LT EN RU
Naujienos
2020 gegužės 05 Uzbekistanas: apribojimai krovininiam transportui

Kaip informavo Uzbekistano asociacija AIRCUZ, atsižvelgiant į priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimui, Uzbekistane buvo įvesti laikini apribojimai krovininio transporto judėjimui.

Krovininio transporto judėjimas vykdomas tik per nurodytus pasienio punktus:

Su Afganistanu – „Termez“;

Su Turkmėnistanu – „Olot“;

Su Tadžikistanu – „Sarosijo“, „Ojbek“, „Plotina“;

Su Kirgizija – „Družba“, „Uzbekistan“, „Vodil“, „Vesna“ ir „Belaja skala“;

Su Kazachstanu – „Daut-ata“, „Gulistan“, „Jallama“, „Zangiota“ it „Taškent“.

Įvažiuojant į Uzbekistaną, krovininio transporto vairuotojai turėtų būti informuoti muitinės pareigūno apie judėjimą valstybės viduje, parkavimo vietas, kur gali nusipirkti maisto prekių, taip pat pateikti judėjimo maršrutų schemą.

Nuo balandžio 30 d. visas į Uzbekistaną įvažiuojantis krovininis transportas bus nukreipiamas į specialias stovėjimo aikšteles, esančias šalia pasienio kontrolės punktų, kur vairuotojams bus atlikti koronaviruso patikrinimo testas. Iki rezultatų paskelbimo vairuotojai privalės likti specialiose stovėjimo aikštelėse.

Jeigu testas neigiamas, vairuotojui bus leista tęsti kelionę iki paskirties taško. Tačiau vairuotojai privalo dėvėti specialius kombinezonus, vienkartinės apsauginės kaukes ir pirštines.

Jeigu vairuotojui koronavirusinės infekcijos testas yra teigiamas, jis bus nugabentas į medicinos įstaigą, o esant antram vairuotojui, antras vairuotojas bus karantinuotas stacionare. Po transporto priemonės kruopštaus dezinfekavimo, kitam vairuotojui bus leidžiama tęsti kelionę arba krovinys gali būti perkrautas, muitinei kontroliuojant, į kitą transporto priemonę.

Tuo atveju, kai transporto priemonė perduodama kitam vairuotojui, šis atsako už muitinės kontrolėje esančių prekių pristatymą įstatymu nustatyta tvarka.

Krovininis transportas Uzbekistano viduje turėtų judėti pagal nustatytas maršruto schemas. Užsienio šalių vairuotojai turėtų išvažiuoti iš Uzbekistano per 10 dienų nuo krovinio pristatymo.

 

Plačiau
2020 gegužės 04 Pranešimai apie pasikeitusius užsieniečių duomenis teikiami tik per MIGRIS

Migracijos departamentas plečia elektroninių migracijos paslaugų spektrą ir kviečia užsieniečius, turinčius leidimus gyventi, taip pat užsieniečių darbdavius bei mokslo įstaigas, kuriose mokosi užsieniečiai, pranešimus apie pasikeitusius užsieniečių duomenis teikti tik per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).

Pranešimus klientai nuo gegužės 4 d. galės pateikti adresu www.migracija.lt, pasirinkę skiltį:

Užsieniečiams >> Norėdami gauti el. paslaugą, pasirinkite savo pilietybę>> Noriu pranešti apie pasikeitusius duomenis (užsieniečiams); arba

Ūkio subjektams >> Juridinių asmenų pranešimai ir prašymai >> Noriu pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis (darbdaviams, mokslo įstaigoms ir k t.).

Migracijos departamentas primena, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas Migracijos departamentui turi pranešti, jeigu:

1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;

2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;

3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;

4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas kaip ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvoje ar kaip perkeliamam įmonės viduje vadovauti priimančiajai įmonei ar jos struktūriniam padaliniui;

5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas kaip priimtam studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Tokia pareiga užsieniečiui yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo ir:

1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie leidimą laikinai gyventi turinčio užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas minėto įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;

2) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

Plačiau
2020 gegužės 04 LVK seminaras apie situaciją darbo rinkoje

Lietuvos verslo konfederacija kviečia dalyvauti š. m. gegužės 6 d. (trečiadienį) nuo 16.00 iki 17.00 val. seminare: „Ar iš darbo rinkos vandenyno liko tik bala?“.

  • Kaip pasikeitė darbo rinka per 8 savaites?
  • Ko gali tikėtis įmonės ir samdomi darbuotojai?
  • Ar įmanoma šiuo metu susirasti darbą vadovui, o įmonei vadovą pasamdyti?
  • Kaip keisis darbo užmokesčio tendencijos?
  • Kaip pasikeitė darbo rinka turizmo, informacinių technologijų ir logistikos industrijoje?
  • Ar šios sritys gali ir liks patrauklios dirbti? Kaip keisis darbo užmokesčiai, ar galėsime pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių?

 Tiesioginę transliaciją galima stebėti Zoom platformoje, adresu: https://zoom.us/j/94707023598?pwd=SUFHd0IzYlRLOGU3YjdFbVppenYvUT09

Plačiau
2020 balandžio 30 Europos pramonininkai ragina užtikrinti verslo atsigavimą ir siūlo peržiūrėti Mobilumo paketą

Europos Sąjungos (ES) šalių pramoninkus vienijančios nacionalinės organizacijos, tarp jų ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), parengė bendrą pareiškimą, kuriuo raginama peržiūrėti Mobilumo paketo nuostatas, siekiant užtikrinti pramonės, transporto ir logistikos sektorių tvarų atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Bendrą dešimties ES valstybių – Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Kipro ir Maltos – verslo organizacijų pareiškimą Europos Parlamento Transporto komiteto (TRAN) nariams perdavė Vokietijos pramonės konfederacija BDI.

Minėtų šalių pramonės lyderiai pabrėžia transporto ir logistikos sektoriaus strateginę reikšmę visai ES pramonei bei tiekimo grandinėms.

„Apgailestaudami pažymime, kad nepaisant precedento neturinčios pandemijos padarinių, kurios poveikis šiandien yra sunkiai prognozuojamas, Europos Parlamentas tęsia judumo paketo teisėkūros procesą, skubindamas antrojo skaitymo procedūrą“,– rašoma Europos pramonininkų pareiškime.

ES Taryba šių metų balandžio pradžioje patvirtino prieštaringai vertinamo krovininio kelių transporto sektoriaus veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatas, nepaisant 9 ES valstybių narių prieštaravimo. Balandžio 28 d. prasidėjo antrojo skaitymo procedūra Europos Parlamento Transporto komitete, kuriai numatyti 2-3 mėnesiai, tačiau komiteto vadovybė yra suinteresuota užbaigti procedūrą kaip galima greičiau.

Europos verslo atstovų vertinimu, Mobilumo paketo pasiūlymas dėl įpareigojimo reguliariai grąžinti sunkvežimius į įsisteigimo šalį  padarys didelę žalą ES bendrajai rinkai ir taps rimta kliūtimi pasiekti ambicingus ES klimato kaitos tikslus pagal Europos žaliąjį susitarimą.

Transporto ir logistikos sektorius, nepaisydamas susiklosčiusios sudėtingos ekonominės padėties, užtikrina nenutrūkstamą būtiniausių prekių – vaistų, medicininės įrangos ir maisto – tiekimą europiečiams.

Pramonininkai atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant kai kurias Mobilumo paketo nuostatas, verslas patirs suvaržymų, todėl kyla pagrįstų nuogąstavimų ir rizikų, kad po krizės atsigaunantis transporto ir logistikos sektorius negalės tinkamai funkcionuoti ir užtikrinti Europos pramonei reikiamus logistinius pajėgumus.

Be to, įvesti suvaržymai transporto sektoriui pakenks bendrai ES rinkai, kadangi Bendrijos periferijoje esančioms įmonėms, įskaitant ir salų regionus, bus apribota prieiga prie pramonės centrų Vakarų Europoje. ES bendrajai rinkai bus padaryta didelė žala ir pažeisti fundamentalūs laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ES principai.

„Mobilumo paketas – vienas iš sunkiausių vidaus rinkos ir transporto ES teisėkūros klausimų. Lietuvos pramonininkų konfederacija aktyviai dalyvauja šių klausimų svarstyme. Susitikimuose su EK pareigūnais nuolat pabrėžiame, kad tai yra vienas labiausiai kontraversiškų teisėkūros procesų, grasinantis esminiams ES principams – vidaus rinkai, Žaliajam kursui. Jis turės neigiamą poveikį ES konkurencingumui, o taip pat ir Lietuvos ekonomikai – apie tai byloja dvišaliai kai kurių ES valstybių susitarimai su trečiosiomis šalimis, kurioms netaikomi Mobilumo paketo reikalavimai. Pavyzdžiui, nuo 2016 metų išduotų leidimų gabenti krovinius Rusijos vežėjams skaičius Prancūzijoje ir Belgijoje išaugo iki 45 proc. Tokie susitarimai sukuria nelygias konkurencines sąlygas ES vidaus rinkoje dirbantiems naujųjų ES šalių, tokių kaip Lietuvos, vežėjams. Tikimės, kad tai netaps dviejų greičių Europos kūrimo pradžia“, – pabrėžia LPK prezidentas Robertas Dargis.

Europos Parlamento TRAN nariai raginami neignoruoti precedento neturinčių aplinkybių ir atsakingai įvertinti priverstinio vilkiko grąžinimo ir kitas prieštaringas Mobilumo paketo nuostatas, kurios privalo būti nuoseklios, teisiškai pagrįstos, neprieštaraujančios aplinkosauginiams tikslams ir netrukdančios ekonomikai atsigauti.

Mobilumo paketo nuostatos turi būti kruopščiai įvertintos, kad po COVID-19 pandemijos atsigavimo procesas  ir perėjimas prie tvaraus judumo bei ekonomikos augimo visose Europos šalyse būtų subalansuotas, rašoma Europos pramonininkų pareiškime.

Mobilumo paketo pataisas suinteresuotos šalys gali teikti iki gegužės 12 d., birželio 8 d. planuojamas balsavimas TRAN komitete, o liepą – galutinis balsavimas EP plenariniame posėdyje.

 

Plačiau
2020 balandžio 30 Lietuvos bankų asociacija kviečia į diskusiją dėl paskolų mokėjimo

Lietuvos bankų asociacija (LBA) perdavė kvietimą dalyvauti diskusijoje „Lietuvos bankų asociacijos moratoriumas – ką reikia žinoti norint atidėti paskolos mokėjimą?”.

Diskusija vyks nuotoliniu būdu gegužės 5 d. (antradienį) nuo 15.00-16.00 val.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius dalinsis informacija, kur ir kokiais būdais geriausia kreiptis norint atidėti paskolos mokėjimą. Taip pat papasakos apie konkrečias ir svarbiausias atidėjimo sąlygas bei atsakys į visus jums rūpimus klausimus.

Tiesioginę transliaciją galima stebėti Zoom platformoje adresu: https://zoom.us/j/94644719167?pwd=UE5CeCtjbmpYNWlraythM0xEZDBodz09

Kviečiame prisijungti vežėjų, kuriems šie klausimai aktualūs

 

Plačiau
2020 balandžio 30 Atnaujinta Darbuotojų profilaktinių sveikatos patikrinimų vykdymas karantino režimo metu ir po jo

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ir Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu karantino režimo metu darbuotojų išankstinės ir periodinės medicininės apžiūros neatliekamos, todėl darbuotojai gali būti įdarbinami ir dirbti nepasitikrinę sveikatos. Pasibaigus karantino režimo laikotarpiui, darbuotojų, neturinčių galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos, sveikata turi būti patikrinta ne vėliau kaip per 3 mėnesius po karantino pabaigos.

Su aktualiu Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu galima susipažinti čia:

Su minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo aktualiu tekstu (1.3.6–1.3.9.5, 2.4  papunkčiai) galima susipažinti čia:

Asociacija „Linava“ rekomenduoja vežėjams, kurių darbuotojams karantino metu nėra galimybės pasitikrinti sveikatą, papildomai užpildyti ir pasirašyti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą ir asociacijos „Linava“ pritaikytą vairuotojams vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimynas) (dokumentas pridedamas) arba kitą laisvos formos dokumentą.

 

 

Plačiau
2020 balandžio 30 Kazachstanas: nuo birželio 1 d. įvedamas vizų režimas

Transporto atašė Lietuvos ambasadoje Kazachstane Gytautas Jundzila informavo, kad Kazachstane įsigaliojo sprendimas atidėti vizų režimą tolimųjų reisų vairuotojams iki birželio 1 d.

Nuo šiandien iki birželio 1 dienos tolimųjų reisų vairuotojai-Lietuvos piliečiai į Kazachstano teritoriją gali patekti be Kazachstano vizų.  Po birželio 1 dienos vizos vairuotojams- Lietuvos piliečiams bus reikalingos. Daugiau apie situaciją Kazachstane galima skaityti čia.  Prašome vežėjų planuoti savo veiklą iš anksto – atitinkamai planuoti savo maršrutus arba pasirūpinti Kazachstano vizomis.

Dėl vizų gavimo galima kreiptis į asociaciją „Linava“ (Jankiškių g. 41, Vilnius, 11 kabinetas,) arba tel.85 278 65 33. Taip pat – į UAB „Sigida“, esančią Vilniuje, Švitrigailos g. 7, tel.85 233 34 54. Darbo laikas 9-15 val.

 

 

Plačiau
2020 balandžio 28 Nukentėjusiems nuo pandemijos bankai žada kreditų grąžinimo atidėjimą

Po to, kai „Linava“ kreipėsi į valstybines finansines institucijas, prašydama tarpininkauti derantis su kreditus išdavusiomis įstaigomis dėl kreditų grąžinimo atidėjimo bei kreditų atidėjimo tvarkos išaiškinimo, Lietuvos banko priežiūros tarnyba informavo apie galimybę kreiptis į savo kreditorius dėl paskolų grąžinimo įmokų atidėjimo, kurį prie moratoriumo prisijungusios kredito ir finansų įstaigos įsipareigojo atlikti nekeisdamos kitų paskolos sutarties sąlygų.

Kaip žinoma, „Linava“ kreipėsi į Lietuvos banką ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl kreditų grąžinimo atidėjimo, nes pastaruoju metu asociacija iš šalies vežėjų gavo daug informacijos, kad finansų įstaigos atmeta prašymus dėl kredito grąžinimo atidėjimo. Tuo tarpu stojant gamybai ir eksportui, drastiškai sumažėjo tarptautinių pervežimų, dėl ko vežėjai patiria laikinų sunkumų. Kilus COVID-19 pandemijai transporto įmonės, daugiausia smulkios ir vidutinės, fiksavo 50-90 proc. pajamų kritimą dėl mažėjančių krovinių apimčių, uždaromų terminalų, mažėjančio užsakymų skaičiaus, rizikos komandiruoti vairuotojus. Užsakymų sumažėjimą ir kritusią apyvartą jaučia net 93 proc. bendrovių. 15 proc. bendrovių apyvarta per pirmąjį šių metų ketvirtį krito daugiau nei perpus, 16 proc. – nuo 31 iki 50 proc., o 38 proc. bendrovių – nuo 11 iki 30 proc. Dar viena sumažėjusias užsakymų apimtis lydinti bėda – vėluojantys atsiskaitymai. 51 proc. įmonių skundėsi, jog atsiskaitymai su užsakovais vėluoja daugiau nei 20 dienų, net iki 3 mėnesių. Daugiau nei pusė bendrovių jau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą, o 61 proc. darosi sudėtinga mokėti mokesčius bei atsiskaityti su kredito įstaigomis.

Lietuvos bankas asociaciją informavo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba priėmė sprendimą dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2020 m. balandžio 2 d. priimtų gairių taikymo Lietuvos rinkoje. Šiomis gairėmis yra nustatomas palankesnis priežiūros reikalavimų traktavimas tuo atveju, jei šalyje yra paskelbtas viešasis moratoriumas (taikomas teisės aktų pagrindu) arba jei rinkos dalyviai bendrai susitaria dėl moratoriumo taikymo savo klientams (taikomas ne teisės aktų pagrindu).

Be to, Lietuvos bankas inicijavo dialogą su rinkos dalyviais dėl galimybės sudaryti rinkai horizontalų sektorinį moratoriumą, ir balandžio 24 d. įsigaliojo susitarimas dėl juridinių asmenų kredito įsipareigojimų atidėjimo. Pasiektą susitarimą dėl mokėjimų atidėjimo (toliau – moratoriumas) pasirašė AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir jos finansinė grupė, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, UAB Medicinos bankas, „OP Corporate Bank plc“ Lietuvos filialas, UAB „OP Finance“, AB SEB bankas, „Swedbank“ AB, AB Šiaulių bankas, KREDA – jungtinė centrinė kredito unija, AB „Mano bankas“, RATO kredito unija.

 

Lietuvos bankų asociacijos tinklalapyje paskelbtos Laikino kredito įsipareigojimų moratoriumo juridiniams asmenims sąlygos (https://www.lba.lt/lt/moratoriumas-verslui).

 

Plačiau
2020 balandžio 28 Kazachstanas: vizų režimas

Kaip informavo Lietuvos ambasados Kazachstane transporto atašė, balandžio 23 dieną Kazachstano valstybinė ypatingosios padėties komisija nutarė padaryti išimtį ir atidėti vizų režimo įvedimą tolimųjų reisų vairuotojams iki birželio 1 dienos.

Tačiau ambasada vis dar gauna signalų, jog užsienio šalių piliečiai/vairuotojai, kuriems buvo panaikintas bevizis režimas, nėra praleidžiami per Kazachstano valstybinę sieną. Ambasados pareigūnai balandžio 28 d. bendravo su Kazachstano pasienio tarnybos pareigūnais, atsakingais už pasienio kontrolę. Pareigūnai teigė, jog tolimųjų reisų vairuotojai, Lietuvos piliečiai, į Kazachstano teritoriją yra įleidžiami tik turėdami vizas, taip pat teigė, kad nurodymų dėl vizų režimo įvedimo atidėjimo nėra gavę. Todėl ambasada kol kas negali patvirtinti, kad lietuviai vairuotojai artimiausiu metu per Kazachstano sieną bus praleidžiami be vizų.

Tačiau Lietuvos ambasada skelbia matanti, jog Kazachstano valdžia reaguoja į jų keliamas problemas, tačiau sprendimai ne visuomet priimami ir įgyvendinami greitai.  Problema dėl bevizio režimo taikymo ES vairuotojams Kazachstano institucijoms keliama visais įmanomais lygmenimis. Į problemos sprendimo paieškas pasijungę ir kitų ES šalių ambasados Kazachstane, taip pat ji keliama ir ES lygiu.

„Tikimės, kad artimiausiu metu informacija apie vizų režimo įvedimo atidėjimą tolimųjų reisų vairuotojams pasieks visus Kazachstano pasienio postus ir krovinių vežimui vizų įvedimo klausimas bent jau gegužės mėnesį įtakos neturės“, – skelbia Lietuvos ambasada Kazachstane.

Taip pat yra žinių, jog Kazachstano Pramonės ir infrastruktūros plėtros ministerija planuoja siekti, kad bevizio režimo panaikinimas iš viso nebūtų taikomas tolimųjų reisų vairuotojams. Apie galimus priimtus sprendimus šiuo klausimu informuosime papildomai.

Plačiau
2020 balandžio 28 Mobilumo paketas neigiamai paveiks ne tik transporto sektorių, bet ir Europos pramonę

Lietuvos vežėjai kreipėsi į Europos Parlamento Transporto komitetą ragindami peržiūrėti Mobilumo paketo nuostatas, kurios gali turėti neigiamą poveikį ne tik transporto sektoriui, bet ir Europos Sąjungos (ES) pramonės įmonėms, kurios pandemijos akivaizdoje šiuo metu sprendžia sudėtingus verslo iššūkius.

Į Europos Parlamento atstovus kreipėsi dvi didžiausios vežėjų asociacijos – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ bei Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA).

Pasak TTLA generalinio sekretoriaus Tomo Jurgelevičiaus, vežėjams susirūpiną kelia tai, kad Mobilumo paketas yra toliau stumiamas buldozerio principu, nepaisant akivaizdaus prieštaravimo keliamiems strateginiams Europos Sąjungos tikslams socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės politikos srityse.

„Europos Parlamento Transporto komitete šią savaitę prasidėjo galutinis Mobilumo paketo priėmimo etapas, nors klausimai, kuriuos mes nuolat kėlėme ne tik šios, bet ir praeitos Europos Parlamento kadencijos nariams, lieka neatsakyti. Mobilumo paketas diskriminuoja Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių narių verslą, tačiau per tris metus trunkančias derybas šis poveikis nebuvo įvertintas.  Šiandieninių ekonominių iššūkių kontekste, tokių svarbių sprendimų skubinimas yra dar labiau nesuprantamas “, -  sako T.Jurgelevičius.

Vežėjų vertinimu, Mobilumo paketo pasiūlymas dėl įpareigojimo kas 8 savaites grąžinti sunkvežimius į įsisteigimo šalį  padarys didelę žalą ES bendrajai rinkai ir kliudys pasiekti ambicingus ES klimato kaitos tikslus pagal vadinamą Europos žaliąjį susitarimą.

TTLA atliktais skaičiavimais, dėl įpareigojimo vilkikus grąžinti namo, vien tik 7 periferinės ES valstybės narės –  Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija – per metus tuščiai išmes 3,2 mln. tonų anglies dvideginio. Be to, kas 8 savaites namo bus priversti grįžti 570 tūkst. nepakrautų vilkikų, kurie per metus nuvažiuos 780 mln. tuščių kilometrų, bereikalingai kasmet iššvaistydami 188 mln. litrų degalų. Mobilumo paketo nuostatų prieštaravimai papildomai išryškėjo kilusios pandemijos akivaizdoje.

Vežėjai atkreipia dėmesį, kad tolesnius Mobilumo paketo svarstymus vertėtų atidėti, kol nebus įvertintos COVID-19 pandemijos sukeltos krizės pasekmės Bendrijai ir jos atskirų šalių ekonomikoms. Po kriziniu laikotarpiu verslai turės atsistatyti, o tam smarkiai trukdys Mobilumo paketo suvaržymai.

„Mobilumo paketo taikymo poveikis galimai pakenks ne tik tarptautinio transporto ir logistikos sektoriui, bet ir Europos pramonės bei kitų sektorių įmonėms, kurios šiuo metu bando įveikti verslo iššūkius dėl pandemijos sukeltų pasekmių ekonomikai. Todėl paraginome Europos Parlamento Transporto komiteto narius atidžiai peržiūrėti Mobilumo paketo nuostatas ir visų pirma – atšaukti reikalavimą grąžinti vilkikus į įmonės įsisteigimo šalį kas 8 savaites“, sako T.Jurgelevičius.

ES Taryba šių metų balandžio pradžioje patvirtino prieštaringai vertinamo sunkvežimių vairuotojų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatas. Europos Sąjungos Transporto taryboje, nepaisant 9 ES valstybių narių prieštaravimo, buvo patvirtinta Tarybos pirmojo skaitymo pozicija dėl Mobilumo paketo. Balandžio 28 d. prasideda antrojo skaitymo procedūra Europos Parlamento Transporto komitete, kuriai numatyti 2-3 mėnesiai, tačiau komiteto vadovybė yra suinteresuota užbaigti procedūrą kaip galima greičiau.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuva ir kitos periferinės šalys ES institucijas ragino atidėti Mobilumo paketo nuostatų priėmimą, kol nesibaigs koronaviruso pandemija ir nebus įvertintas jos poveikis transporto sektoriui.

Plačiau
2020 balandžio 27 Eilės Lietuvos – Lenkijos pasienyje

Lenkijai sugriežtinus dirbti per Lenkiją tranzitu vykstančių vilkikų vairuotojų kontrolę, visą penktadienį ir iki šeštadienio popietės Kalvarijos punkte buvo nusidriekusi kilometro ir net ilgesnė eilė. Lazdijų punkte įvažiuoti į Lenkiją irgi laukė dešimtys transporto priemonių, daugiausiai mikroautobusų, kuriais į darbą vyko vilkikų vairuotojai.

Jei asmenys į Lenkiją įvažiuoja ne tarptautinį krovinių pervežimą vykdančiu automobiliu, o tik vyksta pradėti darbo kitoje ES šalyje ar per Lenkiją tranzitu, jie šios šalies sienos apsaugos tarnybos pareigūnams privalo pateikti papildomus įrodymus.

Lenkijos pasienio pareigūnai informavo, kad užsieniečiai, įdarbinti vairuotojais įmonėse, vykdančiose tarptautinį kelių transportą, planuodami tranzitą per Lenkijos Respublikos teritoriją, nepriklauso asmenų, kurie gali atvykti į Lenkiją, kategorijai. Tai nurodyta Vidaus reikalų ir administracijos ministro 2020 m. Kovo 13 d. Reglamento dėl laikino sustabdymo ar ribojimo eismui per sienas tam tikruose sienos perėjimo punktuose 3 straipsnio 2 dalyje (2020 m. Įstatymų leidinys, 435, su pakeitimais).

Pasieniečiai informuoja, kad tokiu atveju įvažiavimas gali būti vykdomas tik ypač pagrįstais atvejais pagal 3 straipsnio 3 dalį, t. y. remiantis leidimu atvykti, kurį išdavė Sienos apsaugos punkto viršininkas, gavęs Sienos apsaugos tarnybos viršininko sutikimą.

Toks leidimas išduodamas atliekant patikrinimą  pasienyje, kurio metu Sienos apsaugos punkto viršininkas prašo Sienos apsaugos tarnybos vado leidimo išduoti tokį leidimą atvykti į Lenkijos teritoriją.

Kartu pasienio pareigūnai informuoja, kad sutikimo suteikimas specialiu režimu šios kategorijos žmonių tranzitui per Lenkijos Respublikos teritoriją gali vykti tik tuo atveju, jei keliautojas turi reikiamus dokumentus, patvirtinančius vairuotojo įdarbinimą ir vykdančio darbo funkciją, atliekant tarptautinius krovinių gabenimus kelių transportu.

Toks krovinių vežėjas Lenkijos pasieniečiams turi pateikti galiojančius ir vykti per sieną tinkančius dokumentus:

- asmens dokumentą,

- vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę (kodas 95), — vairuotojo liudijimą (kodas 95),

- vairuotojo kortelę,

- tarptautinį transporto darbuotojo pažymėjimą,

- darbo sutartį,

- komandiruotės įsakymą, liudijantį, kad vairuotojas tikrai vyksta į savo darbo vietą atlikti savo, kaip vairuotojo darbo funkcijas (pridėti neoficialų vertimą lenkų kalba),

- dokumentą (pvz. įsakymą), kad vairuotojas grįžta į namus atlikti kassavaitinį poilsį, kaip numato darbo ir poilsio režimo taisyklės (pridėti neoficialų vertimą lenkų kalba),

- kitus dokumentus, įrodančius būtinumą vykti į kitą šalį.

Plačiau
2020 balandžio 24 Europoje stojant gamybai ir eksportui, vežėjai prašo atidėti kreditų mokėjimą

Lietuvos vežėjai valstybinių finansinių institucijų prašo tarpininkauti derantis su kreditus išdavusiomis įstaigomis dėl kreditų grąžinimo atidėjimo bei kreditų atidėjimo tvarkos išaiškinimo, kad verslininkai galėtų sumažinat mokestinę naštą ekstremalios situacijos laikotarpiu.

Su tokiu prašymų į Lietuvos banką ir LR Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kreipėsi Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

Pasak „Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus, pastaruoju metu asociacija iš šalies vežėjų gauna daug informacijos, kad finansų įstaigos atmeta prašymus dėl kredito grąžinimo atidėjimo.

„Visoje Europoje, taip pat Lietuvoje, stojant gamybai ir eksportui, drastiškai sumažėjo tarptautinių pervežimų, dėl ko vežėjai patiria laikinų sunkumų. Transporto ir logistikos sektorius padeda šalims apsirūpinti medicinos prekėmis, maisto produktais bei kitomis pirmojo būtinumo reikmėmis. Tačiau finansinių įsipareigojimo vykdymas tampa vis didesniu iššūkiu, todėl ilgainiui nebūsime pajėgūs pasinaudoti jau dabar apribota prieiga prie Bendrijos rinkų“, – sako M. Atroškevičius.

„Linavos“ rašte pabrėžiama, jog kilus COVID-19 pandemijai transporto įmonės, daugiausia smulkios ir vidutinės, fiksavo 50-90 proc. pajamų kritimą dėl mažėjančių krovinių apimčių, uždaromų terminalų, mažėjančio užsakymų skaičiaus, rizikos komandiruoti vairuotojus.

Neseniai atlikus Lietuvos transporto bendrovių apklausą paaiškėjo, jog užsakymų sumažėjimą ir kritusią apyvartą jaučia net 93 proc. bendrovių. 15 proc. bendrovių apyvarta per pirmąjį šių metų ketvirtį krito daugiau nei perpus, 16 proc. – nuo 31 iki 50 proc., o 38 proc. bendrovių – nuo 11 iki 30 proc. Dar viena sumažėjusias užsakymų apimtis lydinti bėda – vėluojantys atsiskaitymai. 51 proc. įmonių skundėsi, jog atsiskaitymai su užsakovais vėluoja daugiau nei 20 dienų, net iki 3 mėnesių. Daugiau nei pusė bendrovių jau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą, o 61 proc. darosi sudėtinga mokėti mokesčius bei atsiskaityti su kredito įstaigomis.

Dėl sumažėjusių užsakymų didžioji dalis įmonių pilnai neišnaudoja turimo vilkikų parko. Labiausiai krizė paveikė vežimus tentiniais vilkikais, kur beveik 70 proc. įmonių laikinai sustabdė dalies jų darbą, 28 proc. apklaustųjų įmonių į reisus neišvažiuoja daugiau nei 30 proc. turimų tentinių vilkikų.

„Transporto sektorius neabejotinai turi didelę įtaką Lietuvos ekonomikos augimui ir yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių valstybei užtikrinti gyvybiškai svarbių prekių tiekimą gyventojams, todėl iššūkiai transporto sektoriui atsilieps ir šalies biudžetui. Nepaprastai svarbu, kad transporto įmonės išsaugotų darbo vietas bei kapitalą ir, atsigaunant rinkoms, galėtų toliau eksportuoti paslaugas. Stebint situaciją eksporto rinkose, matome kaip kitos valstybės ėmėsi priemonių gelbstint nacionalinius verslus, taikydamos įvairiausias finansinio palaikymo schemas“, – sakoma „Linavos rašte.

Pasak M. Atroškevičiaus, dabartinė padėtis kelia nerimą, kadangi akivaizdžiai skiriasi nuo kitų iki šiol buvusių krizių, todėl svarbu neatidėliojant įgalinti visus pagalbos mechanizmus, kurie padėtų įmonėms ir toliau vykdyti savo veiklą.

Klaidinga manyti, kad transporto sektoriaus įmonėms užtenka galimybės dirbti tik tam tikra apribota apimtimi, esą verslas nesusidurs su likvidumo bei darbo jėgos išlaikymo iššūkiais. Realybė yra tokia, kad finansinė pagalba daugumai  įmonių reikalinga jau šiandien“, – sako M.Atroškevičius.

Asociacijos „Linava“ nuomone, finansų įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai turi atsižvelgti į šalyje susiklosčiusią situaciją ir Lietuvos vežėjams, turintiems mokumo problemų numatyti kredito gražinimo atidėjimo galimybę.

Pažymėtina, jog 2020 m balandžio 2 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) paskelbė gaires dėl viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų taikymo atsižvelgiant į COVID-19 priemones. Gairėse primenama, kad įstaigos privalo tinkamai nustatyti atvejus, kai skolininkai gali susidurti su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, ir klasifikuoti pozicijas pagal galiojančius teisės aktus. Taip pat  EBI dėl koronaviruso nusprendė iki 2021 m. visoje Europos Sąjungoje nukelti šiemet numatytą bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis tam, kad pastarieji galėtų koncentruotis į tinkamą paslaugų teikimo savo klientams užtikrinimą, įskaitant skolinimą gyventojams ir verslui.

Tačiau EBI gairėse nėra aiškumo, ar verslas, susiduriantis su problemomis dėl nevykdomų atsiskaitymų, apskritai galės pasinaudoti numatomais finansavimo instrumentais, rašoma rašte.

„Krizė anksčiau ar vėliau baigsis, tačiau jei šiuo metu vežėjai nesulauks pagalbos, atkurti turimą transporto įmonių sistemą bus labai sunku, o gal net neįmanoma, nes rinkose vietą užims tos įmonės, kurių valstybės padėjo savo bendrovėms išgyventi COVID-19 pandemiją. Todėl asociacija „Linava“ prašo Lietuvos banko imtis skubių priemonių dėl vežėjų finansinių įsipareigojimų bankams atidėjimo ir pasiekto susitarimo išaiškinimo, sumažinat mokestinę naštą ekstremalios situacijos laikotarpiu“, – tvirtina M. Atroškevičius.

Transporto sektorius – ne tik daugiausiai darbo vietų Lietuvoje sukūrusi verslo šaka, bet, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ir viena daugiausiai į verslą investavusių ūkio sričių. 2014-2018 m. Lietuvos verslo investicijos iš viso siekė beveik 8 mlrd. eurų, o transporto ir saugojimo sektorius, investavęs šiuo laikotarpiu 1,3 mlrd., yra antroje vietoje pagal investicijas po nekilnojamojo turto įmonių.

Nepaisant drastiškai sumažėjusių užsakymų, transporto įmonės stengiasi išlaikyti vairuotojus, net 53 proc. bendrovių kol kas neatleido nei vieno darbuotojo, 36 proc. įmonių darbuotojų skaičių teko sumažinti iki 10 proc.

Tačiau nesulaukus valdžios paramos bent jau padedant atidėti kreditų mokėjimą, daliai įmonių gali tekti ne tik atleisti darbuotojus, bet ir visai užsidaryti.

Plačiau
2020 balandžio 22 Maskva: skaitmeninių leidimų tvarka

Kaip informavo Rusijos asociacija  ASMAP, balandžio 21 d. Maskvos mero įsakymu buvo padaryti pakeitimai Maskvos Mero įsakyme Nr. 45-УМ dėl skaitmeninių leidimų naudojimo ir tvarkymo judant Maskvos miesto teritorijoje.

Tvarkos 4 punkto 1 pastraipa skamba dabar taip:

„Piliečiai, judėdami Maskvos miesto teritorijoje, privalo turėti skaitmeninį leidimą, išduotą pagal šią Tvarką, išskyrus atvejus nurodytus šios tvarkos 3.2 punkte, taip pat atvejais,  kai  Maskvos miesto teritorija judama krovinine transporto priemone nuo 22 val. iki 06 val.“

Tai reiškia, kad judėjimas Maskvos mieste krovininė transporto priemone naktį leidžiamas be skaitmeninio leidimo.

Mero įsakymų tekstai originalo kalba:

Įsakymas Nr. 45- УМ

Įsakymas Nr. 47- УМ

Plačiau
2020 balandžio 21 Gruzija: transporto priemonių judėjimo ypatumai

Pagal turimą informaciją, atsižvelgiant į priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimui, Gruzijoje buvo įvesti apribojimai krovininio transporto judejimui:

  1. Tarptautinio krovininio transporto judėjimas Gruzijos teritorijoje turi būti vykdomas be sustojimu, taip pat važiuojant tranzitu.

Sustojimas galimas tik tam specialiai skirtose vietose „Stop point“ (žemėlapis), taip pat draudimo polisų pirkimo vietose ir parkavimo zonose, esančiuose Gruzijos valstybinės sausumos sienos ruožuose.

Kuro užpylimas, apmokėjimas už kelius, maisto pirkimas ir pan. vykdomas tik „Stop point“ vietose, kurios yra skirtos tik užsienio vairuotojams. Apmokėjimus rekomenduojama vykdyti banko kortele.

  1. Esant sudėtingai situacijai, susidariusiai judėjimo metu (transporto priemonės gedimas, vairuotojui pablogėjus sveikatai), vairuotojas privalo informuoti atitinkamas tarnybas ir laukti jų atvykimo transporto priemonės kabinoje.
  2. Krovininė transporto priemonė turi išvažiuoti iš Gruzijos teritorijos:

Judant tranzitu per pasienio punktą Kazbegi – Verhnij Lars – per 48 val. nuo įvažiavimo į Gruzijos teritoriją, judant per kitus pasienio postus – per 24 val.;

Kitais atvejais (pristatant krovinį į Griziją, paimant krovinį) – per 48 val. nuo transporto priemonės įvažiavimo į Gruzijos teritoriją. Jeigu transporto priemonė po iškrovimo, kraunasi Gruzijos teritorijoje, išvažiavimo terminas gali būti pratęstas dar 24 valandom.

Laiko tarpas, reikalingas atlikti muitinės formalumus, taip pat laikas praleistas stovėjimo aikštelėse, esančiose Gruzijos valstybinės sausumos sienos ruožuose, neįskaičiuojamas į išvažiavimo laiką iš Gruzijos teritorijos.

Pažeidus nustatytas taisykles (savavališkas transporto priemonės judėjimas Gruzijos teritorijoje, savavališkas sustojimas arba stovėjimas ne tam skirtose vietose ir kt.), išskyrus atvejus, kai dėl klimato sąlygų ar kitų aplinkos veiksnių sunku arba neįmanomą įvykdyti buvimo Gruzijos teritorijoje taisykles, krovininės transporto priemonės vairuotojus bus skirta bauda (už nepaprastosios padėties sąlygų pažeidimą) ir transporto priemonė nedelsiant turi išvažiuoti iš Gruzijos teritorijos.

  1. Būnant Gruzijos teritorijoje, vairuotojas privalo naudoti veido kaukės, dezinfekcinėmis ir kitomis asmens apsaugos priemonėmis.

 

„Stop point“ vietos:

  1. Urbnisi – Urbnisi kaimas, Karpelskij raj.
  2. Teržola – Siktarva kaimas, Teržolskij raj.
  3. Gori – Tinishidi kaimas, Gorijskij raj.
  4. Zestaponi – Argveta kaimas, Zestaponskij raj.
Plačiau
2020 balandžio 20 Vinječių galiojimo sustabdymas pasibaigs 30 dienų po karantino – papildyta LTSA informacija

Po „Linavos“ pastangų vežėjo prašymu laikinai sustabdytų metinių vinječių galiojimo laikas bus atnaujinamas ne pasibaigus karantinui, bet 30 dienų po jo pabaigos (arba anksčiau kelių naudotojo prašymu).

Kaip jau žinoma, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) balandžio 7 d. išleido įsakymą, kuriuo vinjetės galiojimas sustabdomas nuo prašymo pateikimo dienos ir galiojimas atnaujinamas pasibaigus karantinui automatiškai. Kadangi įsakymas buvo pasirašytas tik balandžio 7 d., praėjus beveik mėnesiui nuo karantino pradžios, tokios įsakymo nuostatos vežėjų netenkino.

Asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas dėl to kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Buvo priimtas kompromisinis sprendimas, kad vinjetės galiojimas sustabdomas nuo prašymo pateikimo, bet galiojimas atnaujinamas ne pasibaigus karantinui, bet po 30 dienų nuo karantino pabaigos (arba anksčiau kelių naudotojo prašymu).

Vežėjams asociacija „Linava“ rekomenduoja nedelsiant kreiptis į LAKD dėl metinių vinječių galiojimo sustabdymo. Kelių naudotojai, norėdami sustabdyti metinės elektroninės vinjetės galiojimo laiką karantino laikotarpiui Lietuvoje, turi pateikti laisvos formos prašymą dėl e. vinjetės galiojimo laiko sustabdymo LAKD el. paštu info@keliumokestis.lt. Prašyme reikia nurodyti transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir e. vinjetės numerį, taip pat su prašymu pateikti transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją.

LAKD direktoriaus įsakymu šiuo metu nustatyta, kad sustabdytų elektroninių vinječių galiojimas bus pratęstas atitinkamam sustabdymo dėl karantino laikotarpiui ir 30 kalendorinių dienų po jo pabaigos, per 5 darbo dienas nuo karantino laikotarpio Lietuvoje pabaigos paskelbimo arba kelių naudotojo prašymo dėl sustabdymo nutraukimo ir elektroninės vinjetės galiojimo laiko pratęsimo gavimo.

Plačiau apie galimybė kelių naudotojams, esant poreikiui, laikinai sustabdyti metinių elektroninių vinječių galiojimą galima sužinoti čia. https://www.keliumokestis.lt/

Atkreipiame vežėjų dėmesį, kad nuostata, jog kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinių kelių ruožus, privalo turėti galiojančią elektroninę vinjetę, nesikeičia.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pranešė, kad pastaruoju metu šalies magistraliniuose keliuose itin padaugėjo transporto priemonių, kurios važiavo nesumokėjusios kelių naudotojo mokesčio. Pastarosiomis savaitėmis daugiafunkcinėmis priežiūros kontrolės sistemomis užfiksuotas didelis tokių nusižengimų augimas – daugiau kaip 3000 pažeidimų. Jie nėra toleruojami ir taisyklių nepaisantiems bus taikomos administracinės poveikio priemonės.

LTSA prašo vežėjų užtikrinti, kad kelių naudotojo mokestis naudojantis magistraliniais keliais būtų mokamas. Už kokias transporto priemones ir kokiuose šalies keliuose privaloma sumokėti kelių naudotojo mokestį, reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Mokesčio sumokėjimo būdai nurodomi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje: http://lakd.lrv.lt/lt/keliu-mokesciai-ir-rinkliavos/naudotojo-mokestis.

 

 

Plačiau
2020 balandžio 20 SVARBU – REIKALINGI DUOMENYS Kazachstanas: stabdomas bevizis režimas

Kazachstano Respublikos Vyriausybės nutarimu, pasirašytu 2020 m. balandžio 17 d., iki lapkričio 1 d. stabdomas bevizis režimas užsienio šalių, numatytų imigrantų atvykimo ir buvimo Kazachstano Respublikoje bei jų išvykimo iš Kazachstano Respublikos taisyklėse, piliečiams. Tekstą galima rasti čia: 

Kaip pranešė transporto atašė Lietuvos ambasadoje Kazachstane, į šį sąrašą patenka ir Lietuvos piliečiai. Tai reiškia, kad tolimųjų reisų vairuotojas, Lietuvos pilietis, vykdamas iki lapkričio 1 dienos į Kazachstaną, patekti į šalį galės tik turėdamas vizą.

Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiai ir toliau į Kazachstano teritoriją gali patekti be vizų. Krovinių judėjimas ir toliau išlieka neapribotas, išskyrus atvejus, kuomet tranzitu vykstama į šalį, į kurią patekimas yra draudžiamas. Išlieka galioti ir ankščiau priimtos taisyklės dėl įvestų karantino priemonių šalies viduje (sanitarinė epidemiologinė kontrolė).

Vežėjų, kurių transporto priemonės šiuo metu važiuoja į Kazachstaną, Tadžikistaną, Kirgiziją, Uzbekistaną, Turkmėniją ar Afganistaną, ar šiuo metu išvardintose šalyse yra jų transporto priemonės, prašytume apie tai pranešti el. paštu info@linava.lt., nurodant vairuotojų skaičių, kiek automobilių vairuoja Lietuvos ir kiek trečiųjų šalių piliečiai.

Plačiau
2020 balandžio 20 Maskvos sritis: tarptautiniam krovininiam transportui skaitmeniniai leidimai nereikalingi

Kaip informavo Rusijos asociacija Asmap, Maskvos srities gubernatoriaus 2020 m. balandžio 18 d. nutarimu buvo dalinai pakeista anksčiau patvirtinta Tvarka dėl skaitmeninių leidimų tvarkymo ir naudojimo, skirta judėti Maskvos srityje esant aukštos parengties režimui.

Pagal naujos redakcijos Tvarkos 4 punktą, judant Maskvos srities teritorijoje, jei krovininė transporto priemonė yra registruota užsienio valstybėje, skaitmeninis leidimas nereikalingas.

Tačiau norime atkreipti jūsų dėmesį, kad krovininių transporto priemonių, kurių maksimali leistina masė yra didesnė kaip 12 tonų, įskaitant tarptautinių krovinių pervežimus, važiavimas Maskvos žiediniame kelyje (MKAD) reikalauja leidimo, išduoto pagal 2017 m. gruodžio 19 d. Maskvos srities Vyriausybės Nutarimą Nr. 1069/46.

Nutarimas Nr. 194-ПГ (originalo kalba) čia.

Dėl skaitmeninių leidimų įvažiuoti į Maskvą informuosime atskirai.

Plačiau
2020 balandžio 20 Vežėjų apklausa: drastiškai mažėja tarptautinių krovinių, vėluoja atsiskaitymai, vilkikai stovi be darbo

Daugiausiai Lietuvoje darbo vietų sukūręs krovinių vežimo sektorius dėl COVID-19 pandemijos patiria milžiniškus nuostolius – daugiau kaip 90 proc. įmonių fiksuoja sumažėjusius užsakymus kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais. Pastebimai vėluoja atsiskaitymai, dėl ko vežėjų įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, o didelė dalis vilkikų stovi be darbo.

Tokia yra nauja transporto sektoriaus realybė, kurioje vežėjų verslas bando išgyventi koronaviruso pandemijos sąlygomis, liudija naujausia vežėjų apklausa.

„Dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa transporto ir logistikos grandinė, priklausanti nuo pramonės gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų, patiria didžiulį spaudimą. Dabartinės krizės sąlygomis, didžiausias iššūkis vežėjams yra užtikrinti nepertraukiamą krovinių gabenimą tarp ES valstybių, užtikrinti logistinius pajėgumus Lietuvos pramonės produkcijos eksportui ir svarbiausia – išsaugoti darbo vietas neprarandat įmonių likvidumo“, -  sako „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Jis pabrėžia – padėtis rinkoje yra itin sudėtinga: susiduriama su smarkiai sumažėjusia tarptautinių krovinių pasiūla visoje Bendrijoje. Nuo kovo mėnesio dėl sumažėjusių krovinių vežimo apimčių atskiros įmonės fiksavo pajamų kritimą nuo 50 iki 90 proc.

„Susiduriame ne tik su apyvartinių lėšų trūkumu, bet ir ypač sudėtinga situacija finansinių paslaugų sektoriuje – skolinimasis iš komercinių bankų yra sunkiai įmanomas. Prisideda ir lizingo įmokų našta, kadangi beveik visas vilkikų parkas yra įgytas būtent lizingo būdu“, – sako T.Garuolis.

Atlikus Lietuvos transporto įmonių apklausą paaiškėjo, jog užsakymų sumažėjimą ir kritusią apyvartą jaučia net 93 proc. bendrovių. Apklausos duomenimis, 15 proc. bendrovių nurodė, kad apyvarta per pirmąjį šių metų ketvirtį krito daugiau nei perpus, 16 proc. – nuo 31 iki 50 proc., o 38 proc. bendrovių – nuo 11 iki 30 proc.

„Tai milžiniški skaičiai. Transporto įmonių pelningumas tarptautiniuose pervežimuose iki pandemijos vidutiniškai siekė apie 3 proc. Šiuo sudėtingu laikotarpiu maržos susitraukė iki minimumo. Europos rinkoje vežėjų konkurencija didžiulė – mus pasiekė žinios, kad kai kurios stambios Europos transporto bendrovės, siekdamos išsilaikyti rinkoje, dirba su nulinėmis, o kai kuriais atvejais ir minusinėmis maržomis“, –  sako T. Garuolis.

Jo teigimu, transporto įmonėms šiuo metu rinkos realybė diktuoja savas sąlygas – įmonės net nekalba apie tai, iš ko uždirbti, tačiau pirmiausia ieškoti priemonių, kaip išgyventi, bandant subalansuoti  įmonės finansus ir išsaugoti likvidumą.

„Įmonės priverstos stabdyti dalį vilkikų, kai kuriose be krovinių jų stovi jau šimtai, o paskolas, algas darbuotojams vis tiek reikia mokėti. Mes aiškiai suvokiame, jog šiuo metu visų verslų padėtis itin kritiška – vien Lietuvoje gamyba sumažėjo 40 proc., kai kuriuose Europos regionuose gamyba stojo net iki 90 proc., ir tai turi labai skaudžių pasekmių mūsų verslui. Norint jį išlaikyti, panašu, jog Europos Sąjungos valstybėms teks imtis papildomų priemonių“, – sako T. Garuolis.

Dar viena sumažėjusias užsakymų apimtis lydinti bėda – vėluojantys atsiskaitymai: 51 proc. apklaustų įmonių vadovų tvirtina, jog atsiskaitymai su užsakovais vėluoja daugiau nei 20 dienų, taip pat prašoma atidėjimų net iki 3 mėnesių.

Daugiau kaip pusė – 52 proc. – apklaustų bendrovių jau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą, o 61 proc. įmonių nurodo, kad joms tampa sudėtinga mokėti mokesčius bei atsiskaityti su kredito įstaigomis.

Šiuo metu dėl sumažėjusių užsakymų kiekio didžioji dalis įmonių pilnai neišnaudoja turimo vilkikų parko. Labiausiai krizė paveikė pervežimus tentiniais vilkikais – beveik 70 proc. įmonių buvo priverstos iš dalies arba visai sustabdyti jų darbą. Trečdalis apklaustųjų įmonių tvirtina, kad į reisus neišvažiuoja daugiau nei 30 proc. turimų tentinių vilkikų.

„Jeigu šiuo metu be didesnių problemų tarptautiniais maršrutais važiuoja maisto pramonės produktai, medikamentai, medicininė įrangą, žemės ūkio produkcija, tai kitų rūšių prekių pervežimai arba smarkiai sumažėjo, arba visiškai sustojo. Pavyzdžiui, automobilių pervežimas autovežiais, kai kurių žaliavų ir pramoninių prekių vežimas konteineriniu būdu ir puspriekabėmis yra smarkiai sumažėjęs.

Nepaisant drastiškai sumažėjusių užsakymų, įmonės stengiasi išlaikyti vairuotojus, net 53 proc. bendrovių kol kas neatleido nei vieno darbuotojo, 36 proc. įmonių darbuotojų skaičių teko sumažinti iki 10 proc.

„Kol kas įmonės laikosi, bet nuotaikos gana pesimistinės. 95 proc. bendrovių vadovų mano, kad antras šių metų ketvirtis bus dar prastesnis, o apie trečdalis jų galvoja, kad be papildomo finansavimo gali būti sudėtinga išsilaikyti“ – apibendrina T. Garuolis.

Vežėjų apklausą atliko nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, siekiant operatyviai įvertinti COVID-19 poveikį transporto sektoriui pagal verslo lūkesčius.  Apklausoje dalyvavo 111 transporto įmonių.

 

 

 

Plačiau
2020 balandžio 18 Per Lazdijų punktą nebus praleidžiami sunkiasvoriai krovininiai automobiliai

Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paskelbė, kad nuo šeštadienio nakties Lenkijos pareigūnai per tarptautinį Lazdijų – Aradninkų punktą nebepraleis krovininių automobilių, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonos.

Balandžio 17 d. Lenkijos Podlasko rinktinė Lietuvos pasieniečius informavo apie nuo šeštadienio 1 val. Lietuvos laiku įvedamus apribojimus vykstant per tarptautinį Lazdijų – Aradninkų kontrolės punktą. Pasak Lenkijos pareigūnų, nuo to laiko per šį punktą nebus praleidžiami krovininiai automobiliai, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonos.

VSAT primena, kad pasienyje su Lenkija dar veikia Kalvarijos – Budzisko punktas, vykti per kurį automobiliams dėl jų svorio nėra ribojimų.

Plačiau
2020 balandžio 17 Tadžikistanas: laikini apribojimai

Kaip informavo Lietuvos ambasada Rusijoje, atsižvelgiant į priemones, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimui, Tadžikistanas nuo  balandžio 16 d. įvedė laikinus apribojimus kertant Tadžikistano valstybines sienas krovininių transportų. Pagal priimta laikiną apribojimą, tarptautinėms krovininio transporto priemonėms ir jų vairuotojams leidžiamą įvažiuoti iki pasienyje esančių terminalų, jeigu tokių nėra, iki valstybės sienos pasienio postų muitinės kontrolės zonos, kurioje atliekami muitiniai formalumai.

Jeigu tarptautinio krovininio transporto priemonė yra su atkabinama priekaba arba puspriekabe, joje esančių prekių pervežimų nuo Tadžikistano valstybės sienos iki iškrovimo vietos gali užsiimti vietiniai vežėjai. Po muitinių formalumų ir iškrovimo šių prekių, priekabos ar puspriekabės, su muitinės kontrole bus grąžintos iki pasienyje esančių terminalų arba valstybės sienos pasienio postų muitinės kontroles zonos.

Tarptautiniai tranzitiniai krovinių pervežimai bus vykdomi su muitinės palyda, naudojant atskiras transporto priemones suderinus su pareigūnais, atsakingais už sanitarinę-epidemiologinę padėtį.

Muitiniai formalumai įvežamų prekių bus vykdomi pasienio terminaluose.

Šis apribojimas laikinas ir bus atšauktas normalizuojantis epidemiologiniai padėčiai.

 

Plačiau
KLAUSK