LT EN RU
Naujienos

Komentarai dėl Mobilumo paketo taikymo (tik nariams)

2020 gruodžio 02

Socialinės nuostatos dėl vairuotojų vairavimo laiko ir poilsio sąlygų įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. Europos Komisijos (toliau – EK)  prioritetas yra užtikrinti bendrą supratimą ir nuoseklų naujų nuostatų įgyvendinimą.

Europos Komisija parengė pirmąjį klausimų ir atsakymų rinkinį, kad išspręstų aktualiausius transporto sektoriaus iškeltus įgyvendinimo klausimus.

https://ec.europa.eu/transport/modes/road/mobility-package-qa_en

Pateikiame komentarus pagal EK pateiktą klausimų ir atsakymų rinkinį.

Vairuotojų grąžinimas

Transporto įmonė privalo organizuoti vairuotojų darbą taip, kad jie galėtų grįžti (namo) per trijų ar keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpį (atsižvelgiant į tai, ar vairuotojas turėjo du iš eilės sutrumpintus kassavaitinio poilsio laikotarpius).

Reglamente Nr. 561/2006 nurodomos dvi galimos grąžinimo vietos, kurias turi pasiūlyti ir organizuoti darbdavys, t. y. darbdavio veiklos centras, kuriame vairuotojas paprastai būna darbdavio įsisteigimo valstybėje narėje, arba vairuotojo gyvenamoji vieta, kai pastaroji skiriasi nuo darbdavio veiklos centro vietos.

Kai vairuotojas nepasirenka tarp šių dviejų galimybių, tai darbdavys gali pasirinkti pats, atsižvelgdamas į tai, kas laikoma patogesniu.

Vairuotojas gali pasirinkti savo poilsio vietą, tačiau jis neturi galimybės atleisti darbdavio nuo įsipareigojimų organizuoti darbą, leidžiantį reguliariai grįžti į „namus“, kad ir ką vairuotojas deklaruotų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad darbdavys turi pasiūlyti vairuotojui galimybę tinkamai organizuoti darbą grįžimui į savo gyvenamąją vietą arba į darbdavio veiklos centrą be vairuotojo ypatingo prašymo. Kalbant apie konkrečią poilsio vietą, tai klausimas, kurį vairuotojas turi apsvarstyti pats ir nereikalaujama, kad darbdavys ar vairuotojas saugotų konkrečius įrodymus.

EK pateikė pavyzdį, kai Slovakijoje gyvenantis lenkų vairuotojas, dirbantis Lenkijoje įsteigtoje įmonėje, vykdo transporto operacijas tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Darbdavys turi pasiūlyti pasirinkimą šiam vairuotojui ir atitinkamai organizuoti darbą, kad vairuotojas galėtų reguliariai grįžti į gyvenamąją vietą (Slovakija) arba įmonės veiklos centrą (Lenkija). Tačiau vairuotojas gali pranešti darbdaviui apie savo sprendimą pasinaudoti poilsio proga išvykti į kitą vietą, pvz., atostogų į  Italiją. Po pertraukos vairuotojas grįš tiesiai iš tos vietos, kur ilsėjosi Italijoje, į vietą, kurioje jis vėl pradės darbą (Ispanija ar Prancūzija).

Kai vairuotojas nusprendžia nesinaudoti darbdavio pasiūlymu grįžti į vairuotojo gyvenamąją vietą arba į darbdavio veiklos centrą ir nusprendžia praleisti savo poilsio laiką kitoje vietoje, kelionės išlaidos į šią vietą ir iš jos turėtų būti dengiamos vairuotojo sąskaita.

Tie patys principai taikomi vairuotojams, gyvenantiems trečiojoje šalyje ir dirbantiems ES įsteigtoje įmonėje.

Transporto įmonė įrodymui, kad organizavo vairuotojo grąžinimą į „namus“ turėtų  pasinaudoti tachografų įrašais, vairuotojų grafikais ar kitais dokumentais. Kituose dokumentuose, įrodančiuose, kad darbdavys vairuotojui pasiūlė realią galimybę grįžti į įmonės gyvenamąją vietą arba į veiklos centrą, galėtų būti, pavyzdžiui, bilietai ar bet koks kitas kelionės organizavimo įrodymas (pvz., įrodymas, kad vairuotojas grįžo „namo“ su darbdavio parūpintu mikroautobusu).

Sutrumpintas kassavaitinis poilsis

Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio 6b dalyje aiškiai nurodyta, kad prieš normalų kassavaitinį poilsį, kuris yra taikomas po dviejų sutrumpintų kassavaitinių poilsio laikotarpių, taikoma kompensacija už ankstesnius du iš eilės sutrumpintus kassavaitinius poilsius, o ne  kokia nors kita veikla, pavyzdžiui, vairavimas ar kiti darbai.

Taigi abi kompensacijos turi būti paimtos vienu kartu (en bloc) ir pridedamos prie privalomo normalaus kassavaitinio poilsio po dviejų iš eilės sutrumpintų kassavaitinių poilsio laikotarpių.

Draudimas atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonėje

EK akcentuoja, kad normalus, ne trumpesnis kaip 45 valandų kassavaitinis poilsis turi būti praleistas tinkamoje lyčiai palankioje patalpoje, kurioje būtų tinkamos miego ir sanitarinės patalpos, jo negalima atlikti transporto priemonės salone.

Teisės aktuose nėra apibrėžimo nei kriterijų, leidžiančių apibrėžti tinkamo apgyvendinimo sąvoką, todėl svarbu palikti lankstumą, kokio tipo apgyvendinimą vairuotojai gali naudoti.

Šiuos kriterijus gali atitikti kelių tipų apgyvendinimas, pavyzdžiui, viešbutis, motelis, nuomojamas butas ar privatus namas ir pan.

Taip pat akcentuojama, kad Reglamento (ES) Nr. 165/2014 34 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad valstybės narės netaiko vairuotojams reikalavimo pateikti formų, patvirtinančių vairuotojų veiklą tuo metu , kai jie nebuvo transporto priemonėje. Tai taip pat apima normalaus kassavaitinio poilsio atlikimą už transporto priemonės ribų. Taigi tikrinantys pareigūnai negali reikalauti iš vairuotojų dokumentų, įrodančių, kad jų normalus kassavaitinis poilsis prieš patikrinimą kelyje, nebuvo praleistas transporto priemonėje.

Kelto taisyklė atliekant normalų kassavaitinį poilsį

Reglamente Nr. 561/2006 nurodoma kad, normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiai ir bet koks daugiau kaip 45 valandų kassavaitinio poilsio laikotarpis, skirtas kompensuoti už ankstesnius sutrumpintus savaitės poilsio laikotarpius, negali būti atliekami transporto priemonėje. Jie turi būti atliekami tinkamose patalpose.

Todėl, prieš įvažiuodamas ir (arba) išvažiavęs iš kelto / traukinio, vairuotojas negali praleisti dalį savo normalaus kassavaitinio poilsio laiko transporto priemonėje. Ta poilsio dalis turi būti atliekama tinkamose patalpose.

Išskirtinis vairavimo laiko viršijimas

Nauja yra tai, kad vairuotojui leidžiama viršyti kasdienio ir (arba) kassavaitinio vairavimo laiką išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai vairuotojas turi pasiekti savo gyvenamąją vietą arba darbdavio veiklos centrą, kad galėtų atlikti kassavaitinį poilsį arba normalų kassavaitinį poilsio laiką.

Ši nauja leidžianti nukrypti nuostata gali būti naudojama, kai dėl nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo vairuotojo ar vežėjo valios (oro sąlygų, spūsčių, vėlavimų pakrovimo / iškrovimo vietose ir kt.), vairuotojas negali pasiekti vienos iš aukščiau nurodytų vietų kassavaitiniam poilsiui, nepažeisdamas kasdienio ar kassavaitinio vairavimo taisyklių.

Tačiau tai yra tik išimtinės aplinkybės, bet ne pastovios situacijos.

Vairuotojas privalo registracijos lape arba spaudinyje rankiniu būdu nurodyti priežastį, dėl kurios nukrypsta nuo vairavimo laiko apribojimų, t. y. viršija kasdienio ar kassavaitinio vairavimo trukmę. Bet koks vairavimo trukmės pratęsimo laikotarpis turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsio periodu, kuris pridedamas prie bet kokio poilsio laikotarpio, iki trečiosios savaitės, einančios po savaitės, per kurią buvo viršytas vairavimo laikas.

Galimybė vairuotojams viršyti kasdienio ir (arba) kassavaitinio vairavimo trukmę išskirtinėmis aplinkybėmis norint pasiekti savo gyvenamąją vietą arba darbdavio veiklos centrą, norint atlikti kassavaitinį arba normalų kassavaitinį poilsį, vairuotojams neleidžia nukrypti nuo maksimalios dviejų savaičių 90 valandų vairavimo trukmės.

EK pateikia pavyzdį, kai vairuotojas, vairavęs 56 valandas per tam tikrą savaitę (1 savaitę), po ne trumpesnės nei 30 minučių pertraukos gali važiuoti dar dvi valandas, kad pasiektų savo namus normaliam kassavaitiniam poilsiui. Sekančią savaitę (2 savaitę) vairuotojas turės užtikrinti, kad jo vairavimo laikas truktų  ne ilgiau nei 32 valandas. Šis dviejų valandų pratęsimas turės būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsio laikotarpiu, paimtu visu iš karto (en bloc) iki trečiosios savaitės, einančios po 1 savaitės, pabaigos.

 

Europos Komisija tikisi, kad šie reikalavimai bus vienodai taikomi ir kontroliuojami visoje ES.