2020 gegužės 21

Ekonomikos krytį išgyvenantys krovinių vežėjai kitąmet tikisi grįžti į augimo kelią


coronavirus

Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus produkcija šiais metais susitrauks daugiau kaip 800 mln. eurų, arba 1,9 proc. BVP. Jeigu transporto sektoriui, klostantis palankiam scenarijui, pavyks atlaikyti krizės iššūkius, jau kitąmet tikimasi solidaus augimo, kuris prisidės prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo.

Tokias ekonomikos raidos prognozes pateikia Baltic Institute for Research and Development (BIRD). Instituto atliktame tyrime analizuojami įvairūs scenarijai, kokį poveikį Lietuvos tarptautiniam krovinių vežimo automobiliais sektoriui turės COVID-19 pandemija.

Trys scenarijai

Dėl pandemijos stojanti pasaulio ekonomika itin skaudžiai palietė tarptautinių krovinių vežimo automobiliais sektorių. BIRD skaičiavimais, optimistinio scenarijaus atveju, Lietuvos transporto įmonių pajamų mažėjimas šiais metais sieks 633 mln. eurų (1,3 proc. BVP). Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju mažėjimas sieks 829 mln. eurų (1,9 proc. BVP). Didžiausias bendrosios produkcijos mažėjimas prognozuojamas pasireiškus trečiajam, blogiausiam, scenarijui, kurio atveju bendroji sektoriaus produkcija sumažėtų 1,12 mlrd. eurų (2,7 proc. BVP).

„Krovinių pervežimo apimtys labai jautrios bendrai ekonominei situacijai. COVID-19 akivaizdoje tarptautiniai krovinių pervežimai tapo labai svarbiu išgyvenimo faktoriumi gabenant medicinines prekes, maisto produktus, būtinąją įrangą. Tačiau šie kroviniai nekompensavo praradimų, kurie atsirado dėl masiškai stojusių gamyklų bei uždaryto paslaugų sektoriaus – pagrindinių krovinių pervežimo paslaugų pirkėjų, tad vežėjai patiria itin didelius išbandymus“, – sako tyrimui vadovavusi BIRD direktorė Eglė Stonkutė.

Bankrotų rizika

Skaičiavimai taip pat atlikti remiantis Tarptautinio valiutos fondo ir LR Vyriausybės prognozėmis, pagal kurias optimistiniu atveju Lietuvos ekonomika 2020 metais trauksis 2,8 proc., mažiau palankiu atveju – 7,3 proc. Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus bendroji produkcija atitinkamai mažėtų 9 proc. ir 17 proc.

„Šioje situacijoje būtina atkreipti dėmesį ne tik į ekonominį, bet ir į socialinį aspektą. Krovinių vežimo sektorius – antras pagal dydį Lietuvoje pagal darbuotojų skaičių. Net 80 proc. sektoriaus įmonių yra smulkios, turinčios iki 9 darbuotojų ir aukštą bankroto riziką, tad vargiai pajėgsiančios atlaikyti problemas be pagalbos iš šalies“, – sako E. Stonkutė.

Tyrimo metu nustatyta, kad net optimistinio scenarijaus atveju, mažiausių krovinių vežimo automobiliais įmonių pagrindiniai finansiniai rodikliai taps neigiami. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju net iki 94 proc. visų sektoriaus įmonių galėtų patirti bankroto riziką, o pesimistinio scenarijaus atveju net 98 proc. krovinių vežimo automobiliais sektoriaus įmonių patirtų didesnės ar mažesnės apimties bankroto riziką. Atitinkamai su darbo vietos praradimo grėsme susidurtų nuo 43 tūkst. iki daugiau kaip 48 tūkst. darbuotojų.

„Šis matematinis modelis atspindi situaciją, į kurią neįtraukta valstybės parama, kuri galėtų gerokai padėti sutrumpinti galimą sektoriaus nuosmukį. Kaip veiksmingiausios paramos formos gali būti darbuotojų darbo užmokesčio kompensacijos, garantijos paskoloms bei specifiniai transporto sektoriui pritaikyti paramos modeliai“, – pažymi E. Stonkutė.

Iš nuosmukio – į dviženklį augimą

Pasak nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretoriaus transporto politikai Tomo Garuolio, valstybinės paramos formų krovinių vežimo automobiliais įmonėms yra, tačiau jos nėra pakankamos. Pavyzdžiui, specifinių paramos priemonių, skirtų finansuoti naujas investicijas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, persiorientuojant į naujus segmentus ir rinkas – nėra iš viso.

„Remiantis 2009 metų ekonominės krizės patirtimi, yra rimtų prielaidų tvirtinti, kad padėjus išgyventi transporto įmonėms, Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektorius per metus gali pakisti iš esmės: jei išorinės rinkos bus atidarytos – iš dviženklio nuosmukio peršokti į dviženklį augimą, kaip tai įvyko minėtos krizės metu prieš dešimtmetį“, – sako T. Garuolis.

Ekspertai pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos sukelta ekonominė krizė yra kitokia nei 2009 metais, tačiau šiuo metu inercinis transporto sektoriaus augimo užtaisas nėra sugriautas. Skubiai nukreipus į jį reikšmingą finansinę paramą, tai leistų sektoriui gana greitai grįžti į eksporto paslaugų rinkas užsienyje.

T. Garuolio teigimu, Lietuvos tarptautinių krovinių vežimo automobiliais sektorius yra gerokai praaugęs Lietuvos produktų gamybą ir eksportą. Šalies produktų prekybos struktūra ir pirmo būtinumo prekių dominavimas leidžia tarptautinio transporto ir logistikos sektoriui palaikyti dalinį stabilumą krizės laikotarpiu.

„Tačiau pandemijos sukelta ekonomikos krizė diktuoja poreikį keisti pervežamų krovinių struktūrą ir geografiją. Mažėjant ar net išnykstant kai kurių krovinių vežimo paslaugų poreikiui Vakarų Europoje, Rytų regiono kryptis, kartu su tiesiogine geležinkelio jungtimi tarp Lietuvos ir Kinijos, sudaro sąlygas Lietuvai užimti išskirtinę pagrindinio partnerio poziciją kuriant žemės transporto autostradą tarp Kinijos ir Vakarų Europos“, – sako T. Garuolis.

ES vyriausybėms: planuokite intervenciją į rinką

„Akivaizdu, kad prognozuotas V formos pasaulinės ekonomikos atsigavimas neįvyks. Nuvilnijus pirmai ligos bangai galimą staigesnį ekonomikos atsigavimą stabdys susiformavusi pasitikėjimo stoka, paslaugų sektoriaus pajamų praradimas, mažų ir vidutinių įmonių bankrotai, didesnis namų ūkių taupymas, susijęs su siekiu atstatyti karantino metu sumažėjusias santaupas. Tad būtina jau dabar daryti gilesnes analizes ir Europos Sąjungos šalių vyriausybėms dėlioti ekonomikos vystymosi ir intervencijos į rinką planus, atsižvelgiant į ilgalaikius scenarijus, ką pabandėme padaryti šiuo pirminio vertinimo tyrimu“, – apibendrina BIRD vadovė E. Stonkutė.

BIRD tyrimas dėl COVID-19 pandemijos galimo poveikio Lietuvos tarptautiniam krovinių vežimo automobiliais sektoriui atliktas remiantis 2008 metų krizės poveikio Lietuvos krovinių vežimo keliais sektoriui analize, Lietuvos transporto įmonių ekspertine apklausa, analizuojant reprezentatyvią Lietuvos krovinių vežimo automobiliais įmonių imtį bei kitais duomenimis. Tyrimas atliktas „Linava“ užsakymu.