2019 lapkričio 27

Didžiausiai Seimo frakcijai – transporto sektoriaus analizė


seimas

Trečiadienį „Linavos“ atstovus priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kuriai buvo pristatytas Baltic Institute for Research and Development (Baltijos tyrimų instituto) atliktas tyrimas „Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus konkurencingumo ekonominė analizė“.

Seimo nariams situaciją transporto sektoriuje pristatė „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevčius, sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis bei sekretorius paslaugų plėtrai ir inovacijoms Zenonas Buivydas. Taip pat buvo pristatytas atliktas tyrimas, kuris atskleidė realią situaciją transporto sektoriuje.

Atlikta analizė atskleidė, kad transporto ir saugojimo sektorius yra vienas iš trijų pagrindinių Lietuvos ekonomikos, orientuotos į eksportą, augimo veiksnių. Transporto ir saugojimo sektorius kartu su apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, įskaitant automobilių ir motociklų remontą, sektoriais generuoja beveik 50 proc. bendrojo vidaus produkto ir juose kartu sudėjus dirba apie 40 proc. visų šalies dirbančiųjų. Sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektorius iš šios dalies generuoja apie 8 proc. BVP, jame dirba iki 9 proc. šalies dirbančiųjų. Tokių rezultatų sektorius pasiekė dėl efektyvumo ir Europos Sąjungos bendros rinkos prieinamumo. Tačiau šios rinkos prieinamumui Lietuvos krovinių vežimo automobiliais įmonėms šiuo metu kyla rizika dėl norimų įgyvendinti ES Mobilumo paketo nuostatų.

Analizę atlikusi doc. Dr. Eglė Stonkutė teigė, kad ES Mobilumo paketo nuostatos svarstomos tuo pačiu metu, kai pasaulio ekonomika lėtėja. Žinant, kad transporto ir saugojimo sektoriaus augimas stipriai koreliuoja su visos ekonomikos augimu, galima prognozuoti ir šio sektoriaus identišką augimo lėtėjimą tiek Europoje Sąjungoje, tiek ir atskirose jos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Atlikta krovinių vežėjų automobiliais įmonių finansinių rodiklių pokyčių analizė parodė, kad jei nuo 2020 metų Lietuvoje būtų didinamas tik MMA krovinių vežimo automobiliais komandiruojamiems darbuotojams, kaip tai siūlo LR Vyriausybė, tai tikėtina, kad didžiosios dalies įmonių, kuriose dirba iki 19 darbuotojų, veikla taptų nuostolinga. Tokiu atveju tikėtina, kad 22 402 darbuotojai, dėl jas darbinančių ar jų nuosavų įmonių bankroto, liktų be darbo, darbintųsi kitose įmonėse (ir yra tikimybė, kad darbintųsi ne Lietuvos įmonėse) arba pasitrauktų į ekonomikos šešėlį.

Jei nuo 2020 metų įsigaliotų didesnis MMA vežėjams ir kartu pilna apimtimi įsigaliotų ES Mobilumo paketas, tokiu atveju, be darbo greičiausiai liktų mažiausiai 34 862 sektoriuje dirbantys asmenys. Labiausiai nukentėtų mažiausių įmonių darbuotojai ir prognozuotinas galimas šešėlio didėjimas šalyje iki 0,49 bendrosios pridėtinės vertės. Tapusiems bedarbiais išmokos pareikalautų iš valstybės 111 mln. eurų vienkartinių išlaidų, būtų prarasta 102 mln. eurų valstybės biudžeto pajamų, iš kurių dėl negautų Sodros įmokų – 65 mln. eurų ir negauto GPM – 37 mln. eurų. Tikėtina, kad šalies ekonomikai, krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai galėtų lemti mažiausiai 1,6 proc. BVP praradimus (nesukūrimą).