2019 gruodžio 12

Susitarta dėl Mobilumo paketo (papildyta)


tomas_razmus-7856

Derybos tarp Europos Sąjungos institucijų (trilogas) dėl Mobilumo paketo pasibaigė ketvirtadienį ryte – preliminariais duomenimis, priimti sprendimai, nepalankūs Lietuvos vežėjams.

Pateikiame keletą svarbiausių akcentų, dėl kurių buvo susitarta (patikslinta informacija, vėliau bus dar tikslinama).

  1. Vilkiko grąžinimas:

Argumentacija: a) reguliarus vilkiko grąžinimas reikalinga priemonė kovojant su pašto dėžutėmis, sisteminiu kabotažu ir klajojančiais vairuotojais b) užtikrinti tinkamą transporto priemonių techninę priežiūrą.

2. Antros kartos išmaniųjų tachografų (smart) pakeitimas:

3. Kabotažas:

4. Darbo ir poilsio taisyklės:

-       Iš eilės einantys 2 sutrumpinti kassavaitiniai poilsiai atliekami ne įsisteigimo šalyje

-       Kompensacija už 2 iš eilės atliktus sutrumpintus poilsius pridedama prie sekančio reguliaraus kassavaitinio poilsio

-       Vairuotojas kartą per 3 savaites grįžta į vieną iš darbdavio veiklos centrų arba į savo gyvenamąją  vietą.

Šie sprendimai įsigalios atlikus reikalingas procedūras. Visiems teisės aktams numatytas 18 mėn. įgyvendinimo terminas.

„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis sako, jog toks sprendimas reiškia, kad Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones. Prognozuojama, kad be darbo liks beveik 35 tūkst. sektoriuje dirbančių asmenų.

Priėmus Mobilumo paketą ir sektoriaus MMA komandiruojamiems darbuotojams didinimą didės krovinių vežimo automobiliais sektoriaus koncentracija, vadinasi mažės konkurencijos lygis.

Dėl įmonių bankrotų tapusiems bedarbiais transporto sektoriaus darbuotojams bedarbių išmokoms iš valstybės pareikalaus apie 111 mln. eurų vienkartinių išlaidų, prognozuojama, kad bus prarasta 102 mln. eurų valstybės biudžeto pajamų, iš kurių dėl negautų Sodros įmokų – 65 mln. eurų ir negauto GPM – 37 mln. eurų.

„Tikėtina, kad šalies ekonomikai, krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai galėtų lemti mažiausiai 1,6 proc. BVP praradimus“, – situaciją vertina T.Garuolis.