LT EN RU
Naujienos
2020 birželio 09 „Linavos“ konsultacijoje – IRU atstovai apie TIR-EPD sistemos galimybes

Birželio 9 d.  „Linavos“ konsultacijoje tiesiogiai dalyvavo Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) specialistai pristatė TIR-EPD sistemos galimybes, atsakė į vežėjams kylančius klausimus.

Konsultacijos įrašą galima pamatyti čia https://youtu.be/CaigEG-jWeM .

Plačiau
2020 birželio 05 IRU ekspertas pataria, kaip suvaldyti krizę

Tarptautinės kelių transporto sąjunga (IRU)  organizavo interneto seminarą, kuriame buvo aptarta visiems vežėjams šiandien aktuali tema „Krizės valdymas“.

Nemokamą interneto seminarą vedė Baltarusijos INTERTRANSAVTO direktorių tarybos pirmininkas Andrej Smoliar. Šis seminaras buvo pirmasis iš 5 seminarų ciklo (kiti seminarai vyks artimiausius keturis trečiadienius nuo 15 val.).

Seminaro apie krizės valdymą įrašą bus galima pažiūrėti artimiausias 4 dienas, (vėliau įrašas bus nepasiekiamas!) paspaudus šią nuorodą, Slaptažodis: wCRXSuN3

Seminaro santrauka:

Krizės iššūkiai ir antikrizinis planavimas

Kalbant apie įmonės valdymą konstatuota, jog reikia peržiūrėti visus savo turimus planus ir prisitaikyti prie naujų realijų. Pačios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės pirmuosius simptomus galima buvo pamatyti jau šių metų sausio mėn., kai Kinijos valdžia uždarė vieną iš savo provincijų (daugiau kaip  200 mln. gyventojų). Antrasis besiartinančios krizės signalas buvo gautas tada, kai Italijoje susidarė kritinė situacija, trečiasis buvo tuomet, kai Europos šalys viena po kitos priėmė sprendimus užsidaryti savo sienas.

Seminaro lektorius, suvokęs, kad teks prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, savo įmonėje jau nuo kovo 16 d. ėmėsi antikrizinio valdymo. Jis pabrėžė būtinumą savo įmonėje surasti „antikrizinį“ vadovą, į kurio atsakomybės ribas įeitų tvarkymasis su susidariusia krizine situacija ir gebėjimas laikytis griežtai nustatytų gairių. Faktiškai kiekvienas vežėjas, būdamas savos įmonės vadovu, tapo ir antikriziniu vadovu, tačiau tas nebūtinai turi būti faktu kiekvieną kartą (antikrizinis vadovas gali būti bet kuris įmonės struktūroje esantis asmuo, kuriam paskirta ši funkcija).

Seminare buvo trumpai pristatytos vyraujančios ekonominės tendencijos ir rinkų analizė. Svarbu yra pritaikyti įmonę veikti sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis. Globaliai visame pasaulyje sergančiųjų COVID-19 perkopė 6 mln. ribą, kai tuo tarpu virš 4,5 mlrd. Pasaulio gyventojų turėjo karantinuotis, tokios situacijos pasaulyje nebuvo daugiau kaip 100 metų. Nors kai kurios šalys jau palengva nedrąsiai atsiveria ir net formuojasi taip vadinami „kelionių burbulai“ (pvz.: Baltijos šalys), tačiau vaistų nuo COVID-19 vis dar nėra ir bet kada gali atsitikti staigus situacijos pablogėjimas, kas lems jau atsidariusių šalių bei jų rinkų užsivėrimą, tuo labiau, jeigu atslinks antroji sergamumo banga.

Jau prieš COVID-19 buvo stebimas naftos kainų kritimas, kas savo ruožtu sustabdė daugelio verslo sričių investicinius projektus, stojo ir transportas – ekonomikos kraujas. Tikėtina, kad Europos Sąjungos ekonomika po pandemijos atsigaus tik 2023 m., tai nulemta ne vien sumažėjusios paklausos rinkose, bet ir susitraukusios pasiūlos. Didele problema artimiausiu metu taps įmonių gebėjimas atsiskaitinėti, negana to paaštrėjusioje konkurencinėje kovoje bus susiduriama ir su kainų dempingu.

Lektorius išsakė savo prognozę, kad neteisinga manyti, jog išliks tik dideli vežėjai. Mažosios įmonės, būdamos mobilesnės, greičiau prisitaikančios prie besikeičiančios verslo aplinkos, gali ne ką blogiau tvarkytis, nei vidutinės ar didžiosios. Vežėjai jau dabar ieško būdų užsisakyti paslaugas iš šalies (angl. outsourceing), o vairuotojai vis daugiau savo darbe pasikliauna e-sprendimų ir mobiliųjų aplikacijų funkcijomis. Nuolatos vyksta naujų programinių sprendinių kūrimas, kurių pagalba vairuotojo darbas gali būti pilnai stebimas nuotoliniu būdu. Tokios integruoto dirbtinio intelekto aplikacijos ne tik pateikinėja informaciją apie vairuotojo darbą, bet gali suteikti visą reikiamą informaciją nuotoliniam darbuotojui (šiuo atveju – vairuotojui), kaip reiktų tvarkytis avaringoje, nenumatytoje situacijoje.

Dabartiniu laiku įmonės prioritetu laiko savo veiklos išsaugojimą ir kovoja už išlikimą. Kalbant apie krizę, kurią tenka išgyventi vežėjui, derėtų išskirti 4 stadijas:

  • Mąstymo krizė (pavėluotai suvokiama, kad susidarė krizinė situacija);
  • Netikslumo krizė (įmonėje ne laiku atliekamos užduotys, užsitęsia terminai);
  • Finansinių rodiklių krizė (čia kalba būtų apie krentančias pajamas, pasikeitusią apyvartą);
  • Likvidumo krizė (vėluoja atsiskaitymai).

Bet kuri krizė paaštrina kovą už išlikimą, kovą dėl klientų. Negana to, derėtų atkreipti dėmesį ne vien į finansinius pokyčius, bet ir tokius elementus kaip darbingumo efektyvumo sumažėjimas, na o finansinių rodiklių stebėjimas vieną kartą per mėnesį prilygsta mirties liudijimo išrašui, nes praėjusio mėnesio finansinio rodiklių apžvalga krizės sąlygomis yra smarkiai pavėluota.

Yra 4 galimi veikimo krizės sąlygomis variantai:

  • Bankrotas („nėra įmonės – nėra krizės“);
  • Planinis išėjimas (kai ruošiamas konkretus planas kaip išeiti iš susidariusios krizinės situacijos);
  • Neplaninis išėjimas (tiesiog „driftas“ be konkretaus matymo kas turėtų būti daroma);
  • Trumpalaikis sprendimų priėmimas (pavieniai, dezorganizuoti sprendimai).

Elgesio strategijos pasirinkimas dar nepadės išeiti iš bet kurios krizinės situacijos. Stengiantis pašalinti krizės padarinius reikalingi ne vien resursai, bet ir tvirta valia (dirbti darbuotojams teks intensyviau, o atlygis gali būti mažinamas). Bet tik kritiniu atveju turėtų būti imamasi radikalių priemonių darbuotojų atžvilgiu, taipogi įmonės vadovai, pergyvenę anksčiau buvusias krizes, negali viltis išeiti iš dabartinės situacijos pasitikėdami vien tik savo patirtimi. Įmonės reakcija į krizę gali būti jau pačioje pradžioje pavėluota ir tokiu būdu bus vėluojama įsivesti antikrizines priemones.

Aišku, visad galima veikti be konkretaus antikrizinio plano, tačiau greiti ir tinkamai nepasverti veiksmai arba emocinis veikimas nebūtinai bus protingi ir tinkamiausi. Kai kurie vadovai gali imtis taip vadinamų „ritualinių sprendimų“, kai būtų keičiamos vidaus normos, ar darbuotojų atsakomybių ribos. Kitas variantas – vadovo reakcija, kai veikla būtų paremta pagal numatytą (ir būtinai raštu išdėstytą konkretų, su atsakomybės ribomis sudėliotą) planą.

Veikla įmonėje, prisitaikant prie naujos realybės

Klaida tikėtis, kad reikia prisitaikyti prie laikinos krizės, nes tenka konstatuoti naujos realybės atsiradimą, realybės, kurioje 0,6 EUR už 1 km gali tapti norma. Prekės, kurios buvo vežamos nuolatiniams klientams, gali pasibaigti. Oro transporto kroviniai pereina į kelių transportą, tačiau čia konkuruoja ir geležinkeliai, kurie mažina transportavimo kainas. Realybe tampa ne tik ir taip aštri jau buvusi konkurencinė kova, tačiau vis daugiau bus nesąžiningo, ne korektiško konkuravimo pavyzdžių.

Nėra tokio pavienio plano, numatančio sprendinių į visas situacijas. Pati antikrizinė strategija turi būti 3 mėn. trukmės (metinės strategijos dabartinės krizės sąlygomis praktiškai nebetenka prasmės) ir peržiūrima turėtų būti kas 2 savaites. Reiktų peržiūrėti rinką iš naujo ir tik į tai atsižvelgiant perdėliojamas kompanijos valdymas (klientų politika, kainodara, darbuotojų funkcijos). Kompanijos vadovybė neturėtų koncentruotis į tuščias kalbas ar pavienius, neorganizuotus nurodymus darbuotojams.

Įmonėje turi įvykti aiškus tikslų performavimas, kiekvienam darbuotojui pateiktos užduotys ir konkrečios gairės, kaip veikti bei kokių rezultatų tikimasi. Kitaip kalbant, kiekvienas turi žinoti, kas turi būti daroma, kaip daroma, kas už ką konkrečiai yra atsakingas. Klaida į krizės valdymo vadovo pozicijas skirti lojalius arba pažįstamus žmones, šis laikas – puiki proga identifikuoti įmonės viduje naujus lyderius, vadovus.

Esant nuotolinio darbo specifikai padalinio vadovas on-line režimu privalo bent kelis kartus per dieną susisiekti su darbuotoju arba kitu būdu stebėti/kontroliuoti vykdomų darbų eigą.

Antikrizinis štabas turėtų rinktis ne rečiau nei 1 kartą per savaitę. Atsižvelgiant į krizės eigą galima rinkti ir dažniau (pvz.: 2 kartai per savaitę). Visi vidiniai įmonės antikrizinio veikimo kanalai turi būti aiškūs, susitarta, kas, kaip, kada, per kurį kanalą komunikuojama.

 Vadovo ir darbuotojų sąveika

7 tipinės vadovo klaidos:

Stručio klaida (kai bijoma atsakomybės);

  • Hiperaktyvumo klaida (teikiamos naujos idėjos, projektai, dar neužbaigus prieš tai pradėtus įgyvendinti sumanymus);
  • „Dartanjano“ klaida (daroma ne tai kas reikia, o imamasi to -kas geriausiai suprantama, ką geriausiai išmano);
  • Stebuklingos idėjos klaida (ieškoma staigaus išsigelbėjimo, „super“ idėjos arba visiškai naujo pajamų šaltinio);
  • Atsipalaidavusio vadovo klaida (blogas pavyzdys darbuotojams, kai vadovas nebūna reguliariai darbo vietoje);
  • Persidirbimo klaida (vadovas ragina visus persidirbti, dirbti viršvalandžius be jokio aiškaus plano);
  • Tirono klaida (vadovas neturi demonstruoti savo streso, nerimo, elgtis tironiškai, grasinti atleidimais iš darbo).

Numatomų sekančių vebinarų datos, laikai ir temos:

2020-06-10 d. 15:00 -17:00 val. „Krizės suvaldymas (tęsinys)“

Vebinarą ves Андрей Смоляр (Baltarusijos INTERTRANSAVTO direktorių tarybos pirmininkas).

Nuoroda registracijai

P.S.: vebinarai nemokami, vyks rusų kalba.

 

 

Plačiau
2020 birželio 03 IRU – apie nuotolinius mokymus po koronaviruso pandemijos

Tarptautinės kelių transporto sąjunga (IRU)  interneto seminare svarstė, kaip po COVID-19 pandemijos bus organizuojami įvairūs reikalingi mokymai.

Nemokamame seminare „E-Mokymosi ateitis kelių transporte po COVID-19“ buvo konstatuota, kad COVID-19 pandemijos metu drastiškai sumažėjo mokymų, didžioji dalis vairuotojų mokymų organizatorių savo veiklos apimtis balandį-gegužę sumažino 75-100 proc. Susiklosčius tokiai situacijai yra natūraliai ieškomos mokymų alternatyvos, o nuotolinis mokymasis tampa būtinybe.

Seminaro dalyviams buvo pateikti skaičiai, kad kai kuriose šalyse 95 kodo mokymų apimtys susitraukė 50-75 proc., o ADR mokymų – net iki 100 proc. Kaip pavyzdys buvo pateikta Belgija, kurioje nuo kovo mėn. vidurio iki dabar visai nebuvo organizuota jokių mokymų, tačiau ir iki pandemijos buvo sėkmingai taikomas nuotolinis mokymas.

Seminaro lektoriai konstatavo, jog pandemijos poveikis verslui yra milžiniškas tiek ekonomine, tiek ir verslo valdymo prasme, o poveikio mastą kol kas yra per sunku vertinti. Atsižvelgiant į tai, suprantama, kad mokymai šiuo metu nėra pats svarbiausias verslo poreikis.

Nuotolinio mokymo instrumentai yra įvairūs, labai aktualu tai, kad nuotoliniai mokymai būtų prieinami bet kuriuo metu. Stebėsena bei egzaminavimo kontrolė taip pat gali būti užtikrinama per nuotolį.

Seminare buvo aptarta situacija, kad didžioji dalis vežėjų nežino, kada darbų apimtys grįš į prieškrizinį lygį. Dalis vežėjų viliasi, kad užsakymų apimtys atsistatys rudenį. Įvertinus prarandamas pajamas labai aktualu, kad nuotolinis mokymasis gali padėti taupyti kaštus vežėjams, nes vairuotojams nereikalinga fiziškai atvykti į mokymų vietą. Negana to, nuotolinis mokymas psichologiškai priimtinesnis tiems, kurie jaučiasi silpnesni ir bendrų užsiėmimų metu klasėse varžosi kitų studijuojančių.  Seminare buvo kalbama apie nuotolinių mokymų praktinės naudos pristatymą vežėjams.

IRU ir toliau organizuoja nemokamus seminarus.

Numatomų sekančių vebinarų datos, laikai ir temos:

2020-06-03 d. 15:00 -17:00 val. „Krizės suvaldymas“

Seminarą ves Andrejus Smoliar, Baltarusijos INTERTRANSAVTO direktorių tarybos pirmininkas.

Tai pirmasis iš 5 seminarų ciklo (dabar kiekvieną trečiadienį penkias savaites iš eilės nuo 15:00 val.), skirtų krizės suvaldymo klausimams spręsti (IRU pranešimas su anonsu pridedamas prie šio laiško).

Bus kalbama apie:

-        Rinkų analizę ir vystymosi gaires;

-        Verslo planų, suplanuotų iki COVID-19, nesėkmę;

-        Valdymo modelių įvairovę;

-        Darbuotojų veiklos modelius.

 

Seminarai nemokami, vyks rusų kalba.

Plačiau
2020 gegužės 25 Vairuotojo įgūdžiai – viena iš kelių transporto efektyvumo sąlygų

Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) organizavo nemokamą nuotolinį seminarą „Vairuotojo įgūdžiais paremtas vairavimo efektyvumas kelių transporte“.

Seminaro metu pateikta informacija, kad dažniausia eismo įvykių priežastis yra „žmogiškasis faktorius“, kuris tampa 85,2 proc. visų avarijų priežastimi. Dėl techninių priežasčių įvyksta tik 5,3 proc., dėl infrastruktūros problemų – 5,1 proc., oro sąlygų – 4,4 proc..

Plačiau
2020 gegužės 15 Numatomi IRU internetiniai seminarai

IRU organizuoja nemokamus internetinius seminarus anglų kalba. Artimiausiomis savaitėmis numatomi du seminarai, kurių nuorodos, datos pridedamos žemiau.

Atkreipiame vežėjų dėmesį, kad į seminarus reikia registruotis, trumpa instrukcija prisegama čia;

1 žingsnis 2 žingsnis

Plačiau
2020 gegužės 15 IRU informacija apie saugų krovinių pakrovimą ir transportavimą

Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) organizuotame nemokamame internetiniame seminare „Krovinių pakrovimas ir tvirtinimas saugiam bei efektyviam transportavimui“ kalbėta apie saugų krovinių pakrovimą ir vežimą.

Anot internetinio seminaro organizatorių, didžiausia problema dėl krovinio tvirtinimo iškyla staigiai stabdant, tačiau be techninės problemos iškyla ir finansinė bei teisinė problemos. Krovinys avarijos atveju gali pažeisti tiek sunkvežimį, kuriame yra transportuojamas, tiek ir sutrikdyti aplinkinių eismo dalyvių sveikatą, kas sukuria neigiamas pasekmes įmonei, atsakingai už krovinio pervežimą.

Plačiau
2020 gegužės 13 IRU organizuojami webinarai krovinių vežėjams

IRU informavo, kad organizuoja nemokamus webinarus vežėjams, prie kurių galima prisijungti iš anksto užsiregistravus. Webinarai nemokami, vyks anglų kalba.

Plačiau
KLAUSK