LT EN RU
Naujienos

Svetur šaknis leidžia beveik 500 Lietuvos transporto įmonių

2021 rugpjūčio 31

Daugėja Lietuvos transporto kompanijų, kurios atidaro įmonių padalinius svetur ir dar aktyviau tęsia ten jau pradėtas veiklas. Šiuo metu vien Lenkijoje tokių įmonių yra beveik 500, kurios  jau pilnai veikia arba kuriasi. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos jos valdys apie 4000-4500 vilkikų, registruotų šioje kaimyninėje šalyje.

Tokiais duomenimis su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dalijasi ekspertai, padedantys Lietuvos vežėjams atidaryti įmonių padalinius užsienio šalyse ir tęsti jose jau pradėtas veiklas.

Bendrovės „Savesta Consulting“, kuri padeda vežėjams pradėti arba plėsti veiklą Lenkijoje, valdybos narys Ignas Volbikas tvirtina, kad mūsų šalies verslo atstovai Lenkiją ir toliau aktyviai renkasi dėl paprastesnio įdarbinimo proceso, geografinės padėties ir kitų didelės rinkos privalumų.

„Panašu, kad transporto kompanijos planuoja drastiškus veiklos procesus. Pavyzdžiui, mes kas mėnesį pradedame dirbti su 15-20 įmonių, kurios nori vykdyti veiklas Lenkijoje. Svarbu paminėti, kad galimybėmis veiklą vykdyti svetur domisi ir mažesni vežėjai. Dėl galimos plėtros arba rinkdami informaciją, kaip perkelti veiklą į Lenkiją, į mus kreipėsi beveik visos įmonės, kurios turi 10 transporto priemonių. Iš viso Lietuvoje yra apie 950 tokio dydžio įmonių. Tai tik parodo, jog vis daugiau verslų mato tokias išeitis“, – sako I. Volbikas.

Pasak jo, verslų perkėlimas suaktyvėjo dėl nenaudingų politinių pasikeitimų šalyje, kurie skatina ieškoti alternatyvų. Be to, vežėjai jaučiasi nereikalingi ir negirdimi Lietuvoje, nors tikisi didesnio palaikymo, bet sulaukia tik spaudimo.

„Viena iš priežasčių yra tai, kad vežėjai nesulaukė papildomų kvotų skyrimo, kurių prašė dar iki gegužę baigiantis metiniam kvotų limitui, kurios leisdavo paprasčiau įdarbinti vilkikų vairuotojais trečiųjų šalių piliečius. Lietuvoje trūksta tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų, o toks sprendimas tik dar labiau apsunkina galimybes dirbti. Dar sausį verslas numatė, kad gali kilti tokių sunkumų, o įdarbinimas brangti, tad pradėjo ieškoti kitų galimybių išlaikyti verslus. Su verslų kraustymusi susiję ir tai, kad Lietuva atšaukė ambasadorius iš Baltarusijos. Būtent todėl visi vilkikų vairuotojai iš Baltarusijos įdarbinami Lenkijoje įsikūrusiose įmonėse, nes taip paprasčiau ir greičiau“, – sako I. Volbikas.

Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, dažniausiai mūsų šalies transporto įmonės atidaro padalinius ir dukterines įmones užsienyje, nenutraukdami veiklos Lietuvoje.

„Vežėjai vis aktyviau ir vis didesniais pajėgumais vykdo veiklą įteigtuose padaliniuose Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kitose šalyse, kur registruoja įmones ir naujai įsigyjamus vilkikus. Kitaip tariant, Lietuvoje veiklos pamažu stabdomos, o už Lietuvos ribų įsteigtos įmonės užsakinėja naujus vilkikus, darbina vairuotojus ir kitus darbuotojus, perka būtinas paslaugas ir prekes, ima kreditus iš bankų“, – sako Z. Buivydas.

Pasak jo, Lietuvos verslas „kraustosi“ svetur jau seniai ir tai nėra naujiena, tačiau šiais metais šie procesai ypač suaktyvėjo ir, nepanašu, kad sustos.

„Ypač sudėtinga situacija smulkiesiems ir mažiesiems vežėjams, kurių įmonėse dirba 9-49 darbuotojų. Šios įmonės neturi tokių finansinių galimybių ir santaupų, kokias turi didieji vežėjai, galintys leisti sau užsienio šalyse steigti įmonių padalinius, dukterines įmones ir ten tęsti veiklas. Daugelis mažųjų ir smulkiųjų vežėjų balansuoja ties žlugimo riba“, – sako Z. Buivydas.

Statistika rodo, kad dažniausiai transporto įmonės steigimo procesas užtrunka nuo 2 iki 2,5 mėnesio. Paprastai vežėjai, vykdantys veiklą Lietuvoje, turi beveik visus būtinus dokumentus, kurie reikalingi norint pradėti transporto veiklą, pavyzdžiui, Lenkijoje.