Liepos 14  d. „Linavos“ nuotolinėje konsultacijoje gyvai  „Linavos“ specialistai vežėjams pristatė preliminarias rekomendacijas dėl Mobilumo paketo įgyvendinimo. Šį kartą daugiausia dėmesio bus skirta anksčiausiai įsigaliosiantiems darbo ir poilsio režimo pakeitimams.

Vaizdo įrašą galima rasti čia: https://youtu.be/P1VCPqBwO0U.

Čia galima susipažinti su „Linavos“ specialistų parengta medžiaga. 

„Linava“ sulaukia daug narių skambučių dėl izoliacijos reikalavimų taikymo vairuotojams, todėl primename, kad nepaisant kiekvieną savaitę atnaujinamų Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) skelbiamų paveiktų valstybių ir valstybių, iš kurių atvykti leidžiama sąrašų, kuriuos galite rasti čia, vairuotojams izoliacija nėra privaloma. Kylant neaiškumams ar problemoms su izoliaciją kontroliuojančiomis institucijomis, maloniai prašome kreiptis į asociaciją telefonu Nr. 85 2786545.

Vadovaujantis SAM išaiškinimais, nors vairuotojams 14 d. izoliacija grįžus iš paveiktų šalių nėra privaloma, tačiau per 24 val. nuo grįžimo/atvykimo į Lietuvos Respubliką būtina užpildyti anketą Nacionalinio visuotinio sveikatos centro puslapyje.

Izoliavimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-352 „Dėl Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“:

Šiuo įsakymu patvirtintų Izoliavimo taisyklių 1 punkte yra numatytos išimtys, kada Izoliavimo taisyklės nėra taikomos, t. y. izoliavimas nėra skiriamas. Atsižvelgiant į šiandien patikslintą 1 p. formuluotę, izoliavimas nėra skiriamas:

• ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdantiems tarptautinius komercinius vežimus bet kurios rūšies transporto priemonėmis;
• asmenims, kurie naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, taip pat pagal kitas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teisės aktus, jų šeimos nariams ir juos aptarnaujančiam personalui, taip pat oficialių delegacijų nariams ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų personalui;
• NATO ir NATO šalių kariniuose vienetuose tarnaujantiems asmenims ir juos aptarnaujančiam personalui bei jų šeimos nariams;
• specialiesiems kurjeriams, dirbantiems tranzitiniuose traukiniuose ir besinaudojantiems supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal;
• tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantiems asmenims.

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi rekomendacijas asmenims, atvykusiems / grįžusiems iš užsienio valstybių, kurios yra atnaujinamos ir skelbiamos SAM puslapyje. Rekomendacijose yra pateiktas sąrašas valstybių (įskaitant trečiąsias šalis), iš kurių grįžus yra rekomenduojama izoliuotis. Sąrašas nuolat atnaujinamas ir skelbiamas / įsigalioja pirmadieniais.

Liepos 9 d. vykusiame „Linavos“ prezidiumo posėdyje nemažai dėmesio buvo skirta Europos Parlamente liepos 8 d. priimtam Mobilumo paketui aptarti.

„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis prezidiumo nariams pristatydamas situaciją teigė, kad Europos Parlamento priimtas sprendimas dėl Mobilumo paketo rodo, jog ES valdžia realiai nesupranta, ką daro.

„Mobilumo paketas kaip dokumentas pastaruoju metu sulaukė labai kritiškų vertinimų. Visų prima, šis dokumentas prieštarauja Stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, visų antra, nėra aiškūs šio dokumento priėmimo motyvai. Taip pat kol kas nėra numatytas šio dokumento įgyvendinimo mechanizmas. Akivaizdžiai matome, kad šis dokumentas sukels chaosą, tačiau Europos Parlamento nariai į argumentus neįsiklausė, Mobilumo paketas buvo priimtas „buldozeriu“, – sako „Linavos“ atstovas.

„Jau dabar galima konstatuoti, kad tam tikras rezultatas buvo pasiektas – Europos Komisija atliks poveikio vertinimą ir tuomet galutinai apsispręs dėl Mobilumo paketo bei vertins Europos Parlamento sprendimus“, – sakė T.Garuolis. Jis pranešė, kad ekspertai sieks išsiaiškinti Mobilumo paketo įgyvendinimo tvarkas, jos bus palaipsniui skelbiamos vežėjams. Rekomendacijas „Linava“ skelbs čia: http://www.linava.lt/mobilumo-paketas-dokumentai/.

Prezidiumo posėdyje taip pat buvo aptarta situacija dėl pernai rugsėjį tarp Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“ ir Lietuvos transporto darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasirašytos Tarptautinio kelių transporto šakos kolektyvinė sutarties. „Linava“ inicijuoja kolektyvinių derybų atnaujinimą dėl sutarties papildymo ar keitimo, nes tokios procedūros buvo numatytos  susitarime. Yra numatyta keletas klausimų, kuriuos vežėjai ketina aptarti su profesinėmis sąjungomis, kad būtų išlaikytas balansas tarp abiejų šalių interesų. Prezidiumo nariams profesinių sąjungų atstovai pasakojo, kad šis susitarimas labai pasitarnauja sprendžiant ginčytinas situacijas tarp verslininkų ir jų darbuotojų, todėl profesinės sąjungos nurodo tokio susitarimo būtinybę.

Prezidiumo nariai liepos 9 d. taip pat priėmė sprendimą dėl prezidiumo nario Marjan Svirko paskyrimo dirbti Asociacijos Paslaugų ir darbo su nariais komiteto pirmininku. Jis paskirtas vietoje Vyto Bučinsko, kuris buvo paskirtas viceprezidentu.

Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino vežėjų veiklą suvaržysiantį Mobilumo paketą, kuriam priešinosi Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta.

Lietuvos vežėjai teigia nusivylę Europos Parlamento sprendimu, dėl kurio šalies kelių transporto sektoriui bus apribotas patekimas į ES krovinių rinką.

„Balsavimo rezultatai yra nenuginčijamas įrodymas, kad Mobilumo paketas suskaldė ES valstybes nares į Rytų ir Vakarų, „senąsias“ ir „naująsias“, centro ir periferines, orientuotas į gamybą ir paslaugų eksportą. Esame be galo susirūpinę, kad pagilėjus šiai prarajai Lietuvos vežėjai neteks ES bendrosios rinkos teikiamų galimybių“, – teigia Romas Austinskas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.

Pasak rinkos dalyvių, Lietuvos vežėjai patirs didžiausią smūgį, kadangi visoje Bendrijoje mūsų šalies kelių transporto sektorius yra labiausiai priklausomas nuo paslaugų eksporto, kuris sudaro net 92 proc. visos apyvartos.

Verslo atstovų vertinimu, apribota transporto įmonių veikla atsilieps ir visai šalies ekonomikai. Tarptautinio krovininio kelių transporto paslaugos sudaro maždaug trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, o krovinių vežėjai ir saugotojai sukuria apie dešimtadalį šalies BVP.

R. Austinsko teigimu, Europos ekonomikos atsigavimas gali būti efektyvus, tik kartu skatinant ES bendrosios rinkos atsigavimą, tačiau dabartinės precedento neturinčios ekonominės ir socialinės krizės akivaizdoje Europos Parlamento nariai pasirinko kitą kelią – uždegė žalią šviesą Vakarų Europos valstybes proteguojančiam įstatymui.

„Tuo tarpu, Lietuvos ir kitų periferinių šalių dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje taps reikšmingai apribotas. Todėl negalime susitaikyti su Mobilumo paketo apribojimais, kurie Europos Sąjungoje suteikia privilegijas vienoms šalims, o kitas – esančias ES periferijoje – laiko antrarūšėmis“, – pabrėžė R. Austinskas.

Šalies vežėjai tvirtina, kad kelių transporto sektorius ir toliau sieks prisidėti prie tvaraus Lietuvos ir Europos ekonomikos bei prekybos atsigavimo, tačiau dvigubas COVID-19 pandemijos ir Mobilumo paketo smūgis apsunkins šias pastangas.

Be to, Europos Parlamentas neįvertino Mobilumo paketo poveikio aplinkai ir taršai, o atitinkamas nuostatas, reikšmingai padidinsiančias CO2 emisijas, priėmė visiškai neatsižvelgdamas į ES lygiu įgyvendinamas anglies dvideginio išmetimo į aplinką mažinimo iniciatyvas, teigia vežėjai.

Jie nurodo konkretų pavyzdį – priimtą reikalavimą grąžinti vilkikus į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites, nepaisant aiškaus šios nuostatos prieštaravimo Europos žaliajam kursui ir Paryžiaus susitarimo tikslams.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso valdybos pirmininkės Agnės Margevičiūtės, remiantis Mobilumo paketo ir konkrečiai šios nuostatos poveikį vertinusių studijų rezultatais, privalomas vilkiko grąžinimas ne tik padidins nepakrautų transporto priemonių srautus, kuro suvartojimą, taršą ir grūstis keliuose, bet ir neturės jokios reikšmės vairuotojų darbo sąlygoms.

„Dėl šio reikalavimo vien tik septynių periferinių ES valstybių narių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos – vilkikų parkas per metus papildomai išmes 3,2 mln. tonų CO2. Europos verslas susidurs su dideliais iššūkiais, užtikrinant transporto sistemos veiksmingumą, o tai savo ruožtu lems kainų šuolius ir chronišką transporto pajėgumų trūkumą, ypač pagrindiniuose Europos pramonės, prekybos ir logistikos centruose“,-  teigia A. Margevičiūtė.

Jos vertinimu, Europos lygiu deklaruojami siekiai transformuoti kelių transportą į švarų ir išmanų sektorių nebetenka prasmės būtent dėl kai kurių ES valstybių narių intereso nematyti ir nevertinti neigiamo paketo poveikio aplinkai bei ekonomikai.

„Priimtas Mobilumo paketas turės ilgo laikotarpio neigiamų pasekmių tiek ES periferinėms, tiek ir arčiau ES centro esančioms valstybėms narėms. Tikimės, kad Europos Komisijos atliekamas poveikio vertinimas suteiks tvirtą pagrindą Mobilumo paketo peržiūrai artimiausiu metu“, – sako A. Margevičiūtė.

2020 m. liepos 8 d. 16.30 – 17.45 val. (Briuselio laiku) vyks pirmoji balsavimo sesija, kurioje numatyti „Mobilumo paketo“ klausimai dėl vairuotojų komandiravimo, vairavimo ir poilsio režimo, tachografų nuostatų (aktualūs darbotvarkės klausimai – nr. 61, 66, 121, 123). Jos rezultatų paskelbimas preliminariai numatomas 20.00 val. (Briuselio laiku) (aktualus darbotvarkės klausimas – nr. 127).  Transliaciją galima stebėti čia:  https://multimedia.europarl.europa.eu/lt/plenary-session_20200708-0900-PLENARY_vd

20.30 – 21.45 val. (Briuselio laiku) vyks antroji balsavimo sesija, kurioje numatyti „Mobilumo paketo“ klausimai dėl patekimo į profesiją ir rinką bei kabotažo nuostatų (aktualūs darbotvarkės klausimai – nr. 114, 123). Jos rezultatų paskelbimas preliminariai numatomas 2020 m. liepos 9 d. 9.00 val. (Briuselio laiku) (aktualus darbotvarkės klausimas – nr. 135), vaizdo transliacija čia https://multimedia.europarl.europa.eu/lt/plenary-session_20200709-0900-PLENARY_vd.

Posėdžio darbotvarkę ir dokumentus galima rasti čia. https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/OJQ-9-2020-07-08_LT.html

Europos Parlamento plenariniame posėdyje 2020 m. liepos 8 d. nuo 15.30 val. (Briuselio laiku) vyks diskusijos ir balsavimai dėl ES „Mobilumo paketo“.

Posėdžio darbotvarkę ir dokumentus galima rasti čia. https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/OJQ-9-2020-07-08_LT.html

Posėdžio eigą vežėjai galės stebėti čia: https://multimedia.europarl.europa.eu/lt/plenary-session_20200708-0900-PLENARY_vd

Birželio 30 d. „Linavos“ nuotolinėje konsultacijoje gyvai Užimtumo tarnybos specialistai vežėjams pristatė pagalbos verslui priemones „Subsidijos darbdaviams po prastovų ir nukentėjusiems nuo COVID-19“ bei atsakė į vežėjų klausimus. Konsultacijos vaizdo įrašą galima pamatyti čia: https://youtu.be/hc7OXlaC_mU.

Užimtumo tarnybos pateikta informacija:

Subsidijos darbdaviams iki 2020 gruodžio 31 d. 

NAUJOS DU subsidijos švelnėjant karantinui ir po jo

Trys didžiausios Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos kreipėsi į valstybines institucijas, kad jos reaguotų į dezinformavimo atakas, kurias pastaruoju metu patiria vienas didžiausių šalies ekonomikos sektorių.

„Lietuvos transporto ir logistikos verslas pastaruoju metu susiduria su gerai koordinuota plataus masto dezinformacijos ataka. Periodiniai bandymai organizuoti įvairias akcijas, klastojami laiškai Europos Parlamentui, ES institucijoms ir didelėms Vakarų verslo bendrovėms – tai tik dalis plataus masto kampanijos prieš Lietuvos verslą“, – bendrame rašte institucijoms tvirtina Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas bei Lietuvos vežėjų sąjunga.

Verslininkai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos sklaidai pasitelktas platus priemonių rinkinys: socialinės medijos, susirašinėjimo platformos, proklamacijų dalinimas, laiškai klastotės.

„Susirūpinimą kelia ir tai, kad skleidžiant dezinformuojantį turinį melagingai prisistatoma Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų vardu, su kuriomis Lietuvos vežėjų asociacijos stengiasi palaikyti nuolatinį socialinį dialogą“, – sako Romas Austinskas, „Linava“ prezidentas.

Jis informavo, kad šių metų vasarį Europos Parlamentą, o gegužę ir Europos Parlamento Peticijų komitetą, pasiekė trys laiškai peticijos, kurių atgaliniuose adresuose nurodytos Lietuvoje veikiančios profesinės sąjungos. Visuose trijuose laiškuose nurodoma melaginga informacija, kurios tikslas sumenkinti Lietuvos transporto verslą.

R. Austinskas informavo, kad reaguodama į situaciją „Solidarumo“ vadovybė išsiuntė oficialų laišką paneigimą Europos Parlamento atsakingiems atstovams, kuriame profsąjunga neigia siuntusi tokį laišką, o jos vardu pasinaudota apgaulės būdu. Šią peticiją Europos Parlamento Peticijų komitetas pripažino kaip nepriimtiną.

Verslininkai neatmeta, kad padidintas dėmesys Lietuvos ir kitų periferinių ES šalių transporto verslui susijęs su bandymu daryti įtaką politiniams sprendimams, susijusiems su Mobilumo paketu. Pasak R. Austinsko, apie panašius atvejus, kai vilkikų sustojimų vietose ES šalyse dalinami agitacinio pobūdžio atsišaukimo lapeliai praneša ir patys vairuotojai. „Jų turinys panašus – vairuotojai raginami kreiptis nurodytais kontaktais, o profsąjunga esą padės apginti jų teises, išsireikalauti didesnio atlygio“, – sakė vežėjų atstovas.

Pasak R. Austinsko, susirūpinimą kelia faktas, kad aprašomi tik žinomi tokių laiškų siuntimo atvejai – nežinomas mastas kiek, ir kokiu tikslu dezinformuojančio turinio galėjo pasklisti po Europą.

„Visas šias priemones sieja panašaus pobūdžio turinys – rusų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis skleidžiama melaginga informacija apie neva vergijos sąlygomis dirbančius vairuotojus Lietuvos transporto bendrovėse. Tokia situacija kenkia ne tik transporto verslui, bet ir menkina šalies įvaizdį“ , – sako R. Austinskas.

Verslininkams didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad dažniausia anonimiškai veikiančių asmenų gijos galimai veda į kaimynines valstybes Rytuose. R. Austinskas nurodo, kad plačiai veikiama ir strateginėse Lietuvai rinkose Vakaruose, kuriose Lietuvos vežėjai vykdo didelės apimties tarptautinių krovinių pervežimo operacijas. „Lietuvos transporto ir logistikos bendrovės per pastaruosius metus užfiksavo ne vieną bandymų organizuoti vilkikų vairuotojų nesankcionuotus streikus, ar kitokias provokacines akcijas, sakė R. Austinskas.

Jo teigimu, pasitelkus socialines medijas ir Rusijoje bei Baltarusijoje populiarias susirašinėjimo programėles bandoma organizuoti rusakalbių vairuotojų protesto akciją Berlyne.

„Verslui didelį susirūpinimą kelia tai, kad vairuotojai raginami nurodytais kontaktais persiųsti įmonių, kuriose dirba, konfidencialius duomenis: CMR, sutartis, kitus dokumentus“, – sako R. Austinskas.

Vežėjai prašo valstybinių institucijų įvertinti susidariusią situaciją ir atsižvelgti į 2002 metais Seimo patvirtintą nacionalinio saugumo strategiją. Joje numatyta vykdyti nacionalinio saugumo interesus atitinkančias priemones, skatinančias Lietuvos transporto infrastruktūros konkurencingumo regione didinimą ir aktyviai ginti šalies vežėjų interesus užsienio rinkose.

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitete (TRAN) 2020 m. birželio 8 d. 9.00–18.30 val. (Briuselio laiku) nuotoliniu būdu vyks diskusijos ir balsavimas dėl komiteto išvadų dėl „Mobilumo paketo“.

Posėdžio darbotvarkė čia. http://www.redmapl3.europarl.europa.eu/RedmapFront/media/reds_iCmOj/TRAN-OJ-2020-06-08-1/TRAN-OJ-2020-06-08-1_lt.pdf

Posėdžio dokumentai čia. https://emeeting.europarl.europa.eu/emeeting/committee/agenda/202006/TRAN?meeting=TRAN-2020-0608_1&session=06-08-10-00

Posėdžio eigą vežėjai galės stebėti čia. https://multimedia.europarl.europa.eu/en/tran-comittee-meeting_20200608-0900-COMMITTEE-TRAN_vd (https://www.europarl.europa.eu/committees/en/tran/home/highlights)

Europos Komisija patvirtino Lietuvos planus įsteigti fondą, kurio tikslinis dydis būtų iki 1 mlrd. EUR ir kuris, naudodamas skolos ir nuosavo kapitalo priemones, investuotų į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias nuo koronaviruso protrūkio.

Schema patvirtinta pagal 2020 m. kovo 19 d. Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d. ir gegužės 8 d.

Platesnė informacija čia:

„Linava“ viliasi, kad ši priemonė bus sklandžiai įgyvendinta, o numatyti kriterijai atitiks Lietuvos įmonių situaciją. Asociacija tikisi, kad parama pasieks ir transporto bei logistikos sektorių, nes jis itin svarbus užtikrinant valstybės viešųjų finansų tvarumą.

Gegužės 19 dieną „Linava“ pradėjo vežėjus konsultuoti gyvai nuotoliniu būdu. Toks būdas pasirinktas atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įvairios informacijos poreikį. „Linavos“ specialistai interneto seminare pristatė informaciją apie karantiną Lietuvoje, taip pat Kazachstane įvedamą vizų režimą, situacijos pasikeitimus Italijoje bei informaciją dėl kelių naudotojo mokesčio mokėjimo.

Laidos įrašą galima peržiūrėti čia: 

Kita laida numatoma kitą antradienį, gegužės 26 d. Temos bus patikslintos laidos išvakarėse. Klausimus ir pasiūlymus dėl laidos galima siųsti el. paštu ineta.stravinskaite@linava.lt

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pasidalino informacija apie sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe ir jų rodiklių tendencijas transporto saugojimo įmonėse 2018-2019 metais.

2019 m. transporto ir saugojimo įmonėse įvyko 12 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, iš kurių 5 atvejus sukėlė eismo taisyklių pažeidimai sauskeliuose, kurių pažeidėjais įvardijamas ne nukentėjusysis, o tretieji asmenys, ir 3 atvejai, kai darbuotojai žuvo eismo įvykių, nulemtų jų pačių padarytų kelių eismo saugos taisyklių pažeidimų. 2018 m. buvo nustatyta du kartus daugiau atvejų, kai mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe nulėmė pačių nukentėjusiųjų padaryti kelių eismo saugos taisyklių pažeidimai. Analizuojant mirtinų 2019 m. įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų (be aukščiau aptartų eismo saugos taisyklių) pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos įvykiui įvykti nustatyta nebuvo.

Tiriant įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai 2019 m. dažniausiomis priežastimis įvardinti: saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimai  – 5 atvejai; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – 3 atvejai; eismo taisyklių pažeidimai sauskeliuose – 3 atvejais. 6 atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų (darbdavio neįgyvendintų DSS teisės aktų reikalavimų ar darbuotojo instrukcijų reikalavimų nesilaikymo), kurie galėjo sąlygoti sunkius nelaimingus atsitikimus darbe nenustatyta.

Siekiant tolimesnio pozityvių tendencijų išlaikymo užtikrinimo darbdaviai skatinami įgyvendinti prevencines ir kontrolines priemones tokias kaip darbuotojų instruktavimas, žinių bei įgūdžių ugdymas dėl eismo saugos taisyklių laikymosi, saugaus krovos darbų atlikimo, krovinių tvirtinimo reikalavimų laikymosi ir kitų darbuotojų saugai svarbių veiksnių.

Su išsamia VDI statistine medžiaga galite susipažinti čia.

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įvairios informacijos poreikį, „Linava“ pradeda organizuoti konsultacijas internetu gyvai. Taip tikimasi paspartinti informacijos sklaidą ir lanksčiau reaguoti į vežėjų poreikius.

Antradienį, gegužės 19 d. 11 val., vyks pirmoji gyva konsultacijų laida. „Linavos“ specialistai pristatys turimą informaciją apie karantiną Lietuvoje, taip pat Kazachstane įvedamą vizų režimą bei pateiks informaciją dėl kelių naudotojo mokesčio mokėjimo.

Laidos tiesioginę transliaciją gegužės 19 d. nuo 11 val. bus galima stebėti paspaudus šią nuorodą https://youtu.be/U4uGjjjD3eM. Po transliacijos ten pat galėsite rasti ir laidos įrašą. Įrašą bus galima žiūrėti Jums patogiu laiku.

Jei turite klausimų, rašykite el.paštu ineta.stravinskaite@linava.lt arba užduokite tiesioginės transliacijos metu rašydami komentarus pokalbių lange.

Planuojama, kad tokios laidos vyks kiekvieną savaitę. Pagal galimybę apie jas bus pranešama iš anksto, siunčiant nuorodą ir paskelbiant temą.

Kadangi pirmosios laidos yra išbandymas tiek „Linavos“ konsultantams, tiek technologijoms, laukiame Jūsų pasiūlymų ir pageidavimų nurodytu el.paštu arba pokalbio komentaruose skelbiamoje nuorodoje. Tikimės supratimo ir palaikymo.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pateikė išaiškinimą, kokia teikiama pagalba verslui gali naudotis transporto sektoriaus įmonės, taip pat ir vežėjai.

Anot išaiškinimo, tokia pagalba vežėjai gali naudotis tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir daugelis kitų verslų. Svarbiausias šiam sektoriui taikomas apribojimas yra tas, jog krovinių vežimo transporto priemonių įsigijimas nėra remtinas pagal ES valstybės pagalbos reglamentavimą. Tačiau jeigu verslo finansavimo siekiama kitiems tikslams, pagalba pasinaudoti galima.

Visas „Invegos“ išaiškinimas pateikiamas čia: 

Gegužės 15 dieną „INVEGA“ pateikė informaciją apie palūkanų kompensavimą – kaip teigiama, jis dabar prieinamas platesniam nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių ir verslininkų ratui.

INVEGA skelbia, kad patikslinus mokamų palūkanų kompensacijų sąlygas, ši priemonė tapo plačiau prieinama tiek įmonėms ir verslininkams, plėtojantiems savo veiklą ir siekiantiems gauti dalinę 95 proc. palūkanų kompensaciją iki 36 mėnesių laikotarpiu, tiek ir tiems, kuriems dėl COVID-19 protrūkio buvo atidėti paskolos ar lizingo mokėjimai, bet ne ilgiau kaip 6 mėn., kompensuojama 100 proc. sumokėtų įvairių tipų verslo paskolų palūkanų.

INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas atkreipė dėmesį, kad palūkanų kompensacijomis, kurios bus finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, galima bus naudotis trimis atvejais: 1) kai kreipiasi verslai, nukentėję nuo COVID-19 protrūkio ir dėl to gavę paskolų ar lizingo mokėjimo atidėjimus, 2) kai kreipiasi įmonės, kurių pagrindinė veikla yra krovinių vežimas sausumos keliais, kurios už paskolos lėšas ar lizingo būdu įsigijo krovininių automobilių, ir gavo paskolų ar lizingo mokėjimų atidėjimus, 3) kai kreipiasi įprastu ritmu paskolų mokėjimus ar lizingo įmokas mokantys verslai.

Palūkanos, kompensuojamos 100 proc.

Siekiant paremti kuo daugiau nuo COVID-19 nukentėjusių verslų, buvo praplėstas galinčių pasinaudoti šia priemone ūkio sektorių ratas. Dėl palūkanų kompensacijų dabar gali kreiptis:

1. smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai (labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei verslininkai), nukentėję nuo COVID-19 protrūkio ir dėl to gavę paskolų ar lizingo mokėjimo atidėjimus. 100 proc. bus kompensuojamos palūkanos už paskolas nekilnojamojo turto vystymui (išskyrus kai paskola išduota verslininkui ir yra skirta gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui pirkti, statyti ar jo būklei pagerinti), arba lengvųjų automobilių įsigijimui, tačiau tik tuo atveju, kai automobiliai tiesiogiai naudojami įmonės pagrindinėje veikloje (nuomojant automobilius, teikiant vairavimo mokymo paslaugas ir pan.).
2. Kompensuojant palūkanas, paskolų sutarčių sudarymo terminas ir paskolų tipas (investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti) nėra ribojami, išskyrus dėl COVID-19 protrūkio tiesiogiai INVEGOS teikiamas apmokėtinų sąskaitų paskolas ASAP ir paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams.
3. logistikos įmonės, vykdančios krovinių vežimą sausumos keliais, kurioms suteiktos paskolos ar lizingo finansavimas įsigyti krovininėms transporto priemonėms (jeigu paskolų ar lizingo mokėjimai atidėti). SVV įmonės ir verslininkai, vykdantys krovinių vežimo sausumos keliais veiklą, turės pildyti atskirą paraišką, be to, negalės būti sunkumų patiriančia įmone, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

Norint gauti 100 procentų paskolos palūkanų kompensaciją,  turi būti pasirašytas susitarimas su finansų įstaiga dėl paskolos ar lizingo pagrindinės dalies mokėjimo atidėjimo, atidėjimo laikotarpiu palūkanos negali būti padidintos, ir bus kompensuojama ne daugiau kaip 7 procentai metinių palūkanų ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Dalinis (iki 95 proc.) palūkanų kompensavimas

Taip pat buvo peržiūrėtos ir patikslintos dar iki pandemijos verslui pasiūlytų ir sėkmingai karantino laikotarpiu veikiančių dalinio palūkanų kompensavimo priemonių, sąlygos. Kompensacijos dydis visiems SVV subjektams suvienodintas iki 95 procentų, nepriklausomai nuo regiono, kuriame vykdoma veikla, visų tipų paskoloms ir įmonėms. Tačiau išlieka ir dalis apribojimų, pvz., ir toliau tokios kompensacijos negalima bus gauti krovinių vežimo sausumos keliais paslaugas teikiančioms įmonėms už įsigyjamas krovinines transporto priemones ir nekilnojamojo turto vystytojams. Nekilnojamojo turto įsigijimui ar plėtrai panaudotų paskolų palūkanos kompensuojamos tik tuo atveju, kai šis turtas naudojamas pačios įmonės poreikiams.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl 95 proc. palūkanų kompensacijos SVV subjektai, kurie turi pasirašę paskolos sutartis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., gali kreiptis iki 2020 m. birželio 30 d. Jei paraiška bus pateikiama INVEGAI 2020 m. liepos 1 d. ir vėliau, paskolos sutartis turi būti pasirašyta ne ankščiau kaip prieš du mėnesius iki paraiškos pateikimo INVEGAI dienos. Palūkanos bus kompensuojamos iki 36 mėnesių laikotarpiu ir ne daugiau nei 7 procentai metinių palūkanų.

95 proc. palūkanų kompensacijos negalės būti taikomos dėl COVID-19 protrūkio tiesiogiai INVEGOS teikiamoms apmokėtinų sąskaitų paskoloms ASAP ir paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams.

Naujausia informacija apie visas INVEGA siūlomas priemones ir per jas teikiamą valstybės paramą verslui skelbiama interneto svetainės specialioje skiltyje Pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) organizuoja apklausą  apie COVID-19 pandemijos paveikto verslo paramos gavimą. Norėdami įvertinti realią situaciją, LVK kviečia verslininkus prisidėti prie šalies ekonomikos atsigavimo po koronaviruso sukeltos krizės.

Todėl LVK vežėjų prašo išreikšti savo nuomonę užpildant 9 klausimų anketą iki gegužės 18 d. 15 val.. Pildant anketą surinkti duomenys taps labai svarbiu įrankiu aiškinantis realias valstybės paramos verslui pasiekiamumo arba nepasiekiamumo priežastis.

Apklausa anoniminė, jos rezultatai bus naudojami apibendrintai, neminint nė vienos įmonės pavadinimo.

Anketos pildymas Jums užtruks iki 2 min. Būtume dėkingi tiems vežėjams, kurie atrastų laiko atsakyti į pateiktus klausimus pridedamoje nuorodoje:

http://www.manoapklausa.lt/apklausa/1193591903/

„Linavos“ Sudarytų sutarčių finansinio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo darbo grupės vadovas Romas Vosylius dėkoja darbo grupės nariams už ketverių metų darbą ir džiaugiasi, kad per 2016-2020 metus į „Linavos“ sąskaitą buvo sugrąžinta daugiau kaip 700 tūkst. eurų

Nuo įkūrimo pastaruosius ketverius metus darbo grupei vadovavęs R.Vosylius sako, jog iššvaistytą „Linavos“ turtą pavyko susigrąžinti dėl nuoseklaus ir kruopštaus darbo grupės narių darbo, todėl, baigdamas darbą „Linavos“ prezidiume, R.Vosylius dėkoja už nuoseklų darbą ir sugaištą asmeninį laiką.

„Puikiai suprantu kiekvieną iš darbo grupės narių, nes ir pats vadovauju įmonei, kur manęs laukia daugybė darbų. Suprantu, kad susigrąžinant į „Linavą“ nusavintas įspūdingas pinigų sumas labai trūko laiko tiek dokumentų paieškai, tiek teisiniams procesams, bet mūsų ryžtas ir užsispyrimas susigrąžinti prarastus pinigus ir teisybę „Linavoje“ davė tikrai neblogus rezultatus“, – sako R.Vosylius.

Kaip žinoma, visi „Linavos“ prezidiumo nariai be tiesioginio darbo prezidiume dar vadovauja skirtingų sričių komitetams, o aktyviausi dar dirba ir skirtingose darbo grupėse. R.Vosylius nuo darbo grupės sukūrimo vadovavo Sudarytų sutarčių finansinio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo darbo grupei. Be Romo Vosyliaus darbo grupėje dirba Rimantas Martinavičius, Vytas Bučinskas, Artūras Telmentas, Bronislavas Geležiūnas, Oleg Tarasov, Alicija Monkevič, Mindaugas Kapleris, Sidonija Caron. Prie nuveiktų darbų prisidėjo ir „Linavos“ sekretoriato darbuotojai.

Prieš keletą metų pradėjus analizuoti finansinę situaciją darbo grupė konstatavo, kad padėtis labai bloga – daugelį metų „Linavoje“ finansiniai klausimai buvo tvarkomi aplaidžiai, buvo teikiamos paskolos, kurios nebuvo grąžinamos, asociacijos lėšos įvairiais pagrindais atsidurdavo skirtingų asmenų ar įmonių sąskaitose. Ši darbo grupė per ketverius metus pasiekė, kad į „Linavos“ sąskaitą sugrįžtų 712 538 eurai.

„Pamenu – keletas skolininkų pripažino vienu ar kitu būdu gavę pinigų iš „Linavos“ ir sutiko juos grąžinti. Buvo ir tokių, kurie nesutiko geranoriškai sugrąžinti nepagrįstai gautų prekių ar paslaugų, sugrąžinti šimtatūkstantinių paskolų. Kai kurie neskaidrūs sandoriai siekė keliasdešimt tūkstančių, bet buvo ir tokių, kurių suma perkopė net du milijonus“, – prisiminė darbo grupės vadovas. Anot jo, buvo žmonių, kurie padėjo ieškoti dokumentų, liudijo teisme, bet buvo ir priešiškai nusiteikusių asmenų, kurie trukdė atlikti tyrimus.

Anot jo, darbo grupės darbą stabdė tai, kad kai kuriais atvejais jau buvo suėjusi senatis. Taip pat nebuvo paprasta atrasti informaciją apie neskaidrius sandorius, nemažai pastangų ir laiko prireikė siekiant surasti ir atstatyti dokumentus. Todėl darbo grupės vadovas dėkoja už ketverių metų darbą grupės nariams bei kitiems asmenims, padėjusiems atkurti teisingumą.

Migracijos departamentas plečia elektroninių migracijos paslaugų spektrą ir kviečia užsieniečius, turinčius leidimus gyventi, taip pat užsieniečių darbdavius bei mokslo įstaigas, kuriose mokosi užsieniečiai, pranešimus apie pasikeitusius užsieniečių duomenis teikti tik per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Pranešimus klientai nuo gegužės 4 d. galės pateikti adresu www.migracija.lt, pasirinkę skiltį:

Užsieniečiams >> Norėdami gauti el. paslaugą, pasirinkite savo pilietybę>> Noriu pranešti apie pasikeitusius duomenis (užsieniečiams); arba

Ūkio subjektams >> Juridinių asmenų pranešimai ir prašymai >> Noriu pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis (darbdaviams, mokslo įstaigoms ir k t.).

Migracijos departamentas primena, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas Migracijos departamentui turi pranešti, jeigu:

1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;

2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;

3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;

4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas kaip ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvoje ar kaip perkeliamam įmonės viduje vadovauti priimančiajai įmonei ar jos struktūriniam padaliniui;

5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas kaip priimtam studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Tokia pareiga užsieniečiui yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo ir:

1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie leidimą laikinai gyventi turinčio užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas minėto įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;

2) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

Lietuvos verslo konfederacija kviečia dalyvauti š. m. gegužės 6 d. (trečiadienį) nuo 16.00 iki 17.00 val. seminare: „Ar iš darbo rinkos vandenyno liko tik bala?“.

• Kaip pasikeitė darbo rinka per 8 savaites?
• Ko gali tikėtis įmonės ir samdomi darbuotojai?
• Ar įmanoma šiuo metu susirasti darbą vadovui, o įmonei vadovą pasamdyti?
• Kaip keisis darbo užmokesčio tendencijos?
• Kaip pasikeitė darbo rinka turizmo, informacinių technologijų ir logistikos industrijoje?
• Ar šios sritys gali ir liks patrauklios dirbti? Kaip keisis darbo užmokesčiai, ar galėsime pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių?

 Tiesioginę transliaciją galima stebėti Zoom platformoje, adresu: https://zoom.us/j/94707023598?pwd=SUFHd0IzYlRLOGU3YjdFbVppenYvUT09