2019 balandžio 08

Artėjant Europos Parlamento rinkimams – pasvarstymai apie transporto sektorių


european-parliament-1265254_1920

Balandžio 4 d. Europos Parlamentui (EP) priėmus Mobilumo paketą, netyla diskusijos apie tai, kokį poveikį Lietuvos transporto sektoriui padarys šis didžiąsias Europos Sąjungos (ES) šalis atstovaujančių Europos Parlamento narių balsais priimtas sprendimas. Vežėjams ypač svarbus EP sprendimas, priimtas rinkimų išvakarėse, todėl vežėjai turėtų deramai įvertinti situaciją, apsispręsdami dėl balsavimo EP rinkimuose. Todėl pateikiame keletą komentarų, kurie gali padėti priimti sprendimą, kaip balsuoti per artėjančius EP rinkimus.

 „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis:

Balsavimo Europos Parlamente dėl Mobilumo paketo rezultatai tikrai stipriai nuvylė. Nors nuosekliai dirbdami įvairiomis kryptimis sugebėjome „nustumti“ balsavimą dėl Mobilumo paketo beveik iki Europos Parlamento kadencijos pabaigos, vis dėlto bendros mūsų ir kitų, daugiausiai periferinių, šalių vežėjų asociacijų pastangos, taip pat Lietuvos ir kitų šalių europarlamentarų aktyvūs veiksmai buvo pervažiuoti buldozeriu.

Balandžio 4 d. įvyko balsavimas, kurio teisėtumas kelia abejonių. Savo argumentus dėl Mobilumo paketo prieštaravimo pamatinėms ES teisės normoms, taip pat žalingo poveikio Lietuvos vežėjams ir vairuotojams nuolat kartojome EP vadovybei ir nariams, transporto komisarei V. Bulc, kitiems Europos Komisijos, ES Tarybos atstovams. Tai darėme įvairiausiomis formomis ir skirtinguose formatuose Briuselyje, tačiau tai, kas įvyko praėjusią savaitę Europos Parlamente, neturi nieko bendra su konstruktyviomis ES lygio derybomis.

„Mobilumo paketas“ yra vienas labiausiai ES šalis nares skaldančių klausimų, dėl kurio kompromiso pasiekti nepavyko per dvejus metus trukusius svarstymus. Šių metų pradžioje Mobilumo paketas buvo dar kartą atmestas EP Transporto komitete, tačiau didžiųjų ir kai kurių joms prijaučiančių ES šalių iniciatyva galiausiai „prastumtas“ balsavimui tiesiai į EP plenarinę sesiją. Taigi, labiausiai nuvilia ne tik patvirtintos nuostatos, bet ir kaip tai buvo padaryta.

Galiu užtikrinti, kad asociacija „Linava“ ir toliau dės visas pastangas bei išnaudos visas įmanomas priemones, kad galutinis „Mobilumo paketo“ rezultatas toliau sekančiose trišalėse tarpinstitucinėse Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos derybose būtų kuo palankesnis Lietuvos vežėjams.

„Linavos“ prezidiumo narys, bendrovės „Ryvatra“ vadovas Oleg Tarasov:

 Vertindamas susiklosčiusią situaciją, galiu drąsiai pasakyti, kad balsuojant dėl Mobilumo paketo, buvo pamintas vienas iš pagrindinių garsiai deklaruojamų ES principų – laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Po to, kai Lietuva 2004 metais gegužės 1 dieną įstojo į ES, Lietuvos vežėjai tikėjosi  po pereinamojo laikotarpio (jis buvo numatytas 2+2+1 m.) tikėjosi laisvai patekti į bendrą ES transporto paslaugų rinką. Tai reiškia, kad jau po 5 metų (t.y. 2009 metais) transporto paslaugų rinka turėjo būti liberalizuota, Lietuvos vežėjams ES turėjo būti sudarytos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitų šalių verslininkams. Deja, realybė  pasirodė kiek kitokia.

Prisimenu, kaip 2013-2014 metais, prasidėjus krizei santykiuose su Rusija, Lietuvos valdžia ragino vežėjus ieškoti naujų rinkų, paskirstyti savo rizikas ir perkelti savo verslą į mažiau rizikingą zoną – ES. Tam Lietuvos vežėjai per šį laikotarpį nemažai investavo į naujas transporto priemones, prisiėmė finansinių įsipareigojimų bankuose ir lizingo bendrovėse. Bet balsavimas Europos Parlamente dėl Mobilumo paketo labai nuvylė  Lietuvos vežėjus. Jie pasijuto apgauti. Nemažai vežėjų turi prisiėmę įsipareigojimų, kurių įgyvendinant Mobilumo paketą nebegalės įvykdyti. Pavyzdžiui, yra pasirašyta krovinių gabenimo sutartis pagal tam tikrą grafiką ir įvedus naujus reikalavimus dėl automobilių grąžinimo nebus galimybės įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Ir tai nutinka ne dėl vežėjo kaltės. Todėl manau, kad Lietuvos Vyriausybė šiuo atveju privalo prisiimti dalį atsakomybės ir pripažinti šią situaciją dėl Mobilumo paketo įvedimo force majeure aplinkybėmis, kas bent kiek palengvintų transporto sektoriaus verslininkų situaciją.

Iš esmės,  force majeure apibrėžimas atitinka dabartinę situaciją – sutartys negali būti įvykdytos dėl aplinkybių, kurių Lietuvos vežėjai negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Todėl Vyriausybė galėtų prisidėti sprendžiant ypač sudėtingą vežėjų situaciją.

„Linavos“ prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ savininkas ir vadovas Artūras Telmentas:

 Žvelgiant į  priekį, noriu pažymėti, kad priėmus Mobilumo paketą, būsimos trišalės derybos, taip vadinami trialogai tarp Europos Parlamento, Europos Tarybos ir Europos Komisijos, yra labai svarbūs, tuo labiau, kad kalbama apie procedūrinius pažeidimus „buldozeriu“ priimant Mobilumo paketą. Todėl manau, kad labai svarbu nepasiduoti propagandai, neva Mobilumo paketas sprendžia socialinius klausimus, o realiai įvertinti šių priemonių poveikį transporto rinkai ir visos Lietuvos ekonomikai.

Neseniai teko bendrauti su vienos bendrovės vadovu, kuris valdo 120 automobilių parką. Jis pasakoja į verslą atėjęs tuo metu, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą. Verslininkas pasakoja į verslą tuomet sudėjęs visas šeimos santaupas ir skaičiavęs, kad po penkerių metų pereinamojo laikotarpio galės pradėti dirbti lygiomis sąlygomis su kitų ES šalių vežėjais, nes taip žadėjo derybininkai, derinę Lietuvos stojimo į ES sutartį. Tačiau ES šalys, apeidamos ES prisiimtus įsipareigojimus, po numatyto pereinamojo laikotarpio įsivedė įvairius draudimus ir Lietuvos verslininkai negalėjo konkuruoti kaip lygūs, pavyzdžiui, negalėjo atlikti kabotažo. Skaičiavimus darę verslininkai jau tada patyrė nuostolius.

Kitas vežėjams sudėtingas momentas – embargas Rusijai 2014 metais, kai verslui buvo pasiūlyta – „keiskite kryptis, nebedirbkite su Rusija, dirbkite Europos Sąjungoje“. Tai kur dabar yra tos kryptys? Kur yra politikai, kodėl jie tyli? Kodėl jie tyli, kai paskelbus embargą Rusijai, praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje iškilmingai atidarė „Mercedes“ gamyklą? Ar dujotiekis per Baltijos jūrą taip pat telpa į to Rusijai paskelbto embargo rėmus? Ar tai reiškia, kad Vokietijai embargas negalioja? O gal sankcijos taikomos ne Rusijai, o Lietuvos vežėjams, nes Rusija didelė ir patraukli partnerė? Todėl man kyla klausimas -  kur tokiais atvejais Lietuvos europarlamentarai, kurie užmerkia akis prieš tai, kad didžiosios ES valstybės daro ką nori? Kodėl jie nesiima iniciatyvų, kurios gintų Lietuvos interesus?

Priėmus Mobilumo paketą, manau, vežėjams turėtų būti paskirtos kompensacijos, kaip tai buvo daroma su žemdirbiais ar žvejais. Klaipėdoje žvejai, nutraukę savo verslą (atsisakę žvejybos ploto ir savo laivų), gavo už tai kompensacijas. Lygiai tokia pati situacija yra ir su žemdirbiais – jiems yra kompensuojamos negautos pajamos. Todėl tokia pati schema, mano manymu, turėtų būti taikoma ir vežėjų atžvilgiu. Pasiimkit mūsų sunkvežimius ir duokit kompensaciją, nes pagal priimtą schemą neturime galimybės dirbti.

Iš mūsų reikalauja vairuotojų poilsio viešbučiuose. O infrastruktūros nėra sukurta, nėra viešbučių, kuriuose vežėjai galėtų ilsėtis. Kita vertus, vežamo krovinio negalima palikti be priežiūros, tai prieštarauja įvairiems teisės aktams, kitu atveju nebegalioja draudimas. Tai ką tokiu atveju daryti vežėjui? Va, praėjusią savaitę Prancūzijoje vairuotojas rado kuro bake skyles ir pavogtą kurą. Kitoje vietoje – per naktį nukrauta dalis krovinio. Tokia vežėjų kasdienybė.

Galų gale, jei kalbama apie privalomą poilsį viešbutyje, nėra pagalvojama, kokia bus ta poilsio kokybė. Jei viename kambaryje teks glaustis keletui vairuotojų, ar vairuotojas visada turės galimybę kokybiškai pailsėti, nes tiek kelionės grafikas, tiek požiūris į poilsį gali smarkia skirtis. Tai ar toks vairuotojas, kuris raudonomis akimis sės prie vairo, nes pora kaimynų kambaryje visą naktį knarkė, gali būti laikomas gerai pailsėjusiu?

Todėl man kyla klausimas – kas turi rūpintis Lietuvos interesų atstovavimu Europoje? Kur yra mūsų atstovai Europos Parlamente? Kur jie buvo, kai pasibaigus pereinamajam stojimo laikotarpiui buvo pažeisti mūsų interesai? Žmonės jau tada kentėjo investavę į šitą verslą, kuris nėra dotuojamas Europos pinigais. Ne paslaptis, kad ne vienas šiandien į Europos Parlamentą kandidatuojantis asmuo jau turi darbo patirties EP. Todėl vežėjus raginčiau nuodugniai pasidomėti prieš balsuojant – ką padarė mūsų atstovai, kad Lietuva būtų tinkamai atstovaujama Europos Parlamente.

Mobilumo pakete tikrai neina kalba apie socialines garantijas – čia kalbama apie konkurencijos tarp skirtingų valstybių verslininkų iškraipymą. Didesniosios šalys savo verslininkams siekia kuo geresnių sąlygų mažesniųjų šalių verslininkų sąskaita. O tiems, kurie dangstosi frazėmis apie socialines garantijas, siūlau įkurti nors vieną darbo vietą ir tada jau pradėti ginti darbuotojų teises.

„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius:

Svarstant apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus, reikia gerai išanalizuoti dabartinę situaciją ir ją įvertinus galima pagalvoti apie ateitį. Klausimas, ką mes rinksime per šiuos Europos Parlamento rinkimus? Ar išsirinksime Lietuvos atstovus, kurie rūpinsis Lietuvos interesais, išnaudos visas poveikio priemones, siekdami Lietuvai reikalingų sprendimų? Ar tik sudarysime galimybes partijoms kai kuriuos politikus nusiųsti ramiai ir saugiai praleisti penkerius metus?

Todėl labai rekomenduočiau vežėjams aktyviai dalyvauti susitikimuose su kandidatais į Europos Parlamentą ir užduoti jiems konkrečius klausimus – kokiuose komitetuose ketina dirbti, kokios jų kompetencijos, ką ketina daryti, kaip spręs susidariusią situaciją ir pan. Šioje kadencijoje, pavyzdžiui, Lietuva neturėjo savo atstovo Transporto komitete, nors, mano akimis žiūrint, turėjo tam komitetui tikrai tinkamų kandidatų, kurie nesiėmė atsakomybės. Pagal tai ir reikėtų spręsti apie savo pasirinkimus, priešingu atveju į Europos Parlamentą gali pakliūti tie, kurie ten dirbdami žada padidinti atlyginimus ar pensijas (!), arba teigia, kad Lietuvos verslas – tai ne Europa.

Todėl būkime aktyvūs ir padarykime savo sprendimus.