LT EN RU
Naujienos

Liūdna statistika: kas dešimtas turto areštas ir kas vienuoliktas bankrotas – transporto sektoriuje

2022 rugsėjo 15

Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius yra tarp pirmaujančių liūdnoje statistikoje – pagal šiemet paskelbtų bankrotų ir registruotų turto areštų skaičių. Naujausi „Creditreform Lietuva“ duomenys rodo, kad šiemet kas vienuolikta bankrutavusi įmonė veikė transporto sektoriuje, o vasarą kas dešimtas turto areštas fiksuotas taip pat šiame sektoriuje. Ekspertai tikina, kad tai lemia lėtėjantis vartojimas euro zonos ir NVS šalyse, sparčiai augančios išlaidos energetiniams ištekliams, todėl ragina valdžią taikyti verslui lengvatas, kompensuoti dalį išlaidų. Priešingu atveju, tikėtina, jau metų pabaigoje Lietuvoje prasidės nauja bankrotų banga.

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ apibendrinti bankrutuojančiomis paskelbtų įmonių skaičiai, kuriuos fiksuoja Registrų centras, rodo, kad transporto ir saugojimo sektorius šiemet yra vienas iš lyderių tarp visų Lietuvos ekonomikos sektorių pagal paskelbtų bankrotų skaičių. Iš 752 šiemet sausį-rugpjūtį bankrutuojančiais paskelbtų verslų 64 užsiėmė transporto paslaugomis. Tai reiškia, kad 2022 m. kas vienuolikta bankrutavusi įmonė veikė transporto sektoriuje. Duomenys atskleidžia, kad vasarą transporto ir saugojimo sektorius buvo tarp lyderių ir pagal registruotų turto areštų skaičių: iš 1 289 birželį-rugpjūtį įregistruotų turto areštų net 130 (arba kas dešimtas turto areštas) fiksuota transporto sektoriuje.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad veiksniai, lemiantys transporto sektoriaus bankrotus, susiję su sparčiai brangstančiais energetiniais ištekliais – kuru, elektra, dujomis bei su tuo susijusiu mažėjančiu vartojimu.

„Transporto sektorius patenka į labiausiai energijai imlių Lietuvos ekonomikos sektorių dešimtuką –išaugusios energetikos produktų ir paslaugų kainos turi didelį finansinį poveikį transporto sektoriaus įmonių finansams, mokumui ir galimybėms tęsti veiklą. Brangstant energetiniams ištekliams ir traukiantis vartojimui ne tik Lietuvoje, bet ir  pagrindinėse mūsų šalies transporto paslaugų eksporto rinkose, įmonių finansuose atsiranda apyvartinio kapitalo trūkumas, dalis verslų nebegali vykdyti visų finansinių įsipareigojimų ir yra priverstos bankrutuoti“ – pastebi A. Izgorodinas ir priduria, kad remiantis Statistikos departamento duomenimis,  išlaidos energetikai sudaro 18 proc. visų transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių kaštų.

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas sako, kad transporto ir saugojimo sektoriaus pirmavimas pagal įmonių bankrotų ir turto areštų skaičių yra susijęs su tuo, kad transporto įmonės, dar nespėjusios atsigauti nuo pasaulinės pandemijos padarinių, susidūrė su naujais iššūkiais dėl karo Ukrainoje. Be to, dalis vežėjų dėl apyvartinių lėšų trūkumo nesugeba grąžinti ankstesnių įsiskolinimų „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą tvyranti įtampa jaučiama visame NVS regione, tai daro įtaką ir vežėjų verslui, mažėja užsakymų. Rezervus, galinčius padėti susitvarkyti su šiais iššūkiais, dauguma transporto įmonių jau išnaudojo kovodamos su COVID-19 padariniais. Be to, VMI ir „Sodra“ yra priverstos taikyti sankcijas dėl nevykdomų pandemijos metu pasirašytų mokesčių atidėjimo sutarčių ir jose numatytų mokesčių skolų padengimo grafikų. O tuomet dažnai ištinka vadinamasis sniego kamuolio efektas – tuo pat metu pretenzijas pareiškia prekių ir paslaugų tiekėjai. Formuojasi skolų grandinė ir dėl to dalis vežėjų yra priversti bankrutuoti“, – sako S. Žilinskas.

Lietuvos nacionalinės automobilių vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad šiuo įtemptu laikotarpiu būtina valstybės pagalba padedant darbo vietas kuriančiam verslui išgyventi. Pasak jo, dalis ES šalių vežėjams grąžina dalį akcizo už degalus. Pavyzdžiui, Vokietija pavasarį priėmė sprendimą laikinai sumažinti degalų apmokestinimą: 30 euro centų litrui benzino ir 14 euro centų litrui dyzelino. Prancūzija taiko 15 euro centų degalų subsidiją dyzelinui. Z. Buivydo teigimu, Lietuva galėtų vežėjų įmonėms grąžinti 10-20 centų nuo litro kuro, o tai paskatintų į Lietuvą grįžusius vilkikus piltis kurą vietoje, o ne Lenkijoje, kur kuro kaina mažesnė. Pasak jo, būtinos ir kitos valstybės pagalbos priemonės verslui.

„Remiantis kitų ES valstybių gerąja prasme, prašome taikyti laikiną mokesčių atidėjimą verslui, numatyti mechanizmą, kaip laikinai būtų galima užšaldyti energetikos kainas, išskaidyti įmokas už energetikos paslaugas, taikyti tiesiogines kompensacijas arba subsidijas energetikai imlioms įmonėms ir ūkio šakoms. Lietuva turi gerą galimybę skolintis – šiuo metu 10 metų valstybė gali pasiskolinti už 3 proc., o tai rodo finansų rinkų pasitikėjimą Lietuva. Raginame išnaudoti šias galimybes – priešingu atveju, jau ketvirtą šių metų ketvirtį galima matyti gerokai didesnius turto areštų ir įmonių bankrotų skaičius, daugiau bedarbių darbo biržose“, – sako Z. Buivydas.

Jis taip pat prašo iki metų pabaigos skirti naują bent 4 tūkst. kvotų limitą vairuotojams iš trečiųjų šalių, o nuo kitų metų panaikinti šią 2021 m. įsigaliojusią kvotų sistemą apskritai – taip mažinant administracinę ir finansinę naštą vežėjams ir užtikrinant, kad tūkstančiai vilkikų nestovėtų be darbo, smulkios vežėjų įmonės nebankrutuotų ir būtų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą.

Z. Buivydas primena ir kitą liūdną statistiką – dėl nepalankių verslui sąlygų vis daugiau transporto įmonių keliasi iš Lietuvos, steigia bendras įmones su Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos vežėjais, taip pat kuria bendroves Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, o dažniausiai – Lenkijoje, kurioje ir registruojama daugiausiai lietuviškų įmonių ir sunkiasvorių vilkikų. Šiuo metu vien Lenkijoje veiklą tęsia apie 700 vežėjų, kurie čia jau registravo apie 8000 vilkikų. Pažymėtina, kad dažniausiai padalinius steigia didžiosios transporto ir logistikos įmonės, kurios turi daugiau finansinių resursų. 


Grįžti
KLAUSK