LT EN RU
Naujienos

Per metus Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto kompanijų

2021 vasario 24

 Nepakeldami naštos vis daugiau logistikos sektoriuje dirbančių verslų palieka Lietuvos rinką ir keliasi į Lenkiją, Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis, kur steigia dukterines arba perka naujas įmones ir tęsia veiklą. Nuo pandemijos pradžios (2020 m. kovo mėn.) Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją. Dėl Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse tęsiamų šių įmonių veiklų valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, gresia mažesnių įmonių žlugimas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tokios tendencijos stebimos nuo praėjusių metų kovo, kuomet Lietuva kovoja su koronavirusu (COVID-19).

„Tai lemia trys veiksniai – Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino mokestinę naštą vežėjams ir pablogino konkurencines sąlygas. Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 3100 vilkikų mažiau arba 43 proc. mažiau, lyginant su 2019 metais. Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas gamybos transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai“, – sako Z. Buivydas.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vien dėl verslų išėjimo į Lenkiją mūsų šalies biudžetas neteks beveik 36 mln. eurų pajamų.

Asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko teigimu, tai didžiulį nerimą keliančios tendencijos, nes yra ir daugiau įmonių, kurioms per sudėtinga veiklą vykdyti Lietuvoje, o vykdant ją toliau – gresia finansiniai sunkumai, verslų žlugimai.

„Deja, tai – ne pabaiga. Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti. Daugelyje šalių netaikomi jokie koeficientai, priešingai nei pas mus, kai nuo 2020 metų didėjo koeficientas iki 1,65. Didėjo ir bazinė minimali alga Lietuvoje, o pritaikius 1,65 koeficientą vežėjams ji išaugo beveik 40 proc.“, – sako R. Austinskas.

Pavyzdžiui, šiuo metu kaimyninėje Lenkijoje per transporto sektoriaus konsultantų bendrovę „Savesta Consulting“ veiklą yra pradėjusios daugiau kaip 90 persikėlusių transporto kompanijų ir filialų, kuriose dirba daugiau kaip 1800 darbuotojų ir kurios valdo daugiau nei 1200 vilkikų.

„Įmonės stiprina pozicijas Lenkijoje, o jomis domisi ir finansinės įstaigos, norinčios bendradarbiauti su verslu iš Lietuvos. Lenkijoje jos prisiima ir ilgalaikius finansinius įsipareigojimus bankams, perka nekilnojamąjį turtą, kur aptarnauja savo transporto parką, įdarbina žmones. Mūsų nuomone, parsivilioti išėjusį verslą atgal į Lietuvą, bent jau artimiausiu metu, neįmanoma, nes mūsų šalis negali pasiūlyti tokių gerų konkurencinių sąlygų, kaip Lenkija ar kitos Vakarų šalys“, – sako I. Volbikas.

Dalis vežėjų veiklas tęsia kitose Vakarų Europos šalyse. Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti advokatė Dr. Danguolė Hackel iš advokatų kontoros „Eversheds Sutherland“, kuri patarinėja Vokietijos teisės klausimais ir padeda Lietuvos įmonėms žengiant į Vokietijos rinką, pasakoja, nors šioje šalyje pradėti verslą yra brangiau nei Lietuvoje, nes didesni mokesčiai ir išlaikymo išlaidos, tačiau stambesni verslai iš Lietuvos čia steigia dukterines įmones ir žengia į šias rinkas, nes čia yra jų dabartiniai ir potencialūs klientai.

„Vokietijoje yra stipri pramonė, išvystyta logistika ir ilgainiui atsiperka investicijos. Čia įmones steigia arba bent jau galvoja tai daryti beveik visos didelės ir vidutinio dydžio Lietuvos transporto kompanijos. Mano žiniomis, veiklą jau yra pradėjusios arba planuojančios tai padaryti 25 transporto įmonės. Mažesnės įmonės investicijas į šią rinką vertina kaip per brangias. Dažniausiai tokiose įmonėse dirba 1- 4 darbuotojai iš Lietuvos, taip pat naudojami ir kiti steigėjų iš Lietuvos resursai, nes taip pigiau“, – sako Dr. D. Hackel.

Prognozuojama, kad dėl prasidėjusių verslų ar automobilių parkų perkėlimų svetur, didės ir emigracija iš Lietuvos, sumažės Lietuvos BVP maždaug 1,6 proc. Jo mažėjimui įtakos turės ir logistikos įmonių veiklos apimčių mažėjimas, jis gali siekti iki 27 proc. Tai labiausiai paveiks smulkias įmones, didės bedarbių skaičius. Tai rodo „Baltic Institute for Research and Development“ (BIRD) ir bendrovės „Creditreform Lietuva“ prognozės.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje transporto sektoriuje dirba maždaug dešimtadalis visų dirbančiųjų. Tarptautinių krovinių vežimo veikla užsiima apie 4 500 įmonių, jose dirba apie 127 tūkst. darbuotojų.

„Linavos“ atstovų teigimu, transporto verslų išėjimą galima sustabdyti tik iš naujo peržiūrėjus galiojančias mokestines tvarkas ir gerindami ekonomines sąlygas. Norint išlaikyti verslą, šalies mokestinė politika turi būti racionali ir subalansuota, reikia įvertinti ir konkurencinę aplinką su užsienio šalių darbo rinkomis. Dalis pasiūlymų jau yra pateikta naujajai Vyriausybei. Pavyzdžiui, siūlymas mažinti koeficientą nuo 1,65 iki 1,3. Tai tik viena iš priemonių, kuri bent kiek leistų sušvelninti situaciją. Tačiau problemų ji neišsprendžia. Kiti siūlymai bus teikiami artimiausiu metu – dėl kvotų didinimo darbuotojams iš trečiųjų šalių, krovinių vežimo leidimų išdavimo tvarkos trečiųjų šalių vežėjams, užsienio vežėjų kontrolės procesų griežtinimo.

Be to, palaipsniui įsigalioja Mobilumo paketo reikalavimai. Tai yra nemažas iššūkis Lietuvoje registruotiems vežėjams. Pavyzdžiui, kas 4 savaites vairuotojai turės grįžti į šalį, kur yra vežėjo registruota veikla, arba į savo gyvenamąją vietą. Darbdaviui išaugs darbuotojų išlaikymo kaštai. Reikės dažniau keisti vairuotojus, jų poreikis augs apie 30 proc. Labai svarbu tai, kad Europos Komisija greičiausiai sieks, jog Mobilumo paketas būtų pakeistas, nes tuščių vilkikų transportavimas į registracijos šalį didins užterštumą.