Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo lapkričio 4 d., darbdaviai, įdarbinę užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba užsienietį, komandiruojamą iš užsienio valstybės jurisdikcijai (įskaitant ES šalis) priklausančio darbdavio laikinai dirbti Lietuvoje, turės apie tai pateikti informaciją.

Ji bus teikiama per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), užpildant atitinkamos formos pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (forma – LDU).
Pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU forma) teikimas „Sodrai“:

• Įdarbinus trečiosios šalies pilietį, pranešama ne vėliau kaip įdarbinimo dieną;
• Priėmus komandiruojamą užsienio valstybės pilietį (įskaitant Europos Sąjungos šalis), pranešama ne vėliau nei likus vienai dienai iki darbo Lietuvoje pradžios.

Darbdaviai atgaline tvarka taip pat turės pateikti ir informaciją už laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. Ši informacija galės būti pateikta iki 2019 m. gruodžio 15 d.
Informaciją „Sodra“ perduos Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Duomenys leis VDI tikrinti, ar nepažeidžiamos į Lietuvą komandiruotų darbuotojų garantijos, kontroliuoti sezoninių ir komandiruojamų darbuotojų gyvenimo sąlygas, vykdyti nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę ir prevenciją bei rinkti ir analizuoti komandiruotų darbuotojų statistiką.
Daugiau informacijos bendruoju Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonu  (8 5) 2139772

Lapkričio 8 d. IRU Generalinėje asamblėjoje prezidentu dvejų metų kadencijai išrinktas Rumunijos atstovas Radu Dinescu.

Ženevoje vykusioje IRU Generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo išrinktas naujas IRU prezidentas, „Linavą“ atstovavo prezidentas Romas Austinskas ir viceprezidentas Rimantas Martinavičius.

Generalinėje asamblėjoje taip pat buvo išrinktas naujas IRU prezidiumas, kuris darbą pradės nuo 2020 sausio 1 d. „Linava“ į IRU prezidiumą buvo iškėlusi savo kandidatą Romą Austinską, tačiau jis nesurinko pakankamo balsų skaičiaus.

IRU Generalinė asamblėja nepatvirtino naujų IRU įstatų. Patvirtinimui buvo reikalingi du trečdaliai asamblėjos narių balsų (417 balsų), tačiau už įstatus balsavo tik 346 balsai.

Šiandien Lietuvos kelių transportas yra kryžkelėje. Koks tolimesnis likimas laukia šio sektoriaus, didžiąja dalimi priklauso nuo politinių sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Tokiomis mintimis Lietuvos susisiekimo konferencijoje lapkričio 7 d. dalijosi „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Savo pranešime „Politinės rizikos ir kelių transportas“ „Linavos“ atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos strateginė padėtis leidžia jos vežėjams per kelias dienas pasiekti didžiausias ES rinkas, taip pat Rusiją ir kitas Rytų Europos šalis.

„Įsikūrę prie Europos Sąjungos rytinės sienos, Lietuvos vežėjai turi puikias sąlygas tapti Europos Sąjungos, Rusijos ir Azijos rinkų ekspertais“, – kalbėjo sekretorius transporto politikai.

Didelis dėmesys tarptautinėms rinkoms, investicijos į Europos ir Azijos rinkų pažinimą bei infrastruktūros plėtrą yra pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos vežėjai tapo svarbiais transporto rinkos dalyviais.

T.Garuolis, vertindamas politinę riziką demokratinėse šalyse, svarbiais veiksniais vadino įstatymų leidybos efektyvumą, dėl kurio gali sumažėti pelningumas ar pasikeiti verslo aplinka.

Vienu iš veiksnių, kurie labai skaudžiai palies Lietuvos transporto sektorių, pripažįstamas Mobilumo paketas. Tai yra išorinė politinė rizika Lietuvai. Savo pranešime T.Garuolis jis aptarė numatomą Mobilumo poveikį ir atkreipė dėmesį, kad Lietuva susidurs ne tik su išorinėmis grėsmėmis. Drastiškos mokestinės iniciatyvos gali būti priskiriamos prie vidinių politinių rizikų.

„Vidinės politinės rizikos gali sukelti problemų ne tik verslui, bet ir viešųjų finansų tvarumui“, – kalbėjo T.Garuolis apie suplanuotą vairuotojų atlyginimo koeficiento padidinimą iki 1,65.

Baigdamas savo pranešimą T.Garuolis pateikė skaičiavimus, kad vairuotojų atlyginimų koeficientą padidinus iki 1,65, Lietuva pagal darbo kaštus kelių transporte Lietuva nusileis tik Prancūzijai, Liuksemburgui, Nyderlandams, Airijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, lenkdama Slovėniją, Maltą, Portugaliją, Estiją, Slovakiją, Čekiją, Lenkiją, Kroatiją, Latviją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją.

Lietuvos transporto saugos administracija praneša, kad vadovaujantis Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis paskirstymo, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2BE-264, iki 2019 m. lapkričio 25 d. priimamos vežėjų, pageidaujančių 2020 m. gauti ETMK leidimus, paraiškos.

Lietuvai skirti ETMK leidimai 2020 m.:

- 80 metinių leidimų  „EURO IV saugi“ transporto priemonėms,

- 600 metinių leidimų  „EURO V saugi“ transporto priemonėms,

- 1092 metiniai leidimai „EURO VI saugi“ transporto priemonėms.

Rusijoje galios 90 ETMK leidimų, skirtų „Euro V saugi“ transporto priemonėms, ir 84 ETMK leidimai, skirti „Euro VI saugi“ transporto priemonėms.

Po 2019 m. lapkričio 25 d. paraiškos gauti ETMK leidimus nebus priimamos.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas ir viceprezidentas Rimantas Martinavičius dalyvauja Ženevoje vykstančioje IRU generalinėje asamblėjoje.

Prezidentas lapkričio 7 dieną dalyvaus IRU krovinių transporto tarybos posėdyje, viceprezidentas R.Martinavičius dalyvaus IRU keleivinio transporto taryboje.

Lapkričio 8 d. Ženevoje vyks IRU generalinė asamblėja, kurios metu bus renkamas IRU prezidentas ir prezidiumo nariai, IRU Revizijos komisija. IRU Generalinėje asamblėjoje taip pat bus patvirtinta nauja IRU įstatų redakcija, aptarti artimiausi renginiai  – 2020 vasarį Londone vyksiantis IRU logistikos ir inovacijų forumas bei spalio mėnesį Berlyne organizuojamas IRU pasaulinis kongresas.

Linavos mokymo centrui (LMC) nuo lapkričio pradžios vadovauja Nijolė Badikonienė. Ji šiose pareigose pakeitė Viktoriją Mockevičienę, LMC vadovavusią pastaruosius kelerius metus ir tolimesniam tobulėjimui pasirinkusią kitą sritį.

Nijolė Badikonienė iki šiol dirbo „Linavos“ Paslaugų plėtros ir inovacijų departamento Paslaugų skyriaus vadove.

„Atėjau į įmonę, kuri veikia nuo 1997 metų ir turi savo istoriją, kurioje sąžiningai dirba ilgametę patirtį turintys profesionalai. Linavos mokymo centrą įkūrė „Linava“, todėl pagrindinis centro tikslas – mokyti ir konsultuoti transporto sektoriaus darbuotojus, o dirbant su klientais, manau, svarbiausios vertybės – tai profesionalumas, kūrybiškas požiūris į darbą, nuolatinis siekis tobulėti ir, be abejonės, pagarba žmogui bei tolerancija,  – sako N. Badikonienė.

Anot naujos LMC vadovės, LMC yra dinamiškas, nebijo pokyčių ir siekia būti atramos tašku šioje nuolat kintančioje verslo aplinkoje.

„Sieksime būti tokiais, kuriais pasitiki klientai, nes jie mums yra svarbiausi“, – sako LMC vadovė.

Gerbiami Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariai

Maloniai Jus informuojame, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – Asociacija „Linava“) prezidiumas 2019-10-23 prezidiumo posėdyje pakeitė ir patvirtino šią Asociacijos „Linava“ XXXVI kongreso darbotvarkę:

KONGRESO DARBOTVARKĖ:

1. Pranešimas apie Asociacijos „Linava“ veiklą.
2. Dėl Asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimo.
3. Dėl Asociacijos „Linava“ narystės mokesčių dydžių ir mokėjimo tvarkos.
4. Asociacijos „Linava“ draudimo bendrovės steigimo klausimai.
5. Asociacijos „Linava“ Revizijos komisijos pranešimas.
6. Asociacijos „Linava“ 2020 metų biudžeto tvirtinimas.
7. Asociacijos „Linava“ narių pasisakymai ir pasiūlymai.

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti Asociacijos „Linava“ XXXVI kongrese, kuris įvyks 2019 m. lapkričio 20 d. Viešosios įstaigos „Linavos“ mokymo centras patalpose (3 aukšte), adresu Jankiškių g. 41, Vilnius.
Kongreso darbo pradžia – 11.00 val.
Registracija į kongresą – nuo 10.00 val. iki 11.00 val., prašome nevėluoti.

Daugiau informacijos apie XXXVI kongresą rasite: http://www.linava.lt/naujienos/kongresas
Iškilus klausimams, prašome kreiptis el. paštu: office@linava.lt

Pagarbiai,

Sekretorius bendrųjų reikalų valdymui,
pavaduojantis generalinį sekretorių
Jonas Juodka

Lapkričio 20 d. susitikti su Kauno skyriaus migracijos specialistais kviečiami Kauno įmonių atstovai. Susitikimo metu bus paaiškintos migracijos procedūros, klientų aptarnavimo Migracijos departamente tvarka, pristatyta nauja, spalio 14 d. startavusi elektronines paslaugas užsieniečiams bei Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims teikianti Lietuvos migracijos informacinė sistema MIGRIS, atsakyta į susirinkusiuosius dominančius su aptariama tema susijusius klausimus. Pageidaujantieji susitikti su migracijos specialistais prašomi registruotis el. paštu kaunas@migracija.gov.lt, turintieji klausimų, prašomi juos pateikti registracijos metu.

Kauno skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad registruotis į pasirinktą susitikimą būtina iki lapkričio 11 d. Susitikimai vyks Kaune, Chemijos 4B, 5 aukšto salėje, jų pradžia – 9.30 val.

Migracijos departamentas informuoja, kad jau nuo šio pirmadienio, lapkričio 4 d., informacija apie migracijos paslaugas klientams lietuvių, rusų ir anglų kalbomis bus teikiama vieningu Migracijos departamento skambučių centro telefono numeriu – 8 707 67000. Klientai bus konsultuojami Lietuvos Respublikos pasų ir asmens tapatybės kortelių, užsieniečių, elektroninių migracijos paslaugų (MIGRIS) ir kitais klausimais.

Informacija apie migracijos paslaugas nebus teikiama ankstesniais Migracijos departamento ir Policijos departamento bendraisiais informacijos teikimo numeriais.

Paklausimus el. paštu klientai ir toliau galės siųsti bendruoju Migracijos departamento el. p. – info@migracija.gov.lt.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė džiaugiasi, kad Migracijos departamento skambučių centro įkūrimas – dar viena kompleksinė priemonė gerinant klientų aptarnavimą: „Atsinaujinęs Migracijos departamentas diegia naujus klientų aptarnavimo standartus – nuo šiol klientai visą reikiamą informaciją gaus laiku, paskambinę vienu telefono numeriu. Atsižvelgiant į klientų poreikius, konsultacijos bus teikiamos lietuvių, rusų ir anglų kalbomis“.

Migracijos departamentas primena, kad spalio 14 d. startavo nauja migracijos paslaugų informacinė sistema MIGRIS (www.migracija.lt), kurioje klientai gali el. būdu teikti prašymus dėl leidimų gyventi, rezervuoti vizito į Migracijos departamento skyrius laiką, rasti informacijos apie migracijos paslaugas. „Užsieniečių patogumui informacija užsieniečių ir Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais bus teikiama ir Migracijos departamento skyriuose, iš anksto rezervavus vizito laiką, o siekdami mažinti klientų eiles skyriuose, nuo lapkričio 4 d. įsteigiame daugiau klientų aptarnavimo langelių,“ – teigiamus pokyčius vardija E. Gudzinskaitė.

„Linavos“ ir profesinių sąjungų pasirašyta sutartis jau veikia – taikos sutartimi pasibaigė vienas darbuotojo ir vežėjo ginčas.

Tarpininkaujant Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“ vadovui Gintarui Čiužui ir „Linavos“ sekretoriui transporto politikai Tomui Garuoliui pavyko surasti sprendimą vežėjo ir vairuotojo ginče dėl atlyginimo. Ginčas pasibaigė taikos sutartimi, sprendimui neprireikė nei valstybės institucijų įsikišimo, nei brangiai kainuojančių teisininkų konsultacijų.

Vairuotojas Jonas (pavardės pageidavo neskelbti) kreipėsi pagalbos į Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“ vadovą“ Gintarą Čiužą, nes darbdavys du mėnesius nemokėjo atlyginimo. Pretenzijos tarp darbuotojo ir darbdavio buvo abipusės – darbdavys turėjo pastabų dėl darbo kokybės ir darbo laiko, darbuotojas – dėl laiku neišmokėto atlyginimo. Abi ginčo pusės buvo pakviestos bendram pokalbiui – taip pavyko surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

„Jei ne Gintaras Čiužas, greičiausiai nieko nebūčiau pešęs“, – pasakojo vairuotojas Jonas. Anot jo, profsąjungų lyderis tikrai padėjo rasti sprendimą iš sudėtingos situacijos – vairuotojui laiku negavus atlyginimo, nebuvo pinigų susiruošti į reisą naujoje įmonėje, trūko pinigų vairuotojo šeimos pragyvenimui.

Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“ vadovas G.Čiužas sako, jog pasirašius tarptautinio krovininio kelių transporto šakos kolektyvinę sutartį profesinės sąjungos turi kur kas daugiau galimybių spręsti darbuotojų problemas.

„Pasirašę susitarimą su „Linava“, darbdavių atstovus galime kviesti į bendras tarybas ar komisijas, kuriose sprendžiame kilusius ginčus, galime ieškoti palankesnių sprendimų“, – pasakojo G.Čiužas.

Kaip žinoma, vienas iš pirmųjų susitarimų su profesinėmis sąjungomis tarp Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“  ir Lietuvos transporto darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ buvo pasirašytas šių metų rugsėjį. Šis susitarimas vertinamas kaip žingsnis į priekį socialinio dialogo kelyje, kuriuo einant neturi būti ignoruojami nei vienos šalies interesai.

Pasirašyta kolektyvinė sutartis nustato mobiliųjų tarptautinio krovininio kelių transporto darbuotojų (vairuotojų), dirbančių įmonėse, dalyvaujančiose tarptautinio krovininio kelių transporto veikloje darbo, socialines ir ekonomines sąlygas ir garantijas. Derantis dėl šios sutarties bei ją sudarant buvo vadovaujamasi lygiavertiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principais. Pasirašytoje sutartyje aptarti vairuotojų draudimo, darbo ir poilsio laiko, kitų garantijų klausimai. Taip pat numatoma, kaip yra sudaromos dvišalės tarybos ir komisijos, skirtos spręsti tarp darbdavių ir darbuotojų kylančioms problemoms.

Trys Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo komitetą, prašydamos artimiausiame komiteto posėdyje apsvarstyti susidariusią situaciją dėl grėsmių Lietuvos ekonomikai strategiškai svarbiam transporto sektoriui.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas bei Lietuvos vežėjų sąjunga bendrame rašte Seimo komitetui rašo, kad Nacionalinio saugumo strategijoje yra įtvirtinta, jog Lietuva, siekdama užtikrinti ekonominį ir energetinį saugumą, vykdys nacionalinio saugumo interesus atitinkančias priemones, skatinančias Lietuvos transporto infrastruktūros konkurencingumo regione didinimą, aktyviai gins šalies vežėjų interesus užsienio rinkose.

Vežėjų asociacijų rašte Seimo komitetui rašoma, kad Lietuvos kelių transporto sektorius nuo 2020 metų susidurs su didžiuliais iššūkiais ir realiomis grėsmėmis, kadangi vežėjų verslui kone tuo pat metu bus suduotas dvigubas smūgis.

„Pirmoji smūgiuoti pasirengusi Vyriausybė, ketinanti nuo 2020 metų sausio 1 dienos didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą“, – tvirtinama rašte Seimo Nacionalinio saugumo komitetui. Vežėjai yra paskaičiavę, kad dėl minėto Vyriausybės sprendimo padidėjusių verslo kaštų pirmosios neatlaikys mažos įmonės, eksploatuojančios iki 10 vilkikų parką. Dalis jų arba turės nutraukti veiklą, arba kelti verslą į palankesnės mokestinės aplinkos šalis, pavyzdžiui Lenkiją.

Antrojo smūgio laukiama iš Europos Parlamento, kuris greičiausiai jau 2020 metų pavasarį patvirtins vadinamąjį Mobilumo paketą. Jo neigiamas pasekmes pajus visos tarptautinio transporto operacijas vykdančios įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio. Jau 2017 metais konstatuota, kad šešios ES periferinės valstybės – Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Vengrija, Latvija ir Lietuva – patirs skaudžiausią Mobilumo paketo poveikį. Gdansko universiteto atliktoje studijoje, kurioje įvertintas Mobilumo paketo poveikis Lenkijai ir kitoms periferinėms ES valstybėms narėms, tyrėjai konstatavo, kad vilkikų skaičius mažose ir vidutinėse įmonėse susitrauks 50 proc., o didelėse transporto įmonėse sumažės 10 proc. Dėl išaugusių darbo sąnaudų 30 proc. vežėjų apribos arba visiškai nutrauks vykdomą veiklą. Mažose ir vidutinėse įmonėse darbo neteks apie 30 proc., didelėse įmonėse – apie 20 proc. darbuotojų.

„Šios niūrios prognozės reikšmingos Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Banko duomenimis, 2017 metais Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriuje dirbo apie 10 proc. visų užimtųjų ir buvo sukuriama 12,1 proc., o vien tik tarptautinis krovininis kelių transportas – daugiau kaip 6 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės“, – rašoma rašte Seimo komitetui.

Vežėjai rašte rašo, kad tokia situacija ne tik kad sustabdys transporto sektoriaus plėtrą, tačiau lems jo susitraukimą. Nepavykus suvaldyti aukščiau minėtų grėsmių, Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius susidurs su reikšmingai išaugsiančiomis veiklos sąnaudomis, todėl didžia dalimi praras turimą potencialą, nulemdamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės, valstybės biudžeto ir eksporto praradimus, taip pat neigiamai paveiks kitus sektorius ir šalies investicinę aplinką. Galiausiai tai taps ne vien atskiro sektoriaus, bet visos mūsų valstybės problema.

Vyriausybės nutarimas dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimo turi būti pakeistas, o Europos Sąjungos (ES) suvaržymai transporto sektoriuje pagal Mobilumo paketo reikalavimus atsakingai įvertinti – antraip Lietuva susidurs su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis valstybės ekonomikai ir socialinei aplinkai.

Apie tai įspėja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos, kurios atviru laišku kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą bei Vyriausybę.

Valdžios institucijos taip pat raginamos būti atviros – prieš priimant reikšmingus sprendimus šalies ekonomikai, kilusius klausimus spręsti konstruktyviai, organizuojant diskusijas ir derybas, įtraukiant visas atsakingas valstybines institucijas, nevyriausybinį ir verslo sektorius, o galutinį sprendimą priimti nuodugniai įvertinus socialinį,  ekonominį ir ES politikos kontekstus.

Kreipimąsi į valdžios institucijas pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Tomas Jurgelevičius ir Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.

Visos, kreipimąsi į valdžią pasirašiusios organizacijos, pažymi esančios pasiruošusios toliau aktyviai dalyvauti diskusijose ir derybose, siekiant visoms pusės priimtino sprendimo.

Su visu kreipimosi dokumentu galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.

Skubotas Vyriausybės sprendimas

Šių metų spalio 16 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą didinti nuo 1,3 iki 1,65 koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio (MMA) dydį, kurį mokant darbuotojui gali būti mokama didesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio dydžio neapmokestinamųjų dienpinigių suma.

Pramonės ir transporto sektoriaus rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė nutarimą priėmė ypatingos skubos tvarka, remiantis išskirtinai socialiniais ir biudžeto surinkimo motyvais. Dėl 1,65 koeficiento dydžio buvo apsispręsta tą pačią nutarimo projekto pateikimo ir priėmimo dieną, neįvertinus ekonominių pasekmių tiek transporto sektoriui, tiek visai šalies ekonomikai.

„Sprendimas didinti koeficientą priimtas be jokių konsultacijų su suinteresuotomis šalimis, taip pat neatlikus pagrįsto, kvalifikuoto ir autoritetingo poveikio vertinimo Lietuvos ekonomikai, eksportui, investicijoms, viešiesiems finansams ir socialiniams veiksniams, – rašoma kreipimesi į pagrindines šalies valdžios institucijas. – Toks atmestinas Vyriausybės požiūris lems neigiamas sąlygas verslui ir šalies konkurencingumui“.

Vežėjų atstovai akcentuoja, kad sektorius netolimoje ateityje ir taip patirs papilomą ekonominę įtampą dėl vykstančių geopolitinių procesų, visų pirma, dėl neaiškios „Brexit“ baigties. Be to, pasitvirtinus prognozėms dėl galimos pasaulinės ekonomikos recesijos, mažėjanti paklausa ES ir trečiosiose šalyse neigiamai paveiks Lietuvos pramonės, gamybos ir eksporto, o taip pat transporto veiklos rodiklius.

„Atskirai reikėtų vertinti ir kitas geopolitines įtampas dėl JAV ir Kinijos, o taip pat ES ir JAV prekybinių karų, kurių neigiamą įtaką jau dabar junta į produkcijos eksportą orientuota Lietuvos pramonė“, – rašoma dokumente.

Mobilumo paketo grėsmės

Verslo bendruomenė taip pat pasigenda valdžios institucijų aktyvesnio įsitraukimo ginant nacionalinius verslo interesus dėl planuojamų ES suvaržymų transporto sektoriuje pagal vadinamą Mobilumo paketą.

„Būtina MMA koeficiento klausimą vertinti kompleksiškai ir neatsietai nuo Mobilumo paketo poveikio Lietuvos transporto sektoriui ir visai šalies ekonomikai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Europos periferijoje esanti ir labiausiai Bendrijoje nuo kelių transporto priklausanti Lietuva patirs didžiausias neigiamas pasekmes dėl paketo nuostatų įgyvendinimo“, – teigiama dokumente.

Pavyzdžiui, Lenkijos Vyriausybė aktyviai palaiko nacionalinius vežėjus – bendromis valstybės ir verslo pastangomis nedelsiant dar 2017 metais buvo atlikta išsami socialinės ir ekonominės aplinkos poveikio dėl planuojamo Mobilumo paketo studija. Bulgarija šiuo metu sprendžia, ar kreiptis į ES Teisingumo Teismą, jei nepavyks pasiekti kompromisų ginčytinais klausimais dėl Mobilumo paketo.

Transporto sektorius trauksis

Gdansko universitetas atliktos studijos duomenimis, Mobilumo paketo nuostatų įgyvendinimas Lenkijoje ir kitose periferinėse ES valstybėse sumažintų transporto operacijų skaičių 7 proc. Tuo tarpu vilkikų skaičius mažose ir vidutinėse įmonėse susitrauktų 50 proc., o didelėse transporto įmonėse sumažėtų 10 proc. Dėl išaugusių darbo sąnaudų 30 proc. vežėjų turėtų apriboti arba visiškai nutraukti vykdomą veiklą. Mažose ir vidutinėse įmonėse darbo netektų apie 30 proc., didelėse įmonėse – apie 20 proc. darbuotojų.

Pramonės ir transporto sektoriaus rinkos dalyviai pabrėžia, kad šios prognozės itin reikšmingos ir turėtų būti rimtai vertinamos Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius 2018 metais sudarė 13,1 proc. (4,87 mlrd. eurų) šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV), o pagal kelių transporto indėlį į BPV mūsų šalis užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje, Bendrijos vidurkį viršydama daugiau kaip dukart.

Lietuvos tarptautinių krovininių vežimo kelių transportas sukuria beveik trečdalį viso šalies paslaugų eksporto – 2018 metais transporto įmonės paslaugų užsienio rinkose pardavė beveik už 3,3 mlrd. eurų, prie šalies BVP prisidėdamos daugiau kaip 8 proc.

Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriuje dirba maždaug dešimtadalis visų užimtųjų šalyje. Šiai dienai tarptautinių krovinių vežimo veikla užsiima apie 5 tūkst. įmonių, valdančių beveik 50 tūkst. transporto priemonių, kurioms Lietuvos transporto saugos administracija suteikė teisę vykdyti tarptautinio transporto operacijas.

Nuo šių metų gruodžio 1 dienos Čekijoje pradės veikti nauja mokesčių ir rinkliavų už kelius sistema. Tai reiškia, kad iki šiol šioje šalyje veikusio operatoriaus „Kapsch“ mokesčių aparatai nebeveiks. Juos pasikeis naujieji „CzechToll“ ir „SkyToll“ konsorciumo palydoviniu ryšiu grįsti kelių mokesčių aparatai. Savo ruožtu, specialistai aiškina, kad sistemos pokyčiai paveiks ir didelę dalį Lietuvos vežėjų – ne mažiau nei 300 įmonių. Anot specialistų, didžiausia našta Lietuvos vežėjams bus beveik 1000 Čekijos kronų (apie 40 eurų) didėsiantis depozitas už naująjį įrenginį, o taip pat administraciniai prisitaikymo kaštai.

Informuojame, kad Rusijos ambasados Lietuvoje konsulinis skyrius šių metų lapkričio 4 d. nedirbs. Baltarusijos Respublikos ambasada Vilniuje nedirbs lapkričio 7 – 8 dienomis. Dokumentai vizoms gauti šiomis dienomis nebus priimami ir išduodami.

Atsinaujinęs ir kai kuriuos teritorinius skyrius naujose patalpose įkūręs Migracijos departamentas informuoja, kad nuo š. m. lapkričio 4 d. vienodina klientų aptarnavimo laiką.

Teritoriniuose migracijos skyriuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje) klientai bus aptarnaujami pirmadieniais – nuo 7.30 iki 18.30, antradieniais– ketvirtadieniais nuo 7.30 iki 16.30 val., penktadieniais – 7.30–15.15 val. (be pietų pertraukos), teritorinių skyrių nutolusiose darbo vietose – pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.00–17.00 val., penktadieniais – 8.00–15.45 val. (pietų pertrauka – 11.30–12.15 val.).

Migracijos departamentas kviečia klientus, prieš vykstant į pageidaujamą padalinį, pasitikrinti klientų aptarnavimo laiką įstaigos interneto svetainėje adresu www.migracija.lt skiltyje „Kontaktai“.

Migracijos departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad yra pasikeitę kai kurių teritorinių skyrių ir nutolusių darbo vietų buveinių adresai – nuo š. m. lapkričio 4 d. klientai Tauragėje bus aptarnaujami adresu Stoties g. 15, Molėtuose – Dariaus ir Girėno g. 3.

Vyriausybei padidinus komandiruojamų darbuotojų darbo užmokesčio koeficientą, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į Lietuvos bankų asociaciją su prašymu užtikrinti sklandų lizinguojamo turto perkėlimą iš Lietuvos į kitas šalis.

Oficialiame rašte Lietuvos bankų asociacijai „Linava“ prezidentas Romas Austinskas pabrėžia, kad vežėjams nerimą kelia vienašališkai priimtas sprendimas didinti šiuo metu galiojantį koeficientą nuo 1,3 iki 1,65. Toks sprendimas Vyriausybėje buvo priimtas neatsižvelgus į nuo Naujų metų jau ir taip su minimalaus mėnesio atlygiu augsiančią mokestinę naštą vežėjams bei Europos Sąjungos priimamą „Mobilumo paketą“.

R.Austinskas rašte Lietuvos bankų asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui teigia, kad tokie šalies valdančiųjų sprendimai skatina vežėjus ieškoti alternatyvų: arba steigti dukterines įmones kaimyninėse šalyse, arba savo veiklą perkelti į kitas valstybes.

Vežėjų asociacija kreipimesi teigia, kad mokestinės permainos transporto sektoriui bus nepakeliamos. Preliminariais skaičiavimais, siūlomas koeficiento didinimas viršija viso sektoriaus 2018 m. gautą pelną, tad daugumai įmonių iškyla reali bankroto grėsmė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, „Linavos“ prezidentas kreipėsi su prašymu Lietuvos bankų asociacijai užtikrinti sklandų lizinguojamo turto perkėlimą veiklai kitose Europos Sąjungos valstybėse.

„Siekiant išsaugoti ilgalaikes sutartis ir Lietuvos transporto įmonių veiklos tęstinumą, savo narių vardu asociacija „Linava“ prašo Lietuvos bankų asociacijos paskatinti savo narius bendradarbiauti ir nesudaryti kliūčių lizinguojamų transporto priemonių perregistravimui kitose valstybėse“, – rašoma „Linavos“ rašte.

Automobilio taršos mokestis, nekilnojamo turto mokesčiai ir kitos iniciatyvos šalies biudžeto planavime užgožia vieną svarbiausių planuojamo biudžetų dedamųjų: komandiruojamų darbuotojų darbo užmokesčio koeficiento didinimą nuo 1,3 iki 1,65. Kol sprendimų priėmėjai ir ekspertai diskutuoja, koks bus poveikis prieš tai minėtų siūlomų mokesčių, šalies vežėjai pradeda žvalgytis valstybių, į kurias galėtų perkelti savo veiklą.

Daugiau nei 6 proc. šalies BVP ir daugiau nei 80 tūkst. darbo vietų bei rizika, priėmus vienašališkus sprendimus, šiuos skaičius eliminuoti iš šalies ekonomikos jau kitais metais,- taip vakar Vyriausybės posėdyje priimtą siūlymą didinti komandiruojamų darbuotojų darbo užmokesčio koeficientą iki 1,65 vertina Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

„Visas šalies transporto sektorius varomas į kampą vienašališkai priimamų sprendimų. Vos išgirdome finansų ministerijos siūlymą didinti koeficientą iki 1,5, kreipėmės į premjerą ir Seimo narius, norėdami diskutuoti, ar didinama finansinė našta nepakenks Lietuvoje registruotiems vežėjams. Vietoje diskusijos sulaukėme dar radikalesnių finansinių įpareigojimų – koeficientą nutarta didinti iki 1,65“ – sako „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

„Linavos“ atstovo teigimu, stebina ne tik Vyriausybės nenoras diskutuoti, bet ir tai, kaip pateikiama informacija apie siūlomus pakeitimus – mokestinė našta, primetama transporto sektoriui, gudriai pateikta tarp visų siūlymų, galimai siekiant nukreipti dėmesį, nes šiuo atveju politinė valia greičiausiai ima viršų prieš ekonominį racionalumą.

R.Austinskas pažymi, kad vienos transporto priemonės efektyviam naudojimui užtikrinti tenkančios darbo sąnaudos, priėmus siūlomus pakeitimus, išaugs daugiau nei 200 eurų, o tai, skaičiuojant viso sektoriaus mastu, yra daugiau nei 2018 m. sektoriaus uždirbtas pelnas.

„Linava“ pabrėžia, kad ne vienašališki sprendimai, o dialogas lemia geriausius rezultatus ir ragina eiti socialinio dialogo keliu, kuris užtikrintų ir mokesčių surinkimą, ir sektoriaus darbuotojų socialines garantijas, ir pervežimų verslo likimą Lietuvoje.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Lietuvos vežėjų asociacija perspėja, kad paskubomis priimamos mokesčių permainos ne tik neleidžia verslui pasiruošti naujoms sąlygoms, bet grasina masiniais bankrotais arba verslo iškėlimu į užsienį. Naujos su minimalia mėnesine alga (MMA) susijusios mokestinės taisyklės ypatingai skaudžiai palies vieną didžiausių mokesčių mokėtojų – vežėjų sektorių, kuris gali susitraukti perpus.

Kyla abejonių dėl pokyčių konstitucingumo

„Vyriausybė su Socialiniais partneriais yra pasirašiusi Nacionalinį susitarimą, numatantį nedidinti mokestinės naštos verslui, tačiau dabar parengė mokesčius didinančius pasiūlymus ir pastaboms pateikti davė vos 5 darbo dienas. Vien tik kalbant apie vežėjų verslą, praktikoje jos šį verslą gali sumažinti perpus – vieni bankrutuos, kiti iškels verslus į šalis, kur mokesčių sistema palankesnė verslui“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Vežėjus itin skaudžiai palies numatoma didinti minimali mėnesio alga (MMA) ir tuo pačiu metu nuo 1,3 iki 1,5 didinamas koeficientas, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma. Verslininkų skaičiavimu, šios permainos sektoriui užkraus mokestinę naštą, lygią dabar gaunamam pelnui.

„Bet kokie mokestiniai pakeitimai turėtų būti priimami tik po išsamių diskusijų su ekspertais bei socialiniais partneriais. Šiuo atveju, suinteresuotoms institucijoms skirtas 5 darbo dienų terminas įvertinti mokestinių įstatymų projektų paketą ir parengti jam pastabas yra akivaizdžiai per trumpas. Svarstant tokios svarbos mokestinių įstatymų pakeitimus būtina užtikrinti jų priėmimo, įsigaliojimo ir taikymo konstitucingumą, t. y. priimant mokesčių įstatymų pakeitimus, kiekvienu atveju turėtų būti labai aiškiai motyvuojama, kodėl jų įsigaliojimas anksčiau kaip po 6 mėnesių yra kritiškai būtinas, nes tai ne tik atsiliepia teisinio reguliavimo stabilumui, investuotojų pasitikėjimui valstybe, bet programuoja ir galimus ginčus dėl tokių pakeitimų konstitucingumo“, – tvirtina V. Sutkus.

LVK vadovas atkreipia dėmesį, jog pastabas dėl per didelės skubos keičiant teisės aktus yra išsakiusios ir kitos institucijos. Pavyzdžiui 2018 m. kovo 16 d. Valstybės kontrolės parengtoje ataskaitoje „Teisėkūros procesas“ konstatuojama, jog „Teisės aktų gausa ir įstatymų priėmimas, svarstant skubos ir ypatingos skubos tvarka, nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymų projektų”.

Pelną „suvalgys“ nauji mokesčiai

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ specialistai paskaičiavo, jog numatomi priimti mokestinės sistemos pakeitimai kelių transporto vežėjų sektorių praktiškai pavers nerentabiliu. „Numatomos permainos gali tapti rimta problema valstybiniu mastu, nes gali susvyruoti sektorius, kuriame „Sodra“ duomenimis yra daugiausiai darbuotojų ir kurio mokestinis įnašas į valstybės biudžetą yra labai solidus. Šie pokyčiai, specialistų skaičiavimu, vežėjams užkrauna beveik tokią pat naštą, koks yra sektoriaus pelnas, tad akivaizdu, kad nemaža dalis įmonių taps nerentabiliomis“, – sako „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.

Šiuo metu Vyriausybė planuoja nuo 2020 metų padidinti MMA nuo 555 iki 607 eurų, o galiojantį 1,3 koeficientą, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma, didinti iki 1,5.

Transporto sektoriaus specialistai skaičiuoja, kad dėl to vienai transporto priemonei tenkančios sąnaudos išaugs 288,53 euro per mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 48 tūkst. tarptautinius pervežimus atliekančių sunkvežimių, tad per metus šiam sektoriui papildomos išlaidos sudarys apytiksliai 166 mln. eurų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 metais pelnas prieš apmokestinimą iš krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklos siekė 170,5 mln. eurų (duomenų apie 2018 m. rezultatus Lietuvos  statistikos departamentas dar nepateikė). Įvertinus šiuos skaičius, galima teigti kad didelė dalis krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių taps nepelningomis, bus priverstos reorganizuotis, nustos generuoti pajamas ir įmokas į Lietuvos biudžetą.

„Tarptautinius pervežimus atliekančių įmonių grynasis pelningumas svyruoja apie 3 proc. Lyginant su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, 2017 m. krovininio transporto pelningumo vidurkis buvo 40 proc. mažesnis ir pats mažiausias iš visų transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių, nemaža dalis įmonių tiesiog neatlaikys naujos mokestinės naštos“, – tvirtina „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Vežėjus piktina ir tai, kad priimant mokestinius pakeitimus, skaudžiai paliesiančius itin jautrų transporto sektorių, kuriame konkurencija itin didelė, visiškai neatsižvelgiama į bendrą rinkos situaciją. Smūgis padidintais mokesčiais smogiamas tuomet, kai svarstomas Europos Sąjungos „Mobilumo paketas“, kur priėmus Lietuvai nepalankius sprendimus transporto paslaugų eksporto kritimas gali siekti 45 proc., bus prarasta apie 30 tūkst. darbo vietų. Taip pat verslas didesnes išlaidas patirs dėl planuojamo branginti dyzelino.

„Mūsų verslo sektoriaus laukia iškart trys dideli iššūkiai – „Mobilumo paketas“, padidėjusios išlaidos darbuotojų užmokesčiui ir brangesni degalai. Tai kelia rimtą pavojų, kad Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius ne tik susidurs su reikšmingai išaugsiančiomis veiklos sąnaudomis, bet ir didžia dalimi praras turimą potencialą, sąlygodamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės, valstybės biudžeto ir eksporto praradimus, taip pat neigiamai paveiks kitus sektorius ir šalies investicinę aplinką, o Lietuvos transporto įmonės dėl nepalankių ir pablogėjusių verslo sąlygų šalies viduje būtų priverstos įsteigti dukterines įmones arba visiškai perkelti savo veiklą į Centrinės bei Vakarų Europos valstybes arba į trečiąsias šalis“, – sako Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.

Vienas reikšmingiausių verslo sektorių

LVK ir „Linavos“ teigimu, apribota Lietuvos vežėjų veikla atsilieps šalies ekonomikai ir finansų sistemai.

Bendrasis (tiesioginis ir netiesioginis) transporto ir saugojimo sektoriaus poveikis valstybės finansams surenkamų mokesčių srityje, specialistų skaičiavimais vidutiniškai svyruoja nuo 7,92 proc. iki 16,42 proc. Bendrasis transporto ir saugojimo sektoriaus poveikis bendrajai pridėtinei vertei, įvertinus poveikį susijusiems sektoriams, gali sudaryti net iki 25 proc.

Lietuvos banko duomenimis, vien tik krovininis kelių transportas sukuria beveik trečdalį viso šalies paslaugų eksporto – 2014–2018 m. krovininio kelių transporto sukuriama dalis svyravo tarp 27–28 proc. nuo viso paslaugų eksporto ir turėjo didžiausios įtakos šalies paslaugų eksporto augimui.

Taip pat reikia pažymėti, kad krovininis kelių transportas moka daugiausiai įmokų į Valstybinį socialinio draudimo fondą „Sodra“ biudžetą. Pvz., 2019 m. gegužę „Sodra“ duomenimis, didžiausia dalis darbuotojų, kurie yra apdrausti visomis socialinio draudimo rūšimis, buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai – iš viso 79,5 tūkst. Sunkvežimių vairuotojų skaičius Lietuvoje yra beveik 1/3 didesnis nei antroje vietoje esančių parduotuvių pardavėjų ir net 2-4 kartus didesnis lyginant su kitomis pirmojo dešimtuko profesijomis.

„Todėl prieš priimant sektoriui reikšmingus sprendimus turėtų būti išsamiai įvertintas galimas valstybės biudžeto pajamų sumažėjimas dėl paslaugų eksporto kritimo. Galima daryti prielaidą, kad šios naujos mokestinės iniciatyvos reikšmingai pablogins situaciją“, – reziumavo LVK vadovas V. Sutkus.

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pirmadienį kreipėsi į Seimo narius, prašydama  prieš priimant sprendimus dėl vairuotojų atlyginimų koeficiento kompleksiškai įvertinti, kokį poveikį visai šalies ekonomikai ir krovininio kelių transporto sektoriui gali turėti toks valstybės sprendimas.

Pastaruoju metu viešai pasigirdo iniciatyvų minimalų mėnesinį darbo užmokestį (MMA) krovininio kelių transporto tolimųjų reisų vairuotojams. Šiuo metu atlyginimo koeficientas yra 1,3, jį raginama didinti iki 1,5 ar net 1,8.

„Tenka apgailestauti, kad neatsakingas kai kurių valstybės tarnautojų ir politikų elgesys kiršina ir skaldo krovininio kelių transporto sektoriaus bendruomenę, tuo pačiu kelia potencialią grėsmę destabilizuoti sektoriaus veiklą,“ – rašoma „Linavos“ rašte, adresuotame Seimo pirmininkui ir Seimo nariams.

Asociacija atkreipia dėmesį į Seimo nario Tomo Tomilino elgesį, kuris viešai nurodinėja „Linavai“, su kuriomis konkrečiomis profesinėmis sąjungomis asociacija privalo derėtis ir kokie turi būti derybų rezultatai, taip galimai pažeidžia Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“, kurioje įtvirtinta asociacijų laisvė. Tuo tarpu T.Tomilinas nurodo asociacijai derėtis konkrečiai su Lietuvos transporto forumu.

„Tokia pono T.Tomilino iniciatyva yra keista ir įtartina, kadangi minėta organizacija jau yra savanoriškai pasitraukusi iš derybų su darbdaviais, kas akivaizdžiai parodė jos nenorą ieškoti sprendimų darbuotojų naudai. Vien ultimatyvios deklaracijos ir nenoras gilintis į realią vairuotojų situaciją yra labiau panašu į politinių tikslų įgyvendinimą, o ne susirūpinimą dėl darbuotojų gerovės“, – rašoma „Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus pasirašytame rašte.

„Linava“ yra labai susirūpinusi dėl tokios situacijos, nes neatsakingas ir galimai neteisėtas politikų kišimasis į darbuotojų ir darbdavio santykius, tuo pačiu suvaržant jų teises laisvai derėtis dėl geriausio abipusiai naudingo rezultato, jau turi tiesioginių neigiamų pasekmių visam Lietuvos krovininio kelių transporto sektoriui. Neatsakingas valstybės pareigūnų požiūris ir elgesys potencialiai gali destabilizuoti ne tik Lietuvos krovininio kelių transporto sektorių, bet ir kitas susijusias pramonės ir paslaugų šakas, o sprendimai dėl komandiruotpinigių ir MMA dydžio neturėtų būti priimami atsietai nuo Mobilumo paketo nuostatų poveikio Lietuvos ekonomikai.

„Reikšmingai didinamas MMA koeficientas – tai dovana su Lietuva konkuruojančioms šalims“, – rašo „Linava“ parlamentarams.

Kaip žinoma, „Linava“ šių metų rugsėjį buvo pasirašė tarptautinio krovininio kelių transporto šakos kolektyvinę sutartį su daugiausiai vairuotojų savo gretose vienijančia profesine sąjunga – Baltijos profesine sąjunga („Solidarumas“). „Linava“ yra pasirengusi ir toliau tartis tiek su vairuotojų atstovais, tiek su valstybės institucijomis, nes tik suradus bendrą sprendimą ir tarpusavio supratimą galima pasiekti gerų rezultatų.

Gerbiami Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariai,

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – Asociacija „Linava“) XXXVI kongrese, kuris įvyks 2019 m. lapkričio 20 d. VšĮ „Linavos“ mokymo centras patalpose (3 aukšte), adresu Jankiškių g. 41, Vilnius.

Registracija į kongresą – nuo 10.00 val. iki 11.00 val.
Pradžia – 11 val.

KONGRESO DARBOTVARKĖ:

1. Pranešimas apie Asociacijos „Linava“ veiklą.
2. Dėl Asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimo.
3. Dėl Asociacijos „Linava“ narystės mokesčių dydžių ir mokėjimo tvarkos.
4. Asociacijos „Linava“ draudimo bendrovės steigimo klausimai.
5. Asociacijos „Linava“ Revizijos komisijos pranešimas.
6. Asociacijos „Linava“ 2020 metų biudžeto tvirtinimas.
7. Asociacijos „Linava“ narių pasisakymai ir pasiūlymai.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis el. paštu: office@linava.lt

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Priedai:
1) kvietimas;
2) atmintinė dokumentų, įrodančių teisę atstovauti įmonę Asociacijos „LINAVA“ XXXVI kongrese;
3) įgaliojimo pavyzdys.