2019 balandžio 02

Apie Mobilumo paketą trumpai


tomas_razmus-7856

Kas sudaro Mobilumo paketą I?

Derybos ES institucijos vyksta dėl trijų mobilumo paketų. Lietuvai aktualiausias Mobilumo paketas I  – teisė aktų rinkinys, skirtas peržiūrėti kelių transporto socialines taisykles. Europos Komisija 2017 m. gegužės 31 d. paskelbė 8 Mobilumo paketo I pasiūlymus, iš kurių esminiai dėl:

-        Komandiravimo taisyklių (priimančiosios šalies atlyginimo ir kasmetinių atostogų normų) taikymo;

-        Darbo ir poilsio laiko reguliavimo, įskaitant kassavaitinio poilsio draudimą vilkiko kabinoje;

-        Patekimo į ES rinką taisyklių (apribojimai kabotažui, vairuotojo ir vilkiko grąžinimas).

Derybų eiga: Tarybos ir Europos Parlamento pozicijos

Taryba

2018 m. gruodžio 3 d. ES Transporto taryba priėmė bendrąjį požiūrį dėl Mobilumo paketo I, nepaisant 9 šalių, įskaitant ir Lietuvą, balsavimo „prieš“. Tarybos bendrasis požiūris numato Lietuvos vežėjams nepalankius sprendimus, įskaitant:

-        prievolę atlikti ilgesnį nei 45 val. poilsį viešbutyje reikalavimas neįgyvendinamas dėl nakvynės vietų stygiaus;

-        komandiravimo taisyklių taikymą kabotažo (vidiniai vežimai) ir cross-trade (kai A šalies vežėjas pakrauna krovinį B šalyje ir iškrauna C šalyje, pvz. kai Lietuvos vežėjas krovinį pakrauna Vokietijoje ir iškrauna Prancūzijoje);

-        grįžimą į namus kartą per 4 savaites;

-        5 dienų atvėsimo laikotarpį kabotažui (vežėjas, atlikęs paskutinę kabotažo operaciją priimančiojoje šalyje, privalės iš jos išvažiuoti ir galės sugrįžti tik po 5 dienų)

Europos Parlamentas (EP)

Europos parlamento nariai atsakingi už Mobilumo paketo I rengimą ne tik išlaikė Tarybos bendrajame požiūryje numatytus apribojimus, tačiau kai kuriuos iš jų sugriežtino bei atliko reikšmingų pakeitimų, kurie yra ypač nenaudingi ES periferijoje esančiai Lietuvai:

-        Numatomas privalomas vilkiko gražinimas į įmonės įsisteigimo šalį kas 4 savaite + pasikrovimas/išsikrovimas toje šalyje;

-         Kabotažui skiriamas laikas sumažinamas iki 3 dienų neribojant operacijų skaičiaus (Taryba paliko dabartinį reguliavimą – 3 operacijos per 7 dienas);

-        60 val. atvėsimo laikotarpis kabotažui

2018 m. liepos mėn. Mobilumo paketas buvo atmestas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje ir grąžintas svarstymams į Transporto komitetą. 2019 m. sausio 10 d. 2 iš 3 paketo pasiūlymų atmesti ir komitete. Kadangi paketas visuomet traktuotas kaip nedalomas teisės aktų rinkinys, balsavimas transporto komitete reiškė jo atmetimą. Tačiau, net ir po nesėkmingo balsavimo plenarinėje sesijoje, o vėliau dar kartą atmetus Transporto komitete, ES šalių (Prancūzija, Belgija, Vokietija, Skandinavijos šalys, Čekija, ir kt), kurioms paketas yra naudingas, parlamentarai deda visas pastangas, kad būtų balsuojama dar šioje EP kadencijoje. Jų pastangomis paketas buvo įtrauktas į š. m. kovo 25-28 d. plenarinę sesiją, tačiau dėl didžiulio kiekio pataisų buvo gražintas į TRAN komitetą. Planuojama, kad dėl paketo galėtų būti balsuojama kitos savaitės plenarinėje sesijoje arba jau paskutinėje šios EP kadencijos plenarinėje sesijoje balandžio 15-18 d..

Derybų procesas parlamente tapo politizuotas, paketo šalininkams siekiant „prastumti“ balsavimą plenarinėje bet kokia kaina, neatsižvelgiant į neigiamą socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį.

Mobilumo paketo neigiamos pasekmės

-        Vien tik privalomas vilkiko grąžinimas kas 4 savaites sužlugdytų Lietuvos kelių transporto sektorių. Tai visiškai neproporcingas ir diskriminacinis pasiūlymas, kadangi ES periferijoje įsisteigę Lietuvos vežėjai ir vairuotojai būtų priversti skirti nepalyginamai didesnius finansiniu ir laiko resursus reikalavimo įgyvendinimui, nei arčiau ES centro įsikūrę įmonės. Kelionė į Lietuvą iš Vakarų ir Pietų Europos gali užtrukti apie savaitę (įskaitant eismo apribojimus, kassavaitinio poilsio atlikimą, šventines dienas ir pan.), kai pvz. čekas iš Vokietijos gali grįžti per kelias valandas;

-        Tarptautinės transporto sąjungos duomenimis privalomas vilkikų grąžinimas padidins sunkiasvorio transporto kilometražą iki 75 proc., CO2 emisijas – iki 100 tūkst. tonų per metus.

-        Didžiausią dalį Lietuvos kelių transporto apyvartos sudaro cross-trade operacijos, todėl komandiravimo taisyklių taikymas šio tipo transportui būtų labai nenaudingas mūsų šalies vežėjams. Nemažiau svarbu, kad vairuotojams, atliekantiems cross-trade, cabotažo ir dvišalio transporto operacijas, būtų taikomi nevienodi standartai;

-        Griežtesni apribojimai kabotažui (atvėsimo laikotarpis, kabotažo termino ribojimas, komandiravimo taikymas nuo pirmos dienos) yra „senųjų“ ES narių stumiamos protekcionistinės priemonės, kuriomis siekiama apriboti „naujųjų“ narių patekimą į ES rinką. Šie apribojimai neturi nieko bendra  su paketo tikslais – t.y. geresnėmis vairuotojų darbo sąlygomis ir socialine gerove. Numatomi apribojimai ženkliai sumažintų Lietuvos vežėjų kabotažo operacijų apimtis;

-        ES šalyse narėse visiškai nėra tinkamų aikštelių atlikti kassavaitiniam poilsiui, todėl draudimas atlikti poilsį vilkiko kabinoje yra neįgyvendinimas. 2019 m. kovą Europos Komisiją pristatė tyrimą, kuris parodė, kad ES trūksta apie 400 tūkst. tinkamų parkavimo vietų. Vairuotojai dirbantys arčiau centro ES įsisteigusiose transporto įmonės gali dažniau grįžti į namus ir atlikti kassavaitinį poilsį, todėl tinkamos infrastruktūros trūkumas šių šalių vežėjams nėra toks aktualus;

-        Dėl aukščiau išvardytų priežasčių, paketas sukurtų nevienodas darbo sąlygas vežėjams ir vairuotojams įsisteigusiems arčiau ES centro ir ES pakraščiuose. Lietuvos vežėjai norėdami išsilaikyti konkurencinėje kovoje bus priversti keltis arčiau ES centro. Padidės emigracijos srautai iš Lietuvos, sustos socialinė konvergencija;

-        Mobilumo paketas nereglamentuoja reikalavimų taikymo trečiųjų šalių vežėjams, todėl Lietuvos transporto įmonės praras konkurencingumą ne tik ES bet ir trečiųjų šalių vežėjų atžvilgiu.