LT EN RU
Naujienos
2020 gegužės 15 LVK organizuoja apklausą apie verslo paramos gavimą

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) organizuoja apklausą  apie COVID-19 pandemijos paveikto verslo paramos gavimą. Norėdami įvertinti realią situaciją, LVK kviečia verslininkus prisidėti prie šalies ekonomikos atsigavimo po koronaviruso sukeltos krizės.

Todėl LVK vežėjų prašo išreikšti savo nuomonę užpildant 9 klausimų anketą iki gegužės 18 d. 15 val.. Pildant anketą surinkti duomenys taps labai svarbiu įrankiu aiškinantis realias valstybės paramos verslui pasiekiamumo arba nepasiekiamumo priežastis.

Apklausa anoniminė, jos rezultatai bus naudojami apibendrintai, neminint nė vienos įmonės pavadinimo.

Anketos pildymas Jums užtruks iki 2 min. Būtume dėkingi tiems vežėjams, kurie atrastų laiko atsakyti į pateiktus klausimus pridedamoje nuorodoje:

http://www.manoapklausa.lt/apklausa/1193591903/

 

Plačiau
2020 gegužės 13 Į „Linavos“ sąskaitą sugrįžo daugiau kaip 700 tūkst. eurų

„Linavos“ Sudarytų sutarčių finansinio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo darbo grupės vadovas Romas Vosylius dėkoja darbo grupės nariams už ketverių metų darbą ir džiaugiasi, kad per 2016-2020 metus į „Linavos“ sąskaitą buvo sugrąžinta daugiau kaip 700 tūkst. eurų

Nuo įkūrimo pastaruosius ketverius metus darbo grupei vadovavęs R.Vosylius sako, jog iššvaistytą „Linavos“ turtą pavyko susigrąžinti dėl nuoseklaus ir kruopštaus darbo grupės narių darbo, todėl, baigdamas darbą „Linavos“ prezidiume, R.Vosylius dėkoja už nuoseklų darbą ir sugaištą asmeninį laiką.

„Puikiai suprantu kiekvieną iš darbo grupės narių, nes ir pats vadovauju įmonei, kur manęs laukia daugybė darbų. Suprantu, kad susigrąžinant į „Linavą“ nusavintas įspūdingas pinigų sumas labai trūko laiko tiek dokumentų paieškai, tiek teisiniams procesams, bet mūsų ryžtas ir užsispyrimas susigrąžinti prarastus pinigus ir teisybę „Linavoje“ davė tikrai neblogus rezultatus“, – sako R.Vosylius.

Kaip žinoma, visi „Linavos“ prezidiumo nariai be tiesioginio darbo prezidiume dar vadovauja skirtingų sričių komitetams, o aktyviausi dar dirba ir skirtingose darbo grupėse. R.Vosylius nuo darbo grupės sukūrimo vadovavo Sudarytų sutarčių finansinio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo darbo grupei. Be Romo Vosyliaus darbo grupėje dirba Rimantas Martinavičius, Vytas Bučinskas, Artūras Telmentas, Bronislavas Geležiūnas, Oleg Tarasov, Alicija Monkevič, Mindaugas Kapleris, Sidonija Caron. Prie nuveiktų darbų prisidėjo ir „Linavos“ sekretoriato darbuotojai.

Prieš keletą metų pradėjus analizuoti finansinę situaciją darbo grupė konstatavo, kad padėtis labai bloga – daugelį metų „Linavoje“ finansiniai klausimai buvo tvarkomi aplaidžiai, buvo teikiamos paskolos, kurios nebuvo grąžinamos, asociacijos lėšos įvairiais pagrindais atsidurdavo skirtingų asmenų ar įmonių sąskaitose. Ši darbo grupė per ketverius metus pasiekė, kad į „Linavos“ sąskaitą sugrįžtų 712 538 eurai.

„Pamenu – keletas skolininkų pripažino vienu ar kitu būdu gavę pinigų iš „Linavos“ ir sutiko juos grąžinti. Buvo ir tokių, kurie nesutiko geranoriškai sugrąžinti nepagrįstai gautų prekių ar paslaugų, sugrąžinti šimtatūkstantinių paskolų. Kai kurie neskaidrūs sandoriai siekė keliasdešimt tūkstančių, bet buvo ir tokių, kurių suma perkopė net du milijonus“, – prisiminė darbo grupės vadovas. Anot jo, buvo žmonių, kurie padėjo ieškoti dokumentų, liudijo teisme, bet buvo ir priešiškai nusiteikusių asmenų, kurie trukdė atlikti tyrimus.

Anot jo, darbo grupės darbą stabdė tai, kad kai kuriais atvejais jau buvo suėjusi senatis. Taip pat nebuvo paprasta atrasti informaciją apie neskaidrius sandorius, nemažai pastangų ir laiko prireikė siekiant surasti ir atstatyti dokumentus. Todėl darbo grupės vadovas dėkoja už ketverių metų darbą grupės nariams bei kitiems asmenims, padėjusiems atkurti teisingumą.

 

Plačiau
2020 gegužės 04 Pranešimai apie pasikeitusius užsieniečių duomenis teikiami tik per MIGRIS

Migracijos departamentas plečia elektroninių migracijos paslaugų spektrą ir kviečia užsieniečius, turinčius leidimus gyventi, taip pat užsieniečių darbdavius bei mokslo įstaigas, kuriose mokosi užsieniečiai, pranešimus apie pasikeitusius užsieniečių duomenis teikti tik per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Pranešimus klientai nuo gegužės 4 d. galės pateikti adresu www.migracija.lt, pasirinkę skiltį:

Užsieniečiams >> Norėdami gauti el. paslaugą, pasirinkite savo pilietybę>> Noriu pranešti apie pasikeitusius duomenis (užsieniečiams); arba

Ūkio subjektams >> Juridinių asmenų pranešimai ir prašymai >> Noriu pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis (darbdaviams, mokslo įstaigoms ir k t.).

Migracijos departamentas primena, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas Migracijos departamentui turi pranešti, jeigu:

1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;

2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;

3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;

4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas kaip ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvoje ar kaip perkeliamam įmonės viduje vadovauti priimančiajai įmonei ar jos struktūriniam padaliniui;

5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas kaip priimtam studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Tokia pareiga užsieniečiui yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo ir:

1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie leidimą laikinai gyventi turinčio užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas minėto įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;

2) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

Plačiau
2020 gegužės 04 LVK seminaras apie situaciją darbo rinkoje

Lietuvos verslo konfederacija kviečia dalyvauti š. m. gegužės 6 d. (trečiadienį) nuo 16.00 iki 17.00 val. seminare: „Ar iš darbo rinkos vandenyno liko tik bala?“.

  • Kaip pasikeitė darbo rinka per 8 savaites?
  • Ko gali tikėtis įmonės ir samdomi darbuotojai?
  • Ar įmanoma šiuo metu susirasti darbą vadovui, o įmonei vadovą pasamdyti?
  • Kaip keisis darbo užmokesčio tendencijos?
  • Kaip pasikeitė darbo rinka turizmo, informacinių technologijų ir logistikos industrijoje?
  • Ar šios sritys gali ir liks patrauklios dirbti? Kaip keisis darbo užmokesčiai, ar galėsime pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių?

 Tiesioginę transliaciją galima stebėti Zoom platformoje, adresu: https://zoom.us/j/94707023598?pwd=SUFHd0IzYlRLOGU3YjdFbVppenYvUT09

Plačiau
2020 balandžio 30 Atnaujinta Darbuotojų profilaktinių sveikatos patikrinimų vykdymas karantino režimo metu ir po jo

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ir Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu karantino režimo metu darbuotojų išankstinės ir periodinės medicininės apžiūros neatliekamos, todėl darbuotojai gali būti įdarbinami ir dirbti nepasitikrinę sveikatos. Pasibaigus karantino režimo laikotarpiui, darbuotojų, neturinčių galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos, sveikata turi būti patikrinta ne vėliau kaip per 3 mėnesius po karantino pabaigos.

Su aktualiu Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu galima susipažinti čia:

Su minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo aktualiu tekstu (1.3.6–1.3.9.5, 2.4  papunkčiai) galima susipažinti čia:

Asociacija „Linava“ rekomenduoja vežėjams, kurių darbuotojams karantino metu nėra galimybės pasitikrinti sveikatą, papildomai užpildyti ir pasirašyti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą ir asociacijos „Linava“ pritaikytą vairuotojams vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimynas) (dokumentas pridedamas) arba kitą laisvos formos dokumentą.

 

 

Plačiau
2020 balandžio 28 Nukentėjusiems nuo pandemijos bankai žada kreditų grąžinimo atidėjimą

Po to, kai „Linava“ kreipėsi į valstybines finansines institucijas, prašydama tarpininkauti derantis su kreditus išdavusiomis įstaigomis dėl kreditų grąžinimo atidėjimo bei kreditų atidėjimo tvarkos išaiškinimo, Lietuvos banko priežiūros tarnyba informavo apie galimybę kreiptis į savo kreditorius dėl paskolų grąžinimo įmokų atidėjimo, kurį prie moratoriumo prisijungusios kredito ir finansų įstaigos įsipareigojo atlikti nekeisdamos kitų paskolos sutarties sąlygų.

Kaip žinoma, „Linava“ kreipėsi į Lietuvos banką ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl kreditų grąžinimo atidėjimo, nes pastaruoju metu asociacija iš šalies vežėjų gavo daug informacijos, kad finansų įstaigos atmeta prašymus dėl kredito grąžinimo atidėjimo. Tuo tarpu stojant gamybai ir eksportui, drastiškai sumažėjo tarptautinių pervežimų, dėl ko vežėjai patiria laikinų sunkumų. Kilus COVID-19 pandemijai transporto įmonės, daugiausia smulkios ir vidutinės, fiksavo 50-90 proc. pajamų kritimą dėl mažėjančių krovinių apimčių, uždaromų terminalų, mažėjančio užsakymų skaičiaus, rizikos komandiruoti vairuotojus. Užsakymų sumažėjimą ir kritusią apyvartą jaučia net 93 proc. bendrovių. 15 proc. bendrovių apyvarta per pirmąjį šių metų ketvirtį krito daugiau nei perpus, 16 proc. – nuo 31 iki 50 proc., o 38 proc. bendrovių – nuo 11 iki 30 proc. Dar viena sumažėjusias užsakymų apimtis lydinti bėda – vėluojantys atsiskaitymai. 51 proc. įmonių skundėsi, jog atsiskaitymai su užsakovais vėluoja daugiau nei 20 dienų, net iki 3 mėnesių. Daugiau nei pusė bendrovių jau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą, o 61 proc. darosi sudėtinga mokėti mokesčius bei atsiskaityti su kredito įstaigomis.

Lietuvos bankas asociaciją informavo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba priėmė sprendimą dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2020 m. balandžio 2 d. priimtų gairių taikymo Lietuvos rinkoje. Šiomis gairėmis yra nustatomas palankesnis priežiūros reikalavimų traktavimas tuo atveju, jei šalyje yra paskelbtas viešasis moratoriumas (taikomas teisės aktų pagrindu) arba jei rinkos dalyviai bendrai susitaria dėl moratoriumo taikymo savo klientams (taikomas ne teisės aktų pagrindu).

Be to, Lietuvos bankas inicijavo dialogą su rinkos dalyviais dėl galimybės sudaryti rinkai horizontalų sektorinį moratoriumą, ir balandžio 24 d. įsigaliojo susitarimas dėl juridinių asmenų kredito įsipareigojimų atidėjimo. Pasiektą susitarimą dėl mokėjimų atidėjimo (toliau – moratoriumas) pasirašė AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir jos finansinė grupė, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, UAB Medicinos bankas, „OP Corporate Bank plc“ Lietuvos filialas, UAB „OP Finance“, AB SEB bankas, „Swedbank“ AB, AB Šiaulių bankas, KREDA – jungtinė centrinė kredito unija, AB „Mano bankas“, RATO kredito unija.

 

Lietuvos bankų asociacijos tinklalapyje paskelbtos Laikino kredito įsipareigojimų moratoriumo juridiniams asmenims sąlygos (https://www.lba.lt/lt/moratoriumas-verslui).

 

Plačiau
2020 balandžio 28 1,2 proc. pajamų mokesčio – vežėjų reikalams

Artėjant gegužės 1 d. primename, kad gyventojai gali savo 1,2 proc. pajamų mokesčio sumos paskirti pasirinktam paramos gavėjui.

Kadangi šiandien matome, jog valstybė neskuba padėti spręsti problemas, su kuriomis šiandien susiduria vežėjai, akivaizdu, kad vežėjams koronaviruso pandemijos, Mobilumo paketo ar Lietuvos valdžios sprendimų sukeltus padarinius teks likviduoti patiems savarankiškai. Tam reikalinga vežėjų vienybė ir priemonės, kurios sudaro tam tikrus kaštus.

Todėl kviečiame savo dalies pajamų mokesčio nepalikti valstybei, o paskirti vežėjų asociacijai „Linava“, kuri aktyviai dirba ir siekia sumažinti pandemijos poveikį pervežimų verslui.

„Linavai“ yra suteiktas paramos gavėjo statusas, jos kodas yra 121053434. Asociacijai galima paskirti 1,2 proc. gyventojo pajamų mokesčio.

Instrukcija, kaip pildyti deklaraciją

  1. Prisijunkite prie elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) (deklaravimas.vmi.lt) per savo banką arba naudodami el. parašą.
  2. Kairėje spauskite „PILDYTI FORMĄ“.
  3. Spauskite „PRAŠYMAS SKIRTI PARAMĄ“.
  4. Spauskite „FORMA ELEKTRONINIAM PILDYMUI“.
  5. Atsidarius dokumentą, pildykite asmeninę informaciją apie save laukeliuose 1, 2, 3V, 3P, 4.
  6. 5 laukelyje „MOKESTINIS LAIKOTARPIS“ pasirinkite praėjusius metus – 2019.
  7. 6S laukelyje uždėkite „paukščiuką“
  8. E1 laukelyje pažymėkite gavėjo tipą 2 (paramos gavėjas).
  9. E2 laukelyje užrašykite gavėjo identifikacinį numerį: 121053434
  10. E3 laukelyje nurodykite LINAVOS VEIKLAI
  11. E4 laukelyje pasirinkite skiriamą dalį: 1,2 proc.
  12. E5 laukelyje pasirinkite, kuriam laikotarpiui skirsite paramą.
  13. Viršuje, dešinėje pusėje paspauskite mygtuką „PATEIKTI DEKLARACIJĄ“

Plačiau apie paramos skyrimą galima skaityti VMI interneto svetainėje:

 

 

Plačiau
2020 balandžio 20 Vinječių galiojimo sustabdymas pasibaigs 30 dienų po karantino – papildyta LTSA informacija

Po „Linavos“ pastangų vežėjo prašymu laikinai sustabdytų metinių vinječių galiojimo laikas bus atnaujinamas ne pasibaigus karantinui, bet 30 dienų po jo pabaigos (arba anksčiau kelių naudotojo prašymu).

Kaip jau žinoma, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) balandžio 7 d. išleido įsakymą, kuriuo vinjetės galiojimas sustabdomas nuo prašymo pateikimo dienos ir galiojimas atnaujinamas pasibaigus karantinui automatiškai. Kadangi įsakymas buvo pasirašytas tik balandžio 7 d., praėjus beveik mėnesiui nuo karantino pradžios, tokios įsakymo nuostatos vežėjų netenkino.

Asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas dėl to kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Buvo priimtas kompromisinis sprendimas, kad vinjetės galiojimas sustabdomas nuo prašymo pateikimo, bet galiojimas atnaujinamas ne pasibaigus karantinui, bet po 30 dienų nuo karantino pabaigos (arba anksčiau kelių naudotojo prašymu).

Vežėjams asociacija „Linava“ rekomenduoja nedelsiant kreiptis į LAKD dėl metinių vinječių galiojimo sustabdymo. Kelių naudotojai, norėdami sustabdyti metinės elektroninės vinjetės galiojimo laiką karantino laikotarpiui Lietuvoje, turi pateikti laisvos formos prašymą dėl e. vinjetės galiojimo laiko sustabdymo LAKD el. paštu info@keliumokestis.lt. Prašyme reikia nurodyti transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir e. vinjetės numerį, taip pat su prašymu pateikti transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją.

LAKD direktoriaus įsakymu šiuo metu nustatyta, kad sustabdytų elektroninių vinječių galiojimas bus pratęstas atitinkamam sustabdymo dėl karantino laikotarpiui ir 30 kalendorinių dienų po jo pabaigos, per 5 darbo dienas nuo karantino laikotarpio Lietuvoje pabaigos paskelbimo arba kelių naudotojo prašymo dėl sustabdymo nutraukimo ir elektroninės vinjetės galiojimo laiko pratęsimo gavimo.

Plačiau apie galimybė kelių naudotojams, esant poreikiui, laikinai sustabdyti metinių elektroninių vinječių galiojimą galima sužinoti čia. https://www.keliumokestis.lt/

Atkreipiame vežėjų dėmesį, kad nuostata, jog kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinių kelių ruožus, privalo turėti galiojančią elektroninę vinjetę, nesikeičia.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pranešė, kad pastaruoju metu šalies magistraliniuose keliuose itin padaugėjo transporto priemonių, kurios važiavo nesumokėjusios kelių naudotojo mokesčio. Pastarosiomis savaitėmis daugiafunkcinėmis priežiūros kontrolės sistemomis užfiksuotas didelis tokių nusižengimų augimas – daugiau kaip 3000 pažeidimų. Jie nėra toleruojami ir taisyklių nepaisantiems bus taikomos administracinės poveikio priemonės.

LTSA prašo vežėjų užtikrinti, kad kelių naudotojo mokestis naudojantis magistraliniais keliais būtų mokamas. Už kokias transporto priemones ir kokiuose šalies keliuose privaloma sumokėti kelių naudotojo mokestį, reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Mokesčio sumokėjimo būdai nurodomi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje: http://lakd.lrv.lt/lt/keliu-mokesciai-ir-rinkliavos/naudotojo-mokestis.

 

 

Plačiau
2020 balandžio 15 LVK organizuoja apklausą dėl COVID-19 pandemijos poveikio

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) labai prašo Jūsų prisidėti prie to, kad šalies verslas greičiau atsikratytų šiuo metu patiriamų sunkumų, skiriant vos kelias minutes labai svarbaus, neilgo klausimyno užpildymui.

Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos kaustomo šalies ūkio situaciją, šios itin svarbios apklausos rezultatai taps vienu iš kriterijų diskutuojant su valstybės institucijomis bei siekiant verslui geriausių sprendimų.

Jums tereikia paspausti šią nuorodą: http://manoapklausa.lt/apklausa/1182986928/

Tuomet apklausoje paspaudus mygtuką „pradėti“ atsakyti į nesudėtingus klausimus po kiekvieno spaudžiant mygtuką „tęsti“. Po paskutinio atsakymo, jūsų nuomonė automatiškai bus užfiksuota.

Apklausa anoniminė, jos rezultatai bus naudojami apibendrintai, neminint nė vienos įmonės pavadinimo.

 

 

Plačiau
2020 balandžio 08 „Linava“ kviečia vienytis Lietuvos vežėjus

Šiandien išgyvename sudėtingą laiką – vienas po kito vežėjų bendruomenę užgriūna įvairūs rūpesčiai ir problemos. Koronaviruso pandemijos metu pervežimais užsiimantiems verslininkams labai operatyviai tenka spręsti nuolat kylančius nesklandumus – įvairiose valstybėse įvedami skirtingi reikalavimai krovinių gabenimui, uždaromi keliai ar pasienio punktai, institucijos reikalauja papildomų dokumentų, pasienio postuose nusidriekia krovininių automobilių eilės. Kai kurių sričių vežėjai – keleivinio transporto ar automobilvežių, – šiuo metu realiai išgyvena kolapsą, jų veikla yra beveik visiškai sustojusi.

Nereikėtų pamiršti, kad gegužės mėnesį Europos Parlamente turėtų būti svarstomas Mobilumo paketas, kuris dar smarkiau apribotų periferinėse Europos Sąjungos šalyse tarptautiniais pervežimais užsiimančių vežėjų galimybes. Mobilumo paketas realiai prilygtų situacijai, kurią pirmomis pandemijos dienomis fiksavome Europoje – eilės pasieniuose, vėluojantys kroviniai, augančios krovinių vežimo sąnaudos.

Šiuo metu jau pasigirsta raminimų – esą Europos Sąjungos galvos nesiims koronaviruso pandemijos akivaizdoje svarstyti jau ir anksčiau ginčytų Mobilumo paketo nuostatų. Tačiau ragintume nepasiduoti tokiems lūkesčiams. Gali būti netgi priešingas scenarijus – didžiųjų valstybių protekcionistai gali skubėti nuo konkurencijos gelbėti savo valstybių verslininkus ir taip į nebūtį nustumti periferinių valstybių verslininkus, kuriems Mobilumo paketas nebepaliktų jokių galimybių atsigauti po krizės.

Tokiame kontekste be galo svarbu surasti bendrą kalbą su valstybės institucijomis, raginti jas prisidėti sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria verslininkai. Ir šiandien labai svarbu, kad vežėjų balsas skambėtų vieningai, sutelktai ir argumentuotai. Todėl kviečiame visus Lietuvos vežėjus būti vieningus – kartu spręsti problemas, dalintis informacija ir palaikyti vieni kitus. Akivaizdu, kad šių dienų chaose valdžia girdi ir įsiklauso tik į organizuotų struktūrų balsą, visiškai nebegirdi pavienių verslininkų. Todėl vežėjus kviečiame jungtis į organizacijas, o šias kviečiame bendram darbui ieškant sprendimų valstybės institucijose.

Tik būdami vieningi šiandien galime būti stiprūs.

 

„Linavos“ prezidentas Romas Austinskas

„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius

Plačiau
2020 balandžio 05 Kaip gauti subsidiją paskelbus prastovą?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad karantino ir ekstremalios padėties dėl koronaviruso metu darbdaviui paskelbus prastovą, jis turi galimybę gauti subsidiją. Subsidija skiriama kompensuoti dalį darbo užmokesčio, kuris buvo sumokėtas per prastovą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalinasi tvarka, ką reikia daryti darbdaviams, kurie nori gauti šias subsidijas.

Plačiau apie tai galima skaityti čia: 

Plačiau
2020 balandžio 02 VSAT skelbia informaciją apie sienos kirtimo vietas

Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT) savo interneto svetainėje www.pasienis.lt  teikia informaciją apie asmenis, kuriems nebuvo leista vykti per valstybės sieną nuo karantino paskelbimo pradžios. Taip pat – informaciją apie vietas, kuriose karantino metu galima kirsti Lietuvos sieną.

Nuo balandžio 3 d. 00.00 val. asmenų ir (ar) jų asmeninės paskirties lengvųjų automobilių atvykimas į Lietuvos teritoriją bus leidžiamas tik per šiuos punktus: Kalvarija–Budzisko, Saločiai–Grenstalė.

Ekipažų ir įgulų nariai, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, kaip ir dabar galės vykti per šiuos tarptautinius automobilių kelių sienos kontrolės punktus: pasienyje su Lenkija Kalvarijos–Budzisko ir Lazdijų–Aradninkų, pasienyje su Latvija Būtingės–Rucavos, Saločių–Grenstalės,  Smėlynės–Medumi, pasienyje su Baltarusija Medininkų–Kamenyj Log, Šalčininkų–Benekainių, Raigardo–Privalkos, pasienyje su Rusija Kybartų–Černiševskojės, Panemunės–Sovetsko.

Visais kitais Lietuvą su kaimyninėmis valstybėmis jungiančiais keliais judėjimas yra draudžiamas.

Diplomatinis transportas leidžiamas per visus automobilių kelių punktus.

Plačiau
2020 balandžio 02 Vyriasybė skelbia apie specialų fondą dėl koronaviruso sunkumus patiriančiam verslui

Vyriausybė skelbia priėmusi skelbimą įsteigti fondą, skirtą investuoti į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą. Kaip teigiama, taip siekiama mažinti pandemijos COVID-19 padarinius ekonomikai, užtikrinti Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumą ir skatinti verslo plėtrą.

Kaip teigiama Vyriausybės pranešime, fondo paskirtis – investuoti į vidutines ir didžiąsias įmones, kurios iki šiol sėkmingai veikė, bet dėl šiandieninės COVID-19 sukeltos situacijos patiria laikinų sunkumų. Fondo investicijos padėtų užtikrinti pakankamą šių įmonių likvidumą, papildomą finansavimą ir ekonominės veiklos tęstinumą pasibaigus krizinei situacijai.

Įsteigiant fondą siekiama padėti įmonėms išsaugoti darbo vietas. Fondas užkirs kelią įmonių bankrotams, padės išlaikyti stabilias darbuotojų pajamas ir sudarys sąlygas augti vartotojų perkamajai galiai. Fondu siekiama suteikti papildomą likvidumą. Įmonės, sulaukusios kapitalo investicijų, turės pakankamą likvidumą trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, galės vykdyti esamus ir būsimus komercinius įsipareigojimus bei išlaikyti santykius su vietos ir tarptautiniais verslo partneriais. Tikimasi, kad tai leis sumažinti neigiamą COVID-19 įtaką verslui, šalies ekonomikai ir sudarys ekonominio augimo sąlygas ateityje.

Taip pat bus efektyviai investuojamos biudžeto lėšos. Tikimasi, kad verslas bus pajėgus atsigauti pandemijai pasibaigus. Tad fondo investicijos į sunkumų patiriantį verslą leis valstybei atgauti investicijas ne tik per verslo sumokamus mokesčius, bet ir uždirbant investicinę grąžą iš pelno, kurį sugeneruos fondas už rinkos kainą pardavęs įmonių, kurių finansinis stabilumas bus atkurtas, nuosavybės vertybinius popierius. Taip bus efektyviai naudojamos biudžeto lėšos, o dalyvavimas valdyme užkirs kelią lėšų  iššvaistymui.

Įsteigus naująjį fondą, bus skolinama ir investuojama tiesiogiai, o ne per finansinius tarpininkus. Už fondo įsteigimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija, fondo veiklos pradžia numatyta balandžio 15 d. Fondui įkurti skirta 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Fondo lėšas numatoma naudoti tik tais atvejais, kai nebus galimybių pritraukti reikiamo finansavimo kitokiais būdais.

Plačiau apie tai -

https://invega.lt/lt/informacija-verslui-del-covid-19/invegos-siuloma-pagalba-verslui/

https://www.verslilietuva.lt/tema/https-www-verslilietuva-lt-eksportuok-covid-2019-verslo-galimybes-tiekti-ir-paremti/

Plačiau
2020 kovo 31 G. Čiužas: nepersekiokite tų, kurie dirba, kad valstybė galėtų funkcionuoti

Šią savaitę viešai mesti kaltinimai COVID-19 susirgusiai Kauno klinikų darbuotojai, esą ji užsikrėtė ne darbe, bet nuo savo vyro – tolimųjų reisų vairuotojo, nors tam nebuvo jokios pagrįstos priežasties. Baltijos transporto profesinei sąjungai „Solidarumas“ žinoma daugiau atvejų, kai vairuotojai arba jų šeimos nariai persekiojami dėl savo veiklos.

Pavyzdžiui, vienoje valstybinėje įstaigoje dirbančiai vairuotojo žmonai, po to kai vyras grįžo porai naktų namo, teko imti atostogas, nes kolektyvas pareiškė, kad nenori dirbti su moterimi, esą ji gali užkrėsti koronavirusu. Dabar garbaus amžiaus vyriškis, siekdamas apsaugoti savo sutuoktinę, grįžęs į Lietuvą tas pora naktų praleidžia savo automobilyje. T. y. po savaitės ir daugiau praleistų automobilyje, jis net negali pasimatyti su savo žmona ir vaikais, pasiilsėti savo lovoje.

Aš suprantu, kad žmonės įsibaiminę, tačiau kviečiu visus vadovautis ne tik baimės padiktuotais sprendimais. Medikai, maisto prekių parduotuvių darbuotojai, vaistinių darbuotojai, policininkai, ugniagesiai, kariai, tolimųjų reisų vairuotojai – tai žmonės, kurie šiuo metu turi dirbti, kad kiti galėtų gyventi kuo labiau apsaugoti nuo visų pavojų.

Tolimųjų reisų vairuotojai vieni pirmųjų gavo labai aiškias instrukcijas, kaip turi saugotis ir priemones, kad galėtų laikytis itin griežtų apsaugos reikalavimų. Vairuotojų darbo specifika, skirtingai nei medikų ar pardavėjų ir kitų profesijų žmonių, kurie turi kontaktuoti su žmonėmis, jiems dirbant leidžia laikytis izoliuotai nuo kitų žmonių. Jie per Europą ir kitas šalis važiuoja užsidarę vairuotojų kabinose, sustoja tik degalinėse, kur užsipila degalų nekontaktuodami su kitais žmonėmis, ir poilsio aikštelėse, kur taip pat laikosi saugaus atstumo nuo kitų.

Jie net norėdami niekur negalėtų lankytis, nes viskas pakelėse, išskyrus degalines ir kelias parduotuves, uždaryta. Bet jei po izoliacijos keliuose mes juos izoliuosime ir namie, žmonės gali tiesiog nebenorėti išvažiuoti dar kartą, kad nepakenktų savo artimiesiems.

O kas bus toliau? Neleisime į namus grįžti medikams, policininkams, pardavėjoms? Nebepriimsime namo tų šeimos narių, kurie išėjo į parduotuvę mums maisto parnešti?

Transporto ir mobilumo sektorius yra pagrindinis ekonomikos tęstinumo veiksnys. Jei nustos dirbti vairuotojai, greitai medikai nebeturės vaistų, kuriais turi gydyti ligonius, parduotuvės nebeturės prekių, nes tikrai ne viską išsiauginame ir pasigaminame Lietuvoje, o dar veikiančios įmonės nebeturės medžiagų darbui ir negalės vykdyti užsakymų, tad nebus pinigų, kad žmonės galėtų eiti į vis dar veikiančias parduotuves.

Todėl visų rūšių prekės ir ypatingai būtiniausios prekės – pirmiausia, medikamentai, medicininė įranga, būtiniausi ir greitai gendantys maisto produktai, galvijai – turi judėti be apribojimų tarp ES valstybių.

Vežėjus vienijančios asociacijos įgyvendina padidintas saugumo priemones, siekiant apsaugoti savo vairuotojus ir kitus darbuotojus nuo COVID-19 pavojaus. Važiuojantiems į Italiją, Prancūziją, Vokietija, Ispaniją ir kitas šalis, nesvarbu kokioje rizikos zonai ji priskiriama, vairuotojams duoti griežti nurodymai pasikrovimo vietose naudoti kaukes, kurios naudojamos vežant pavojingus krovinius, bei pirštines. Vairuotojai aprūpinti dezinfekcijos priemonėmis, termometrais. Taip pat atliekama išvažiuojančių ir grįžtančių vairuotojų nuolatinė sveikatos patikra.

Mes, vairuotojai, ėmėmės aukščiausio lygo apsaugos nuo koronaviruso priemonių. Bet nuo socialinės atskirties namuose mus gali apsaugoti tik žmonių supratingumas. Tad kviečiu visus nepradėti persekioti tų, kurie dirba, kad kiti galėtų gyventi.

 

Gintaras Čiužas, Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas

Plačiau
2020 kovo 30 Keleivių vežėjai – kritinėje situacijoje

Lietuvos keleivių vežėjai šiuo metu yra kritinėje situacijoje, todėl „Linava“ mano, kad keleivių vežėjams būtina valstybės pagalba, kuri leistų po krizės atkurti keleivių vežimo paslaugą.

Vietinių (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų skaičius  šiuo metu yra minimalus, miesto ir priemiesčio maršrutai uždaryti, išskyrus didžiuosius miestus. Visiškai nutrauktos sutartys dėl visų užsakomųjų reisų, todėl keleivių vežimo įmonėse keleivinės transporto priemonės sustabdytos, veikla praktiškai nebevykdoma.

„Linavos“ duomenimis, šiandien Lietuvoje iš 364 tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų dar važiuojama 24-iais, tačiau vežėjai su Lietuvos transporto saugos administracija derina ir paskutiniųjų maršrutų uždarymą. Gyventojų mobilumas ir keleivių srautai reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutais žymiai sumažėjo, o tarptautiniais maršrutais – visai sustojo.

„Linava“ jau praėjusią savaitę kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydama pratęsti kelių naudotojo mokesčio vinjetės galiojimą arba nepanaudotos vinjetės grąžinimą. Kelių naudotojo mokestį moka autobusai, važiuojantis užsakomaisiais, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Vežėjai, dirbantys tokiais maršrutais dažniausiai perka metinę vinjetę, kuri autobusui kainuoja 753 eurus. Vyriausybei „Linava“ taip pat yra pateikusi prašymą keleivių vežėjus pripažinti nukentėjusiais ir paskirti jiems subsidijas.

Šią savaitę kreipimasis bus pakartotas Darbo grupei Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui klausimams koordinuoti. Tuo siekiama užtikrinti nuostolių sumažinimą keleivių vežėjams, kurie atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje.

„Keleivių pervežimas dėl koronaviruso pandemijos praktiškai sustojo. Ši sritis realiai yra kolapse, todėl norint išsaugoti šią verslo sritį, būtina imtis įvairių priemonių, kitu atveju pasibaigus krizei šios verslo srities tiesiog neliks“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.

„Linava“ nuolat stebi situaciją keleivių pervežimo rinkoje ir apie ją informuoja valstybės institucijas, ragindama ieškoti geriausių sprendimų, kad verslas turėtų galimybę atsitiesti po krizės.

 

Plačiau
2020 kovo 24 „Linava“ skyrė lėšų medicininei įrangai ir kviečia tai daryti visus galinčius

Pastarojo meto įvykiai rodo, jog šiandien ypatingai reikalingas susitelkimas ir atsakomybė. Todėl raginame visus tausoti savo ir aplinkinių sveikatą.

Tuos, kurie gali, kviečiame prie bendro problemų sprendimo prisidėti įvairiais būdais. Džiugu, kad atsirado privačios iniciatyvos, siekiančios užtikrinti kuo geresnę medicinos darbuotojų apsaugą bei reikalingos medicininės įrangos įsigijimą, taip pat kuo saugesnį karantino laiką senjorams.

Asociacija „Linava“ jau prisijungė ir 3000 eurų prisidėjo prie Lietuvos pramoninkų konfederacijos iniciatyvos renkant lėšas medicininei įrangai.

Taip pat gavome ir iniciatyvos „Laikykitės, medikai“ iniciatorių prašymą pasidalinti su vežėjais jų informacija, siunčiame jų prašymą (tekstą ir kontaktus galite rasti čia) – galbūt kažkas turės galimybę prisidėti prie gerų darbų.

Dėkojame visiems vežėjams, kurie savo regionuose jau prisidėjo prie paramos medikams užtikrinant saugesnes darbo sąlygas, pagal savo galimybes atlieka kitus šiandien ypač reikalingus darbus.

Būkime vieningi ir susitelkę.

 

Plačiau
2020 kovo 17 Turmenistanas: reikalaujama sveikatos pažymų

Atsižvelgiant  į taikomas saugumo priemones, nuo kovo 17 d . žmonės, keliaujantys į Turkmėnistaną per Uzbekistaną, privalo pristatyti sveikatos pažymas. Patekimas į teritoriją  bus neleidžiamas, jei nebus sveikatos pažymos.

Plačiau
2020 kovo 16 Keleivių vežėjams – apie prašymus stabdyti reisus

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) praneša, kad dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną , galimi tolimojo reguliaraus susiekimo autobusų keleivių srautų sumažėjimai.

Plačiau
2020 kovo 16 Uzbekistanas: judėjimo draudimas netaikomas krovininiams automobiliams

Kaip informavo komercijos atašė Lietuvos ambasadoje Rusijoje Gintaras Binkauskas, Nuo 2020 m. kovo 16  d. Uzbekistanas stabdo transporto judėjimą avia ir automobilių transportu su visomis užsienio valstybėmis. Kol kas UZ Avia linijos palikusios skrydžius į Rygą ir Delį ir atgal į Taškentą. Uzbekistano piliečiams galima grįžti į šalį, o užsieniečiams galima išvykti iš šalies.

Plačiau
2020 kovo 16 Dėl karantino LTSA neaptarnauja klientų fiziškai

Dėl Lietuvoje paskelbto karantino, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) nuo 2020 m. kovo 16-osios, pirmadienio,  dvi savaites neaptarnaus klientų visuose LTSA biuruose, esančiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.

Plačiau
KLAUSK