LT EN RU
Naujienos

Vežėjai: „Papildomas apmokestinimas išstumtų verslą iš Lietuvos“

2018 vasario 12

Netylant siūlymams apmokestinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigius, tarptautinių pervežimų automobiliais įmonės reiškia susirūpinimą dėl verslo ateities. Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos „Linava“ Prezidiumo narys, Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, bendrovės „Ortima“ vadovas Marjan Svirko sako, kad apmokestinus dienpinigius vežėjai būtų priversti didinti pervežimų įkainius, o itin konkurencingoje globalioje rinkoje tai reikštų verslo žlugimą. Labiausiai nukentėtų smulkios ir vidutinės įmonės. Lietuviai neturėtų jokių šansų varžytis su kaimynais lenkais ar kitais regiono vežėjais, kur taip pat didesnę vairuotojų pajamų dalį sudaro dienpinigiai. Įmonės be jokių apribojimų perkeltų verslą į kitas ES šalis ar Baltarusiją, Rusiją, taigi pirmiausia nukentėtų patys dirbantieji. Akivaizdu, kad  toks vieno sėkmingiausių sektorių „nukraujavimas“ reikštų kur kas didesnį nedarbą, skurdą ir emigraciją.

Uždirba gerai

„Dienpinigių apmokestinimo šalininkai akcentuoja vairuotojų interesus. Nors  šiuo metu vidutinės tolimųjų reisų vairuotojų darbo pajamos du kartus ir daugiau viršija šalies vidurkį. Be to, vairuotojams juk mokami ne tik dienpinigiai, dvigubu tarifu mokama už darbą šventinėmis dienomis, 1,5 tarifu už naktinį darbą, bet jei gauna ir minimalų valstybės nustatytą atlyginimą, padaugintą iš 1,3 koeficiento, t. y. 520 eurų – būtent nuo šios sumos mokami mokesčiai ir kaupiama pensija.  Taigi sąmoningai skleidžiamas mitas, jog vairuotojai nėra socialiai apsaugoti. Dar verta pažymėti, jog nemaža dalis vairuotojų papildomai savarankiškai  kaupia pensiją privačiuose fonduose. Šalyje, kur gydytojai ir mokslininkai uždirba 500 eurų, nėra labai sąžininga kalbėti apie tariamai tragišką vairuotojų padėtį. Manau, ji viena geresnių lyginant su absoliučia dauguma dirbančiųjų“, – sako vežėjų atstovas.

Nukentėtų vairuotojai

Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad dienpinigių apmokestinimas būtų elementarus mokesčių padidinimas per mokesčių bazės išplėtimą.

„Teisiškai pripažįstama, kad dienpinigiai yra ne atlyginimas, o tam tikras sąnaudų, patiriamų dėl darbo užsienyje padengimas. Jei „Sodros” įmokas pradėti skaičiuoti nuo vairuotojų dienpinigių, atsiranda precedentas tokią pat tvarką taikyti ir visoms kitoms profesijoms ir verslams. Jei „Sodros” įmokas skaičiuotų tik nuo vairuotojų dienpinigių, o visų kitų profesijų dienpinigių neliestų, tuomet tikrai grėstų teisinis ginčas dėl dvigubų standartų. Vis dėlto, didelė tikimybė, kad tai kaip visada baigtųsi tuo, kad papildomai apmokestinti būtų visų profesijų atstovai”,  – dienpinigių apmokestinimo planus komentuoja Ž. Šilėnas.

Pasak eksperto, patiems vairuotojams nuo to nebūtų geriau.  Jei, pavyzdžiui, 850 eurų vertės dienpinigiai būtų apmokestinti „Sodros” įmokomis, kažkas – įmonė arba darbuotojas – turės „Sodrai” sumokėti apie 300 eurų. Nesvarbu, kam ši našta bus „užkrauta” – darbuotojui, ar įmonei, realiai tai būtų darbuotojo apmokestinimas.

„Ar apsimoka vairuotojui? Paskaičiuokime. Apmokestinus dienpinigius 300-ais eurų per mėnesį, vairuotojas per 30 metų „Sodrai” sumokėtų 108 000 eurų . Pagal 2017 metų „Sodros” pensijos skaičiuoklę, sumokant po papildomus 300 eurų, vairuotojo senatvės pensija padidėtų apie 200 eurų per mėnesį. Kiek metų reikia gyventi išėjus į pensiją, kad bent atgautum savo sumokėtus 100 000 eurų? Apie 42 metus. Jei į pensiją išeitumėte 65 metų, reikėtų gyventi iki 107 metų amžiaus, kad per didesnę senatvės pensiją atgautumėte „Sodros” įmokomis apmokestintus dienpinigius”, – teigia Ž. Šilėnas.