LT EN RU
Naujienos

Diskriminacija dažniausiai patiriama darbe

2013 kovo 15
Apklausus 1020 respondentų paaiškėjo, kad didžiausią diskriminacija žmonės patiria situacijose susijusiose su darbo santykiais arba siekdami įsidarbinti. S. Žiūros/BFL nuotr.

Kovo 15 d. vyko Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuoti mokymai „Įvairovė tarp mūsų“, kuriuose buvo analizuojamos lygių teisių, diskriminacijos problemos. Nors Lietuvos kelių transporto įmonės gana tolerantiškos (ypač trečiųjų šalių vairuotojų atžvilgiu), renginyje pristatytas tyrimas „Galimų diskriminacijos apraiškų bei visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms įvertinimas“ atskleidė gana įdomius rodiklius.

Apklausus 1020 respondentų paaiškėjo, kad didžiausią diskriminacija žmonės patiria situacijose susijusiose su darbo santykiais arba siekdami įsidarbinti.

Tyrimas atskleidė, su kokiomis socialinėmis žmonių grupėmis lietuviai labiausiai nenorėtų kartu dirbti, – tai asmenys turintys psichikos negalią (44 proc. respondentų), romai (41 proc.), iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys (39 proc.), homoseksualūs asmenys (35 proc.), Jehovos liudytojais (29 proc.), čečėnais (28 proc.). Net po 16 proc. respondentų nenorėtų drauge dirbti su kitos rasės ar tautybės asmenimis, bei tais, kurie nemoka lietuvių kalbos. Tokie rezultatai atskleidžia bendras lietuvių tendencijas, kokios socialinės grupės darbe gali patirti didžiausią diskriminaciją.

Per pastaruosius 5 m. didžiausia tolerancija atsirado žmonių turinčių fizinę negalią, rusų, tradicinių krikščioniškos krypties tikėjimo atstovų atžvilgiu.

Lietuviai labiausiai nepateisina darbdavio pasirinkimo, kuomet šis į darbą nepriima žmogaus dėl jo finansinės ar socialinės padėties, lyties, tautybės amžiaus, tačiau palankiausiai vertina, darbdavio sprendimus neįdarbinti asmenų, nemokančių lietuvių kalbos, išėjusių iš įkalinimo įstaigų, neįgalių, senų ar homoseksualių žmonių.

Dėl diskriminacijos žmonės nelinkę skųstis

Vis dėl to dauguma tyrime dalyvavusių žmonių (56 proc.), atskleidė, kad jei patirtų diskriminaciją darbe, nesikreiptų pagalbos į atitinkamas institucijas, nes, anot jų, dėl to niekas nepasikeistų, o pats skundas atimtų daug laiko ir sudarytų daug biurokratinių kliūčių.