Medininkų pasienio kontrolės punkte driekiasi eilės jau kelias dienas.  Eilių problema Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ties Medininkais kartojasi, tad vairuotojams tenka laukti ne pirmą kartą. Ypač vykstant Medininkų pasienio kontrolės punkto rekonstrukcijai. „Šuo metu bendraujame su įmonėmis, aiškinamės tikrąją situaciją ir ieškome būdų, kaip padėti ten įstrigusiems vairuotojams su vilkikais. Yra nenormalu, kad žmonės kelias dienas turi laukti kabinosi, kol galės kirsti Lietuvos sieną“, – sako asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Anot pašnekovo, tai, kas vyksta dabar – tai trikdžiai ne tik dėl rekonstrukcijos, bet ir dėl prastos atsakingų institucijų komunikacijos: „Turėtų būti nuolat komunikuojama viešai ir įspėjama, kad vairuotojai ir verslas aplenktų rekonstruojamą Medininkų kontrolės punktą, tačiau to nėra. O tai yra nenormalu.“

Z. Buivydo teigimu, vežėjai nuolat kontaktuoja su Muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kad ši problema būtų kuo greičiau sprendžiama, didinamas pralaidumas, deleguojama daugiau atsakingų pareigūnų, kad kuo mažiau reikėtų žmonėms būti įstrigus eilėse, kurios sunkiai juda.

Taip pat „Linava“ kviečia vežėjus ir vairuotojus rinktis kitus pasienio kontrolės punktus ir aplenkti Medininkus. Kiti punktai, pavyzdžiui, Lavoriškės, Raigardas, Šalčininkai yra laisvesni ir ten tikrai nereikėtų ten po 2-3 paras stovėti.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipiasi viešai į vežėjus ir vairuotojus, prašydama aplenkti rekonstruojamą Medininkų pasienio kontrolės punktą, kuriame šiuo metu yra susidariusi kelių šimtų vairuotojų su vilkikais eilė, kurie ten įstrigę kelias paras.

Transporto įmonėms patiriant vis didesnius ekonominius sunkumus ir pasiekus kritinį lygį dėl tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumo, stringant logistikos grandinėms ir klientams vis dažniau nutraukiant sutartis su vežėjais, šio sektoriaus atstovai ieško būdų, kaip išsaugoti verslus. Lenkijoje šiemet kuriasi rekordinis įmonių skaičius, pradedama žvalgytis ir į kaimyninę Latviją, kur palankesnė investicinė aplinka.

Gerbiami nariai, kviečiame rytoj, rugsėjo 24 d., 11.00 val., žiūrėti asociacijos „Linava“ nuotolinę spaudos konferenciją, kurioje kalbėsime apie naujausias tendencijas transporto ir logistikos sektoriuje. Viena iš jų – dėl nepalankios aplinkos šiai verslo sričiai, vežėjai ne tik kraustosi į Lenkiją ir kitas šalis, bet analizuoja galimybes veiklą vykdyti Latvijoje, persikraustydami į šią kaimyninę šalį.

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, viceprezidentas Vytas Bučinskas, generalinis sekretorius Zenonas Buivydas ir prezidiumo patarėjas Vytautas Naudužas susitikę su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen pristatė didžiausius šiuo metu patiriamus iššūkius transporto sektoriuje ir diskutavo, kaip būtų galima padėti vis didesnius sunkumus patiriančiam verslui.

Gerb. žiniasklaidos atstovai,

Kviečiame dalyvauti Jus asociacijos „Linava“ nuotolinėje spaudos konferencijoje rugsėjo 24 d., penktadienį, 11.00 val., kurioje kalbėsime apie naujausias tendencijas transporto ir logistikos sektoriuje. Viena iš jų – dėl nepalankios aplinkos šiai verslo sričiai, vežėjai ne tik kraustosi į Lenkiją ir kitas šalis, bet analizuoja galimybes veiklą vykdyti Latvijoje, persikraustydami į šią kaimyninę šalį.

Taip pat aptarsime, kodėl Lietuvoje aplinka transporto verslui tampa vis mažiau palanki ir kuo kaimyninės šalys tokios kaip Lenkija ir Latvija traukia vežėjus, kokios galimybės išgyventi smulkiesiems ir mažiesiems rinkos dalyviams, kurie patiria didžiausius sunkumus, ir kurie sudaro net 90 proc. šio sektoriaus.

Spaudos konferencijoje dalyvaus: 

- Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas,
- Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas,
- Bendrovės „Savesta Consulting“, kuri padeda vežėjams pradėti arba plėsti veiklą Lenkijoje, valdybos narys Ignas Volbikas,
- Lenkijoje įsikūrusios transporto įmonės „Nordic Trucking Logistics“ direktoriaus Kazimiras Narkevičius,
- Ekonomistas Marius Dubnikovas.

Norint dalyvauti spaudos konferencijoje, kviečiame jungtis per šią nuorodą:

Topic: LINAVA Spaudos konferencija
Time: Sep 24, 2021 11:00 AM
Join Zoom Meeting
https://us02web.zoom.us/j/85684977708
Meeting ID: 856 8497 7708

Būtų šaunu, jei apie savo dalyvavimą informuotumėte.

Pagarbiai

Lina Bušinskaitė
Strateginės komunikacijos koordinatorė
Asociacija „Linava“
Tel. 8 679 76025
El. lina.businskaite@linava.lt  

Situacija transporto sektoriuje jau ne kritiška, ji katastrofiška. Visais laikais sektorius susidurdavo su ypatingais iššūkiais, tačiau surėmę pečius vežėjai sugebėdavo tuos iššūkius sėkmingai įveikti. Tai kas dedasi šiuo metu – protu sunkiai suvokiama.

Įkurta 1905 m. Europoje kylančiai bado problemai spręsti, „Yara“ yra mineralinių trąšų gamybos ir pasėlių mitybos sprendimų lyderė pasaulyje. Kompanijoje dirba beveik 17 000 darbuotojų, atstovybės veikia daugiau nei 60 šalių, o 2020 m. „Yara“ pajamos buvo 11,6 mlrd. USD.
2018 m. Vilniuje įsikūręs „Yara“ Europos verslo paslaugų centras („Yara EBS“) atlieka klientų aptarnavimo, užsakymų apdorojimo, verslo operacijų planavimo, logistikos, finansų funkcijas, kurios vaidina svarbų vaidmenį esminiuose įmonės verslo procesuose.
Kompanija sparčiai auga ir siūlo darbą Transporto koordinatoriams.

Daugiau apie pasiūlymą:

Siekiant aptarti opiausias transporto sektoriaus problemas ir ieškoti sprendimų, kaip padėti šiai verslo sričiai, rugsėjo 22 d., trečiadienį, Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, viceprezidentas Vytas Bučinskas, generalinis sekretorius Zenonas Buivydas ir prezidiumo patarėjas Vytautas Naudužas susitiks su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Dėl tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumo transporto įmonėse yra susidariusi ekstremaliai kritinė situacija, ypač – smulkiosiose ir mažosiose. Vežėjai yra priversti pažeidinėti sutartinius įsipareigojimus klientams, negali laiku pristatyti krovinių, turi mokėti baudas ir delspinigius, o užsakovai vis dažniau su jais nutraukia sutartis. Prognozuojama, kad ir toliau strigs kai kurių prekių pristatymai, dar labiau sutriks logistikos grandinės.

Užimtumo tarnybai skaičiuojant, kad per vasarą transporto ir logistikos įmonėms suteikti 11754 leidimai dirbti vilkikų vairuotojais piliečiams ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių, verslo atstovai tvirtina, kad didžioji dalis šių kvotų lieka nepanaudotos ir keliauja į šiukšlių dėžę dėl pernelyg sudėtingų įdarbinimo procedūrų Lietuvoje, o įmonės ir toliau patiria sunkumus.

Pasibaigus sutarčiai su ankstesnės kelių mokesčių rinkliavos paslaugos „viaToll“ rengėjais, Lenkijos institucijos paskelbė naujojo administratoriaus konkursą. Jį laimėjęs įmonių konsorciumas kartu nusprendė pakeisti ankstesnę technologiją ir diegti palydoviniu ryšiu paremtą sistemą „eToll“, kuria naudotis reikės ir Lietuvos vežėjams, dirbantiems šioje šalyje ir kertantiems ją tranzitu.

Kaip ir anksčiau, lenkai matuos vilkikų nuvažiuojamus kilometrus, tačiau nuo šiol apskaita bus vedama remiantis globalaus palydovinio pozicionavimo GNSS (angl. Global Navigation Satellite System) duomenimis, o vežėjams kiekviename sunkvežimyje reikės įdiegti šią sistemą palaikančius borto įrenginius arba specialią programėlę „eToll PL“.

Specialistų teigimu, mažiausiai rūpesčių kils vežėjams, naudojantiems bendrus EETS (angl. European Electronic Toll Service) borto įrenginius, viename aparate palaikančius skirtingų šalių rinkliavų sistemas ir leidžiančius supaprastinti administracinę naštą bei apskaitą. Juose naujosios sistemos palaikymas bus įdiegtas automatiškai.

Svarbu Baltijos šalių vežėjams

Naujoji Lenkijos kelių mokesčių rinkliavos sistema diegiama nuo vasaros pradžios ir galutinai pakeisti pirmtakę turėtų iki rugsėjo 30 dienos. Iki to laiko nespėję registruotis naujojoje sistemoje ir pasikeisti Lenkijoje naudojamų borto įrenginių vežėjai gali susidurti su problemomis identifikuojant savo vilkikus rinkliavai arba būti priversti rinktis vienkartinius brangesnius sprendimus.

Vienos pirmaujančių mobilumo paslaugų teikėjų logistikos ir krovinių gabenimo sektoriuje įmonės „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko sako, kad kiekvienas pereinamasis laikotarpis būtų paprastas, jeigu visi rinkos dalyviai sugebėtų jam gerai pasiruošti. Tačiau per jo 19 metų darbo patirtį nė viena sistema nebuvo įvesta be trikdžių.

„Bet kokios kelių mokesčių sistemos pasikeitimas vežėjams yra papildoma administracinė našta ir galvos skausmas, nes ne vien nuo jų priklauso, ar vilkikas pirminiu laikotarpiu keliais važiuos sklandžiai. Baltijos šalių vežėjams šis klausimas ypač aktualus, nes pagrindinis jų kelias į kitas Europos šalis driekiasi per Lenkiją“, – pažymi A. Michejenko.

Krovinių gabenimo ir logistikos įmonės „Ramrenta“ vykdomasis direktorius Martynas Bukauskis sako, kad viena iš geresnių išeičių – pasitelkti skaitmeninius sprendimus. Bendrovės darbuotojai seka rinkos skaitmenizavimo naujienas, tad ir kelių mokesčių rinkliavos klausimams spręsti pritaikė vieną iš jų.

„Vykdant tarptautinius pervežimus nėra patogu prisitaikyti prie kiekvienos šalies taisyklių tiek mokant kelių mokesčius, tiek valdant darbo apskaitą. Geru sprendimo pavyzdžiu tapo kelių rinkliavos EETS įtaisas, kuris sujungė skirtingų šalių sistemas viename aparate“, – pastebi M. Bukauskis.

A. Michejenko teigimu, iš anksto pasirūpinę bendrais EETS įrenginiais, vežėjai prie naujosios sistemos Lenkijoje turėtų pereiti be nesklandumų ir neužlaikydami savo transporto. Pavyzdžiui, EETS įrenginys „DKV Box Europe“ jau dabar sertifikuotas priimti „eToll“ sistemos rinkliavas, todėl jį naudojantys vilkikai pasibaigus ankstesnės sistemos galiojimui ir toliau važiuos per kaimyninę šalį, kaip tai darė ik tol.

„Turintiems „viaToll“ rinkliavos dėžutes bei norintiems ir toliau naudoti tik Lenkijai skirtus įrenginius reikės ieškotis naujųjų „eToll“ telematikos aparatų – juos teiks apie dešimt kaimyninėje šalyje sertifikuotų tiekėjų. O naudojantiems bendrus EETS įrenginius nieko papildomai daryti nereikia – jiems naujoji paslauga bus pridėta automatiškai“, – paaiškina A. Michejenko.

Mažėja administracinė našta

Bendras EETS įrenginys sunkvežimiuose leidžia judėti po visą Europą be nereikalingų sustojimų, automatiškai sumokant visus krovininiams automobiliams skirtus kelių mokesčius. Įrenginys per mobilųjį ryšį fiksuoja transporto priemonės įveiktą atstumą ir pasirinktus kelius.

„Mes visuomet esame už procesų skaitmenizavimą. Sugebėjimas greitai prisitaikyti prie pažangesnių sprendimų supaprastina administracinę naštą, todėl įmonei nesukelia sunkumų“, – argumentus rinktis EETS įrenginius paaiškina M. Bukauskis.

A. Michejenko teigimu, bendro EETS borto įrenginio paskirtis ir yra smarkiai palengvinti kelių rinkliavų administravimą ir su tuo susijusius kitus procesus. Konkrečiai transporto priemonei galima užsakyti jai aktualios šalies kelių mokesčio surinkimo paslaugą, taip pat pritaikyti sunkvežimyje montuojamą įrenginį prie asmeninių poreikių.

Transporto parko savininkai už visas operacijas gauna vieną detalią sąskaitą, o savitarnos svetainėje gali matyti visas sąskaitas, atsiskaitymus ir detalius jų sąrašus.

„Turintiems bendrą aparatą nebereikia užsakinėti keliose skirtingose šalyse atskirų įrenginių ir laužyti galvos, kur ir kada dėl jų vairuotojams reikės sustoti, kur juos sutalpinti ir kaip kiekvieną atskirai prižiūrėti. Žinodamas, kad netrukus į parką atkeliaus dešimt naujų vilkikų, vežėjas paprasčiausiai užsako dešimt EETS įrenginių iš anksto ir juos turi biure būtent tada, kai jam patogu“, – pažymi specialistas

Perėjimą prie elektroninių paslaugų numato ir EK

Vežėjams svarbu ir tai, kad, užsakius nesusietą bendrą įrenginį, jį „surišti“ su konkrečiu automobiliu ir įsikrauti konkrečios šalies kelių rinkliavos sistemas galima tada, kai turimi vilkikų registracijų duomenys. Minėtą „DKV Box Europe“ įrenginį specialiame interneto portale galima naudoti bet kuriuo metu – net ir po tradicinių darbo valandų – atsieti nuo vieno automobilio ir susieti su kitu bei savarankiškai rinktis palaikomų šalių kelių rinkliavų įdiegimą, taip sutaupant brangaus laiko.

Kaip pavyzdys, „DKV Box Europe“ paslauga šiuo metu jau apima 10 šalių – Vokietiją, Austriją, Belgiją, Ispaniją, Prancūziją, Bulgariją, Vengriją, Italiją, Šveicariją, Portugaliją – ir tris svarbius vežėjams Varnovo (Warnow), Hereno (Herren) bei Lifkenshuko (Liefkenshoek) tunelius, o artimiausiais metais toliau plėsis ir į kitas Europos valstybes. Nuo spalio 1 d. paslauga bus teikiama ir Lenkijoje.

A. Michejenko pastebi, kad tai lems tiek ir vežėjų poreikis, susijęs su prie bendros sistemos dar neprijungtomis Vidurio Europos šalimis, tiek ir vinjetes arba laiko apskaitą iki šiol naudojusių valstybių perėjimas prie nuvažiuotais kilometrais vertinamų rinkliavų sistemų – būtent tokį principą palaiko bendri EETS įrenginiai. Perėjimą prie vadinamojo „kilometer based fee“ principo numato ir Europos Komisijos direktyvos.

„Bet kuris vežėjas norėtų kuo daugiau paslaugų valdyti vienu įrenginiu, todėl tokia perspektyva yra visapusiška“, – akcentuoja A. Michejenko.

Vokietijoje įkurta „DKV Mobility“ bendrovė logistikos ir pervežimų rinkoje paslaugas teikia jau 85 metus. 2020-aisiais įmonės sandorių apimtis siekė 9,3 mlrd. eurų, jos paslaugomis naudojosi daugiau nei 230 tūkst. aktyvių klientų, o visas tiekimo grandis į vieną sistemą sujungiančiam „DKV Live“ sprendimui skirtas „Telematic award 2020“ apdovanojimas.

Praėjusią savaitę pasibaigė kone tris metus trukusi istorija. 2018 metais Kauno regioniniame susirinkime į Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumą buvo išrinktas Mindaugas Račkauskas, tais pačiais metais jis prezidiumo nutarimu buvo nušalintas nuo pareigų – kadangi jo atstovaujamos įmonės narystė neteisėta, ir jo vietą preziudime užėmė tame pačiame regioniniame susirinkime antrąją vietą užėmęs Romas Vosylius.

Po šio įvykio prasidėjo du teisminiai procesai. „Linava“ siekė įrodyti M. Račkausko įmonės narystės neteisėtumą, o M. Račkauskas su kitomis įmonėmis  „Tyrana“ (vadovas Artūras Geležiūnas), „Solotransa“ ( vadovas Artūras Rutkauskas),  „Rasmada“ (vadovas Arvydas Drąsutavičius), „Miklux“ (vadovas Vladas Dekšnys) siekė įrodyti „Linavos“ sprendimo sustabdyti M. Račkausko įgaliojimus „Linavos“ prezidiume ir kvietimo Romui Vosyliui tapti prezidiumo nariu neteisėtumą. Visgi teismas buvo palankus „Linavai“ – šiais metais Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą ir pripažino, kad M. Račkausko narystė buvo neteisėta. O praėjusią savaitę ieškovai „Solotransa“, „Rasmada“, „Miklux“, „Tyrana“ atsiėmė savo ieškinį ir vakar Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą „Linavai“ atlyginti bylinėjimo išlaidas.

„Visus tuos metus buvo juodinama „Linavos“ vadovybė, tačiau teismas priėmė sprendimą ir dabar aišku, kas yra kas. Matau galimybę, asmenis susijusius su nepagarbios, neteisingos informacijos platinimu, svarstyti asociacijos etikos komisijoje“, – sako prezidiumo narys ir Teisinių ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas Romas Vosylius.

„Džiaugiuosi, kad judame skaidrumo ir teisingumo link, vis daugiau istorijų baigiasi asociacijos naudai – paaiškėja, kad kai kurios interesų grupės manipuliuoja ir skleidžia klaidinančią informaciją apie asociaciją ir jos veiklą. Buvęs „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas dalyvaudamas regioniniuose susirinkimuose ir kituose susitikimuose teigė turintis 3 teismo nutartis, kurios įrodo M. Račkausko narystės teisėtumą, nors jų neturėjo. Tokiu būdu jis siekė įrodyti, kad prezidiumo sprendimai, kuriuos priėmė ir R. Vosylius, yra neteisėti. Taip pat revizinė komisija buvo siūliusi laikyti neteisėtais priimtus minėtus prezidiumo sprendimus. Tad pagaliau šioje istorijoje padėtas taškas“, – sako generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Vis daugiau Lietuvos mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių išgirsta neigiamus bankų ir lizingo bendrovių atsakymus suteikti kreditus naujiems vilkikams įsigyti, kurie būtini verslo plėtrai. Jei įmonė neturi 20 vilkikų, gauti finansavimą – neįmanoma. Vertinant bendrąjį bankų paskolų portfelį, pastebimas nežymus jų augimas, tačiau jis beveik penktadaliu mažesnis, nei prieš koronaviruso (COVID-19) pandemiją ir paliečia tik didžiuosius rinkos dalyvius, kurie gali paprasčiau susitarti su bankais ir lizingų teikėjais.

Migracijos departamentas informavo, kad didina vietų, kuriose priimami prašymai išduoti nacionalinę vizą bei pratęsti Šengeno vizos galiojimą, skaičių – nuo rugsėjo 6 d. šie prašymai bus priimami ir išrašytas vizas bus galima atsiimti ne tik Migracijos departamento Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, bet ir Šiaulių bei Panevėžio miestuose.

Primena, kad paslaugos dėl užsieniečiams išduodamų vizų teikiamos tik pagal išankstinę registraciją, išankstinio vizito laiką prašymo pateikimui rezervuojant pasirinktame Migracijos departamento teritoriniame skyriuje, o išrašytos vizos atsiėmimui – skyriuje, kuriame buvo priimtas prašymas išduoti vizą. Išankstinė registracija vizitui vykdoma per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) adresu www.migracija.lt.

Visą vežėjų bendruomenę sveikiname su Mokslo ir žinių diena!

Ir norime informuoti, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d.  asociacijos „Linava“ prezidiumas priėmė nutarimą Nr. 12-301, „Dėl Lietuvos  nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 rugsėjo 30 d. sukaupto viršgarantinio fondo permokų grąžinimo asociacijos „Linava“ narėms (Lietuvos vežėjų įmonėms) tvarkos ir asociacijos narių nuo 2011 rugsėjo 1 d. iki 2011 rugsėjo 30 d. sumokėjusių viršgarantinio fondo permokas, sąrašų patvirtinimo“.

Šią savaitę asociacija „Linava“ pradeda grąžinti viršgarantinio fondo permokas už 2011.09.01-2011.09.30 d. laikotarpį.

Kreditinės sąskaitos bus išsiųstos vežėjų nurodytais el. pašto adresais bei įkeltos į sistemą „manoTIR“ http://manotir.linava.lt . Prie sistemos galima prisijungti įmonės turimais prisijungimais. Įmonės, kurios nesinaudoja šia sistema, prašome rašyti el. paštu tir@linava.lt, nurodyti įmonės pavadinimą bei el. paštą, kuriuo reikia siųsti kreditines sąskaitas.

Atkreipiame dėmesį, kad :

• viršgarantinio fondo permokų grąžinimo atvejais turi būtų sudarytas skolų suderinimo aktas, tačiau jeigu skolų suderinimo aktas už 2021 m. jau buvo pateiktas, papildomo skolų suderinimo akto 2021 m. viršgarantinio fondo permokų grąžinimo atvejais teikti nereikia.

• Vežėjai, kurie šiais metais nėra pateikę skolų suderinimo akto arba kurie turi „Linavai“ suėjusio termino skolų, „manoTIR“ sistemoje radę kreditinę sąskaitą turi kreiptis į „Linava“ buhalteriją ir el. paštu buhalterija@linava.lt atsiųsti skolų suderinimo aktą bei prašymą grąžinti permokas nurodant įmonės sąskaitą.

Vežėjų prašome laikytis nustatytos tvarkos, kitu atveju lėšų grąžinimas gali užtrukti ilgiau, nei buvo planuota. Kilus klausimams dėl viršgarantinio fondo permokų grąžinimo galite rašyti el. paštu tir@linava.lt arba skambinti telf. +370 5 2786519.

 Įvertinus transporto sektoriaus vakcinacijos rezultatus ir siekiant paskiepyti kuo daugiau tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų bei kitų šio sektoriaus darbuotojų, keičiama skiepijimo taktika. Mobili vakcinacijos vieta Kalvarijos pasienyje jau atliko savo misiją, tad nuo rugsėjo 1 d. ši priemonė keičiama į kitą – nuo šiol transporto įmonės kviečiamos dar aktyviau registruotis mobilių vakcinavimo komandų atvykimui pas save.

Daugėja Lietuvos transporto kompanijų, kurios atidaro įmonių padalinius svetur ir dar aktyviau tęsia ten jau pradėtas veiklas. Šiuo metu vien Lenkijoje tokių įmonių yra beveik 500, kurios  jau pilnai veikia arba kuriasi. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos jos valdys apie 4000-4500 vilkikų, registruotų šioje kaimyninėje šalyje.

Nuo rugsėjo 1 d. stabdomas mobilios vakcinacijos vietos darbas Kalvarijų pasienio kontrolės punkte, kuri buvo specialiai įkurta siekiant kuo daugiau ir paprasčiau paskiepyti tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų vienos dozės „Jannsen“ vakcina. Iki tol mobili vakcinacijos vieta veiks įprastu laiku, t.y. pirmadienį – trečiadienį nuo 8:30 iki 13.00 val., esant didžiausiems atvykstančių ir iš Lietuvos išvykstančių žmonių srautams.

Nuo š. m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 10 d. dokumentai vizoms gauti bus priimami ir pasai grąžinami UAB „Sigida“ (Vilnius, Švitrigailos 7/16).