LT EN RU
Naujienos

Prašoma skirti finansinę paramą smulkiesiems, mažiesiems ir vidutiniams vežėjams

2022 balandžio 06

Šalies transporto ir logistikos įmonės prašo Vyriausybės taikyti kompensacijas ir kitas finansinės paramos priemones, jei bus sustabdytas krovinių gabenimas kelių transportu Rytų kryptimis, kurios veda ir į Vidurio Azijos valstybes. Skaičiuojama, kad dėl to nukentėtų mažiausiai 250 smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių vežėjų. Jiems gresia veiklos ribojimas, bankrotai, o iki dešimties tūkstančių darbuotojų galėtų papildyti bedarbių gretas.

Tai rašoma Lietuvos nacionalinės automobilių vežėjų asociacijos „Linava“ kreipimesi į Vyriausybę, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijas.

Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad jei būtų nuspręsta stabdyti krovinių gabenimą Rytų kryptimis – į Rusiją, Baltarusiją, per kurias pasiekiamos ir Vidurio Azijos rinkos, tai gali paliesti mažiausiai 250 smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių transporto įmonių, dirbančių tik su šiomis rinkomis. Pasak jo, šiose įmonėse gali dirbti iki 10 tūkst. darbuotojų.

„Verslas jau ieško naujų rinkų Vakaruose, tačiau greitai pakeisti pervežimų kryptis ir rasti naujų klientų nelengva. Tam reikia finansų, laiko ir žmogiškųjų resursų. Pereinamuoju laikotarpiu, kol su Rytų rinkomis dirbę vežėjai ras kitas pervežimų kryptis, jie patirs didžiulius milijoninius nuostolius, kurie gali privesti prie nemokumo ir bankrotų. Tad būtina valstybės pagalba į Vakarus persiorientuoti pradėjusiam verslui“, – sako Z. Buivydas.

Asociacijos „Linava“ Prezidiumo nario Artūro Telmento teigimu, daliai smulkių, mažųjų ir vidutinių vežėjų vienintelė pervežimų kryptis yra Rusija ir Baltarusija, o kitoms per šias šalis eina tranzitiniai keliai į Vidurio Azijos valstybes – Uzbekistaną, Kazachstaną, Tadžikistaną, Kirgiziją.

„Vežėjai smerkia karinius veiksmus ir nekvestionuoja priemonių, kurios padėtų sustabdyti  Rusijos agresiją. Tuo pačiu mes pasisakome už tai, kad valstybė turėtų padėti verslui kompensacijomis ar kitokia finansine parama, kuri padėtų sumažinti nuostolius dėl užsiveriančių pervežimo krypčių Rytuose ir palengvintų veiklos perorientavimą. Verslas negalėjo to nei numatyti, nei kontroliuoti, tad labai reikalinga valstybės parama“, – sako A. Telmentas ir priduria, kad sprendimai dėl sienų uždarymo privalo būti priimami ES lygmeniu, o ne vienašališkai ar regioniniu lygmeniu. Tik tokiu atveju, pasak jo, mažiau neigiamų pasekmių patirtų Lietuvos vežėjai.

Asociacijos Prezidiumo narys Romas Vosylius pabrėžia, kad padėdama mažiesiems transporto rinkos dalyviams, kol jie perorientuos veiklą į Vakarus, valstybė ilguoju laikotarpiu tik laimėtų.

„Jei valstybė suteiktų finansinę pagalbą šiems verslams, jie savo veiklą galėtų tęsti ir toliau, mokėtų mokesčius į Lietuvos biudžetą. Neabejotinai, ilguoju periodu tai būtų naudingiau nei bankrotai – išliktų verslas, būtų mokami mokesčiai, įmonių darbuotojai išsaugotų darbo vietas, valstybei reikėtų mažiau mokėti nedarbo draudimo išmokų. Transporto sektorius yra trečias pagal dydį mokesčių mokėtojas šalyje“, – sako R. Vosylius.

Asociacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau ne kartą rėmė verslą, esant sunkumams. Pavyzdžiui, 2014 m. Rusijai paskelbus sankcijas Europos Sąjungos (ES) valstybių produkcijai, Ūkio ministerija skyrė 8 mln. eurų nukentėjusiam Lietuvos verslui dalyvavimui parodose, verslo misijose ir kituose eksporto plėtros renginiuose, teikė lengvatines paskolas.

Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu valstybė irgi skyrė finansinę paramą sunkumus patiriančiam verslui – palengvino paskolų gavimą ir jų mokėjimą, suteikė finansinę pagalbą nuomininkams, teikė finansinę paramą dėl prastovų.

Prasidėjus nesutarimams su Kinija, Vyriausybė skyrė 6 mln. eurų Lietuvos verslui, veikusiam Kinijoje – naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų plėtrai, diversifikacijai. Šiemet vasarį buvo skirta 200 mln. eurų valstybės lėšų apyvartinėms ir investicinėms paskoloms, siekiant paskatinti įmonių investicijas į verslo plėtrą.

Be to, šiuo metu su Europos Komisija (EK) yra derinama ir papildoma finansinė parama verslui, siekianti 130 mln. eurų, nukentėjusiam dėl pablogėjusių santykių su Kinija.


Grįžti
KLAUSK