Nuo sausio 20 d. įmonės, atitinkančios LR Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarime Nr. 24 įtvirtintus kriterijus, gali teikti subsidijų paraiškas. Per Mano VMI platformą paraiškas teikia savarankiškos įmonės kriterijus atitinkančios įmonės, o nesavarankiškos įmonės subsidijos paraiškos formą galės pateikti per VMI Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS), adresu http://deklaravimas.vmi.lt.

Norime atkreipti dėmesį į nutarime įtvirtintą įmonės apibrėžimą:

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė), kurio metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 000 000 Eur (penkiasdešimt milijonų eurų) arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 000 000 Eur (keturiasdešimt trijų milijonų eurų). Vertinant metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribas, įtraukiami atitinkami su juridiniu asmeniu susijusių ir Lietuvoje veikiančių įmonių duomenys.

Pagal pirmąjį kvietimą subsidija bus skiriama savarankiškoms įmonėms (skiriama 50 mln. Eur). Pagal antrąjį kvietimą, subsidija gali būti skirta savarankiškų įmonių apibrėžimo, pateikto Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme („Savarankiška įmonė – įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių.“), neatitinkančiai įmonei, LR Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarime Nr. 24 vadinamai nesavarankiška įmone (skiriama iki 100 000 000 Eur). Tokiu būdu šiuo kvietimu galės pasinaudoti ir didelės įmonės.

Subsidija skiriama įmonei, kai ji atitinka vieną iš sąlygų:

1)     įmonės vidutinė mėnesio apyvarta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m. sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. (jei įmonės pagrindinė veikla buvo apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., tai vidutinė mėnesio apyvarta lyginama nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m.);

2)     jei įmonė įsteigta nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pajamų negavo, o jos pagrindinė ūkinė veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.

Norėdama gauti subsidiją įmonė turi atitikti visus šiuos kriterijus:

1)     š. m. sausio 1 d. ir paraiškos pateikimo pirmą mėnesio dieną, jei paraiška pateikta po 2021 m. sausio mėn., įmonėje dirbo bent 1 darbuotojas;

2)     įmonė paraiškos teikimo dieną ir tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų sudarymo dieną atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;

3)     įmonė iki 2020 sausio 31 d. už 2019 m. yra sumokėjusi ir (arba) įskaičiusi bent dalį A klasei priskiriamo GPM į savivaldybės ir valstybės biudžetus;

4)     įmonė paraiškos pateikimo dieną ir tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų sudarymo dieną nėra reorganizuojama, dalyvaujanti reorganizavime, pertvarkoma, dalyvaujanti atskyrime, bankrutuojanti, bankrutavusi, likviduojama, likviduojama dėl bankroto, likviduota, jungiama peržengiant vienos valstybės ribas, dalyvaujanti jungimesi peržengiant vienos valstybės;

5)     įmonė yra pateikusi finansines ataskaitas už 2019 m. VĮ „Registrų centras“;

6)     įmonės, kuri yra Lietuvos Respublikoje neregistruotas juridinis asmuo ar organizacija, nuolatinė buveinė turi būti įregistruota Mokesčių mokėtojų registre;

Subsidija apskaičiuojama pagal įmonės 2019 metais sumokėtą ir/arba įskaitytą A klasei priskiriamą GPM sumą:

1)     25 proc. nuo sumokėto ir / arba įskaityto GPM, jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM suma buvo daugiau kaip 2 000 Eur.

2)     500 Eur subsidija, jei pareiškėjo 2019 metais sumokėtas ir / arba įskaityta GPM yra 2 000 Eur arba mažiau.

3)     500 Eur subsidija, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m lapkričio 30 d. įsteigtoms įmonėms,  kurios laikotarpyje 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio negavo pajamų.

Didžiausios subsidijos dydis – ne daugiau kaip 800 000 Eur vienai įmonei.

Taip pat startuoja INVEGA tiesioginių Covid-19 paskolų išdavimas (skirta 30 mln.). Priemonės tikslas  padėti įmonėms susidūrusioms su likvidumo problemomis, sąlygotomis COVID-19. Pareiškėjais gali būti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai bei didelės įmonės (išskyrus vykdančius veiklą žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, akvakultūros ir finansų  srityse), kurie:

1)     atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nurodytą sąlygą, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau nei 30 proc., arba, naujų įmonių atveju, veikla buvo ribojama arba draudžiama minėtu nutarimu;

2)     2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomi sunkumų patiriančiomis įmonėmis (netaikoma labai mažų ir mažų įmonių atveju);

3)     nėra valstybės ir savivaldybių įmonės ir įmonės, kuriose 25 procentus ir daugiau dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi valstybė ir (ar) savivaldybė.

Maksimalus paskolos laikotarpis – 72 mėnesiai. Palūkanų norma – priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos trukmės svyruoja nuo  0,1 proc. iki 1,69 proc. Maksimali paskolos suma – 100 000 Eur. Kiekvienu konkrečiu atveju suteikiamos paskolos suma apskaičiuojama pagal patvirtintą metodiką. Paskolos suma negali būti didesnė nei vidutinė vieno mėnesio 2019 metais ar 2020 metais buvusi (nekritusi) įmonės apyvarta.

LR socialinių reikalų ir darbo ministerija ruošia naują finansinės pagalbos priemonių paketą įmonėms nukentėjusioms nuo Covid-19. Planuojama skirti 180 mln. Eur. Šios lėšos bus skirtos subsidijoms prastovas paskelbusiems darbdaviams, darbdaviams po prastovų, darbo vietų steigimui ir kitoms priemonėms. Šia parama galės pasinaudoti ir savivaldybėms priklausančios įmonės.

Deja LR Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarime Nr. 24 įtvirtintas subsidijų teikimo paketas nebuvo derintas su socialiniais partneriais, todėl dalis asociacijos „LINAVA“ narių, kurių steigėjai yra savivaldybių administracijos, negalės pasinaudoti šiomis subsidijomis ir lengvatinėmis paskolomis, kaip ir kitos valstybės bei savivaldybių įmonės. Asociacija „LINAVA“ ne kartą oficialiai teikė savo pasiūlymus įvairioms institucijomis, prašydama atkreipti dėmesį į sunkumus esančius transporto sektoriuje, todėl nuolat dalyvaujame įvairiose darbo grupėse atstovaudami visų Lietuvos vežėjų interesus. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog š.m. sausio 6 d. asociacija „LINAVA“ buvo pakviesta į valstybinio lygio ekstremalios situacijos priemonių taikymo verslui koordinavimo darbo grupę, kuriai pateikėme savo siūlymus dėl naujojo 150 mln. Eur paramos paketo, kurį suderinus su socialiniais partneriais, pasieks verslui (planuojama vasario pradžioje). Pasiūlymuose išdėstėme savo argumentus, kodėl paramos priemonės turi būti skiriamos kompleksiškai, neišskiriant kelių sričių (restoranų, viešbučių ar turgaviečių prekiautojų), kurios siekia monopolizuoti paramai skirtas lėšas. Pabrėžėme, jog transporto sektorius buvo priešakinėse linijose kovoje su Covid-19 viruso sukeltomis pasekmėmis. Mūsų vairuotojai užtikrino nenutrūkstamą svarbiausių prekių ir medikamentų tiekimą, rizikuodami savo sveikata. Todėl neteisinga nenustatyti privalomą >30 % apyvartos kritimo kriterijų. Tokiu atveju įmonė, patyrusi 29 % apyvartos kritimą, jau nebegali kreiptis dėl paramos. Taip pat atkreipėme dėmesį, jog praeitais metais taikytos INVEGA finansinės paramos priemonės buvo veiksmingos ir mūsų vežėjai pasinaudojo daugiau kaip 12 mln. Eur parama. Atkreipėme dėmesį, jog savivaldybėms priklausantys keleivių vežėjai neturi galimybės kreiptis dėl lengvatinių paskolų gavimo, kurios būtinos siekiant stabilią įmonių veiklą, nes savivaldybės nesurinkdamos biudžetų, negalės padėti. Tokiu būdu, didžioji dalis savivaldybėms priklausančių keleivių vežėjų privalės kreiptis į komercines finansų įstaigas, o tuo tarpu privatūs keleivių vežėjai, galės pasinaudoti valstybės parama. Taip sukuriamos nelygios galimybės konkuruoti keleivių vežimo rinkoje.

Sausio 22 dieną, penktadienį, 11.30 val. vyks Susisiekimo ministerijos sudarytos mišrios darbo grupės posėdis, kuriame bus tęsiamas pozicijų derinimas dėl leidimų vežti prekes pasikeitimo su Rusija.

Mišri Lietuvos ir Rusijos komisija tarptautinių pervežimų automobiliais klausimais numato posėdžiauti sausio 25 d. 10 val. Posėdžio metu abi šalys derėsis dėl leidimų 2021 metams pasikeitimo.

Pastaruoju metu spekuliuojama tema dėl Kaliningrado srities tranzitinių leidimų, tačiau šie visi leidimai (35 tūkst.) 2021-iems metams Rusijai atiduoti dar pernai.

LTSA informavo, kad leidimai bent jau pirmam šių metų ketvirčiui jau yra atspausdinti.

2021 m. sausio 26 d. vyks 14-asis kasmetinis forumas „GreenTech Vilnius“, kurį organizuoja VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ ir kuris suvienys Vilniaus energetikos forumą bei Lietuvos susisiekimo konferenciją.

„GreenTech Vilnius“ kreipiasi į „Linavos“ narius, kviesdami paremti šį forumą, kurio svarbiausias tikslas – padėti valstybei, verslui bei piliečiams žengti žaliosios ekonomikos kūrimo keliu.

„Neabejojame, kad šiandien, kai visi susidūrė su COVID-19 pandemija, yra labai svarbu, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos ekonomikos gaivinimo, po pandemijos, planas būtų maksimaliai orientuotas į tai, kad kurtume pasaulį, kurio nesunaikins dar pavojingesnė, klimato kaitos, pandemija“, – rašoma „Linavai“ perduotame kreipimesi.

Tradiciškai forume dalyvaus visų svarbiausių su klimato kaita bei žaliosios ekonomikos kūrimu susijusių Lietuvos institucijų vadovai, savo dalyvavimą patvirtino susisiekimo, aplinkos, energetikos bei žemės ūkio ministrai. Jau sutelktas ir solidus pranešėjų sąrašas, kurie pasidalins įžvalgomis apie pažangiausias technologijas ar verslo sprendimus, leidžiančius jau šiandien sparčiau žengti taršos mažinimo, energetinio efektyvumo, atsinaujinančios energetikos bei didesnio ekonomikos bei verslo tvarumo keliu.

„Linava“ nariams GreenTech Vilnius organizatoriai suteikė išskirtines sąlygas. Bilieto kaina „Linava“ nariams – 60 eur plius PVM (Reguliari kaina – 147 eur plius PVM)

Kviečiame registruotis tinklalapyje www.greentechvilnius.lt
SVARBU: Registruojantis, šalia savo įmonės pavadinimo skliaustuose parašykite (LINAVA). Tuomet Jums rašant sąskaitą bus pritaikyta nuolaida.
Šia nuolaida kviečiame pasinaudoti iki sausio 22 d. pabaigos.

Į amžino poilsio vietą iškeliavo ilgametis „Linavos“ narys UAB „Maretas“ vadovas Eugenijus Vekrikas.

Su velioniu galima atsisveikinti nuo sausio 19 d., antradienio, 16 val. Kaune, Vaidoto g. 54.

Laidotuvės vyks sausio 20 d. 13.30 Karmėlavos kapinėse.

„SME Finance“ komanda kviečia Jus į prezentaciją apie ekonominę situaciją pasaulyje ir Lietuvoje bei apie alternatyvaus finansavimo galimybes transporto bendrovėms. Prezentacija vyks sausio 20 d. 10 val. nuotoliniu būdu (per Microsoft Teams).

Prezentacijos struktūra:

• Lietuvos ir pasaulio ekonomikos apžvalga. Pristato: Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance ekonomistas“. Trukmė – 35 min.
• Alternatyvaus finansavimo galimybės verslui. Pristato: „SME Finance“ pardavimų departamento atstovas. Trukmė – 15 min.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

 Spauskite čia prisijungti prie Teams susitikimo

Aleksandras Izgorodinas
SME Finance vyriausias ekonomistas / SME Finance Chief Economist
aleksandras.izgorodinas@smefinance.lt / +370 (698) 74451

Parduodamas asociacijai „LINAVA“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas-pastatai (unikalūs numeriai 7998-5012-2017 ir 7998-5012-2028), esantys Vilkokšnio g. 34, Jankovicų k., Gendravės sen., Trakų raj.. Žemė, ant kurios pastatyti pastatai, nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims ir šiuo aukcionu nebus parduodama. Pastatams yra nustatytas servitutas skirtas prieiti prie šalia esančio kelio, tačiau priėjimui prie ežero servitutas nėra nustatytas.

Pradinė aukcione parduodamo turto kaina – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Visi norintys dalyvauti aukcione asmenys iki 2021 m. vasario 12 d. 12:00 val., atsiunčia savo vardą, pavardę, telefono numerį ir elektroninį pašto adresą. Visus duomenis siunčia el. paštu aukcionas@linava.lt Jei aukcione dalyvaus juridinis asmuo, tai nurodoma įmonės pavadinimas, įmonės kodas, įmonės vadovo vardas ir pavardė, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Norintys apžiūrėti aukcione parduodamą turtą-pastatus, tai gali padaryti individualiai nuvykę adresu Vilkokšnio g. 34, Jankovicų k., Gendravės sen., Trakų raj.

Priėmus sprendimą dalyvauti viešame aukcione, kuris bus organizuojamas 2021 m. vasario 12 d. 15:00 val. nuotoliniu būdu per Teams programą, prašome pervesti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) į asociacijos „Linava“ sąskaitą LT20 7044 0600 0106 1306, mokėjimo paskirtyje nurodant „Aukciono dalyvio įnašas“. Pinigai į asociacijos „Linava“ sąskaitą turi patekti iki 2021 m. vasario 12 d. 12:00 val. Aukcioną laimės asmuo pasiūlęs didžiausią sumą. Aukciono laimėtojas per 3 dienas nuo aukciono pabaigos privalo pervesti į asociacijos „Linava“ sąskaitą aukcione pasiūlytą sumą. Ankščiau pervestas „Aukciono dalyvio įnašas“ įskaitomas į aukciono laimėtojo mokamą sumą, todėl pervedamas tik pasiūlytos sumos skirtumas.

Aukciono laimėtojui per 3 dienas nepervedus aukcione pasiūlytos sumos, laikoma, jog aukciono laimėtojas atsisako pirkti aukcione parduodamą turtą-pastatus. Tokiu atveju „Aukciono dalyvio įnašas“ aukciono laimėtojui negrąžinamas.

Aukciono laimėtojui nenupirkus aukcione laimėto nekilnojamo turto-pastatų, jį įsigyti pasiūloma kitam aukciono dalyviui pasiūliusiam didžiausią sumą, kuris apie savo sprendimą pirkti aukcione parduodamą nekilnojamą turtą-pastatus, aukciono organizatoriams el. paštu aukcionas@linava.lt  praneša per 24 valandas nuo pasiūlymo gavimo, kuris siunčiamas į aukciono dalyvio nurodytą elektroninį paštą.

Aukciono dalyviams, nelaimėjusiems aukciono ir atsisakius pasiūlymo pirkti už jų pasiūlytą kainą, tuo atveju, kai aukciono laimėtojas nebeperka nekilnojamo turto-pastatų, yra grąžinamas „Aukcino dalyvio įnašas“.

Informuojame, kad nuo š. m. sausio 16 d. visoje Prancūzijos teritorijoje įvedama komendanto valanda, kuri galios nuo 18 val. iki 6 val. ryto.

Kiekvienam vairuotojui, vykstančiam į Prancūziją, turite perduoti užpildytą pažymą. Galiojimo datą galite rašyti 6 mėn.

Visos įmonės Prancūzijoje neturi teisės dirbti nuo 18 val., tame tarpe ir parduotuvės.

Didėjant krovinių srautui tarp ES ir JK (JK – Jungtinė Karalystė), Prancūzijos valdžios institucijos nori priminti visiems ūkio subjektams, įskaitant transporto įmones, kad visi svarbus importo/eksporto ir kiti dokumentai, tokie kaip sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės dokumentai, turi būti paruošti prieš atvykstant į pasienį, kad užtikrinti maksimalų judėjimo tęstinumą.

Pažymėtina, kad kai kurių transporto priemonių pravažiavimas sulėtėjo dėl to, kad sistemoje buvo nuskenuota per daug muitinės dokumentų, todėl visą informacija tapo neįskaitoma. Muitinės procedūrų vadovą, kuriuos dokumentus skenuoti/neskenuoti, rasite priede.

Daugiau instrukcijų apie Prancūzijos muitinės procedūras rasite – https://www.douane.gouv.fr/, anglų ir prancūzų kalbomis.

Sausio 13 dieną vykusiame „Linavos“ prezidiumo posėdyje  nemažai laiko buvo skirta transporto verslo klausimams pastaruoju metu. Prezidentas Romas Austinskas pristatė pirmąjį Lietuvos pramonininkų konfederacijos susitikimą su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, kurio metu nemažai dėmesio skirta transporto klausimams. Tuomet buvo sutarta toliau dirbti ir situaciją aiškintis atskirose darbo grupėse.

Dar vienas vežėjams jautrus klausimas – leidimai vežti prekes 2021 metais. Prezidiumo posėdyje buvo konstatuota, kad Lietuva leidimų kvotomis šiems metams su Baltarusija ir Ukraina pasikeitė neatsižvelgus į asociacijos poziciją dėl didelės leidimų disproporcijos su šiomis šalimis taip pat nepasiklausę Lietuvos vežėjų, kas sukėlė papildomų klausimų dėl ministerijos pozicijos.

Kiek kita situacija yra su derybomis dėl leidimų su Rusija. Kai informavo sekretorius transporto politikai, šiuo metu dėl leidimų su Rusija deramasi nuo birželio, vyko konsultacinis pokalbis su ASMAP. Rusijos pusė kritiškai vertina lietuvių bandymą leidimus paskirstyti pariteto būdu, tačiau kol kas galutinių sprendimų dėl konkrečių skaičių nėra.

Su Kazachstanu leidimais pasikeista, Ukrainos ir Baltarusijos leidimai taip pat sutarti pagal praėjusių metų situaciją,

Taip pat prezidiumo nariai analizavo situaciją dėl patvirtintų įmonių sąrašo. Pasak kalbėjusių, praėjusios kadencijos vidaus reikalų ministrė vežėjams padarė „meškos paslaugą“, įtvirtinus tam tikrą metodiką įtraukiant į patikimų įmonių sąrašą.

R. Austinskas informavo, kad įmonės, kurios pateikia prašymus įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą, iš Migracijos departamento gauna raštus, kad neatitinka kriterijų. V. Bučinskas informavo, kad iš 560 įmonių, esančių  patvirtintų įmonių sąraše, 307 yra transporto įmonės, o iš šių  307 įmonių 292 įmonėms baigiasi terminas ir artimiausiu metu gali būti pripažintos neatitinkančios reikalavimų. A. Telmentas informavo, kad įmonėse dirba ne tik vairuotojai, bet ir pagalbinis personalas, pvz., valytoj (dirba 0,25 etato), ūkvedys (dirba 0,5 etato). Tokie darbuotojai sumažina atlyginimų vidurkį, todėl jo įmonė taip pat gavo neigimą atsakymą iš Migracijos departamento. Posėdyje buvo sutarta, kad šią situaciją bus siekiama išspręsti kuo palankiau vežėjams, išaiškinant argumentus

Prezidiumo nariams taip pat buvo pateikta informacija Valstybės paramos priemonių dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiam transporto verslui, taip pat pateikta informacija apie derybas Baltijos transporto profesine sąjunga „Solidarumas“ eigą.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) prašo vežėjus elgtis atsakingai ir ragina tuos, kurie turi nepanaudotų Rusijos Federacijos trečiųjų šalių ir bendrųjų, suteikiančių teisę vežti trečiųjų šalių krovinius, leidimų ir iki sausio 31 d. jų nepanaudos, kuo skubiau juos grąžinti.

LTSA tikisi vežėjų supratingumo ir geranoriškumo, tačiau atkreipia dėmesį, kad jei nepanaudoti leidimai bus grąžinti po sausio 15 d. (įvertinus susiklosčiusią situaciją šis terminas yra pratęstas), jie bus laikomi sugadintais. Dėl sugadintų leidimų atitinkamai mažės vežėjui išduotų ir grąžintų panaudotų leidimų santykis, o kartu ir išduodamų leidimų skaičius.

Kadangi vežėjai turi galimybę stebėti informaciją apie išduotus ir panaudotus leidimus bei jų likučius, LTSA, siekdama, kad tie duomenys būtų objektyvūs ir nesudarytų galimybės daryti klaidingų išvadų ar suteiktų nepagrįstų lūkesčių, taip pat prašo vežėjus kuo skubiau grąžinti (išsiųsti) panaudotus ar sugadintus minėtus Rusijos Federacijos leidimus, taip pat informuoti, jei šie leidimai yra prarasti.

Pastaruoju metu pasigirdo kaltinimų, neva „Linava“ daro kliūtis Mečislavui Atroškevičiui tapti „Linavos“ prezidiumo nariu nuo Vilniaus regiono. Kaip „Linavos“ generalinis sekretorius noriu kategoriškai paneigti tokius teiginius ir atkreipti vežėjų dėmesį į keletą teisinių aspektų:

• „Linavos“ asociacijos įstatų 9.7 p. yra aiškiai nustatyta, kad: „Prezidiumo nariui atsistatydinus, netekus įgaliojimų ar jį atšaukus, jo pareigas likusiam kadencijos laikui eina paskutiniuose iki prezidiumo nario atsistatydinimo (atitinkamai – iki įgaliojimų netekimo, atšaukimo) vykusiuose rinkimuose daugiausiai balsų gavęs į prezidiumą neišrinktas kandidatas, o šiam atsisakius arba per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo pasiūlymo gavimo dienos, nepateikus sutikimo – sekantis daugiausiai balsų gavęs kandidatas ir t.t. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatai | „LINAVA“ Taigi, pagal Asociacijos įstatų 9.7 p. nustatytą tvarką nelaukiant rinkimų yra galima užimti prezidiumo nario pareigas pagal anksčiau buvusių rinkimų rezultatus tik tuo atveju, jeigu prezidiumo narių kadencijos laikas nėra pasibaigęs.
• Šiuo metu prezidiumo narių kadencija jau yra pasibaigusi. Asociacijos įstatų 9.2 p. yra labai aiškiai numatyta, kad Asociacijos prezidiumo nariai, išskyrus prezidentą, renkami dviejų metų kadencijai. Atitinkamai esamų prezidiumo narių, kurie buvo išrinkti 2018 metų pradžioje, dviejų metų kadencija jau yra pasibaigusi, o esamų prezidiumo narių įgaliojimai tęsiasi tik iki tol, kol baigsis paskutinis iš rinkiminių regioninių susirinkimų, kuriuose renkami prezidiumo nariai.
• Šiuo metu yra priimti ir galioja Asociacijos prezidiumo nutarimai, kuriais numatyta, kad rinkiminiai regioniniai susirinkimai yra pradėti ir toliau vyks po to, kai Lietuvos Respublikoje bus atšauktas karantinas bei valstybės lygio ekstremali situacija. Be to, turi būti baigtas ir uždarosios akcinės bendrovės „Solotransa“, uždarosios akcinė bendrovės „Antila“ bei M. Čyžienės individualios įmonės „Milčija“ pradėtas teisminis ginčas dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, kuri šiuo metu yra sustabdyta.
• Vilniaus apygardos teismas 2020-12-08 konstatavo, kad: „Neginčytina, jog Prezidiumo narių kadencija yra pasibaigusi (Įstatų 9.2 punktas). Prezidiumo narius renka regioniniai susirinkimai (kuriuos, kaip minėta, nutarta rengti pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai). Prezidiumo nariai pradeda eiti pareigas iš karto po to, kai baigiasi paskutinis iš rinkiminių regioninių susirinkimų, kuriuose buvo renkami prezidiumo nariai (Įstatų 9.3 punktas). Įstatų 9.6 punktas numato, kad Prezidiumo narys nesibaigus jo kadencijai gali būti atšauktas regioniniame susirinkime. Taigi, iš šios Įstatų formuluotės darytina išvada, kad atšauktas gali būti prezidiumo narys tik dar nepasibaigus jo kadencijai, o šiuo atveju kadencija yra pasibaigusi“.

Apie šias aplinkybes yra informuotas ir Mečislavas Atroškevičius, kuris bet kokia kaina siekia užimti atsistatydinusio Marjan Svirko vietą „Linavos“ prezidiume. Todėl raginu jį ir kitus „Linavos“ narius neklaidinti vežėjų bendruomenės, nemanipuliuoti faktais siekiant savo asmeninių tikslų. Kviečiu konstruktyviam darbui visą vežėjų bendruomenę, nes bandymai skaldyti vežėjus, kiršinti juos tarpusavyje trukdo deramą laiką skirti realių problemų sprendimui.

„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas

Estijos vežėjų asociacija ERAA informavo, kad trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje ir atvykstantys iš Rusijos pusės, gali be problemų kirsti Rusijos-Estijos sieną.

Įvažiuojantis asmuo su savimi turi turėti galiojanti pasą ir dokumentą patvirtinanti teisę būti ES teritorijoje (leidimą gyventi arba vizą). Pareigūnai gali papildomai paprašyti darbo sutarties.

Važiuojantis tranzitu per Estijos teritoriją yra atleistas nuo izoliavimosi, tačiau į šalį bus įleistas tik tuo atveju, jeigu neturės Covid-19 simptomų. Taip pat, važiuojantis tranzitu, negali niekur sustoti nakvynei, privalo kaip įmanoma greičiau pervažiuoti Estijos teritoriją.

Nuo sausio 1 dienos įsijungus „skaitikliui“, vežėjams tapo akivaizdu, kad apie 40 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių darbinantis krovinių pervežimo sektorius neilgai trukus susidurs su darbuotojų trūkumu.

Buvusios vidaus reikalų ministrės įsakymu yra nustatyta, kad 2021 metais galima įdarbinti 11600 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų iš trečiųjų šalių. Kvotos išnaudojimą galima stebėti čia: E-Migris – Migracijos departamentas (migracija.lt)

Vežėjams, kurie dėl darbuotojų trūkumo įdarbina vairuotojus iš trečiųjų šalių, akivaizdu, kad vairuotojų šiemet pritruks. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai kartu su statybininkais Seimo nutarimu yra įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, tuo tarpu buvusi vidaus reikalų ministrė, nesitarusi su socialiniais partneriais, nustatė kvotą, kuri yra akivaizdžiai per maža visam sektoriui.

„Jei greitai nepavyks rasti sprendimo, per pirmus kelis šių metų mėnesius kvota bus išnaudota, o krovinių vežėjams pritruks darbuotojų. Tikimės, kad sprendimą rasime greičiau, priešingu atveju dalis vežėjų negalės toliau vykdyti savo įsipareigojimų pervežti prekes“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Anot jo, bus išnaudotos visos įmanomos priemonės, kad vežėjams būtų užtikrintos galimybės samdyti trūkstamus darbuotojus. Tikimasi, kad ydingi sprendimai bus pakoreguoti atsižvelgiant į kitus teisės aktus ir realią situaciją.

Labai daug vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų išnaudoja įmonės, užsiimančios vairuotojų nuoma, taip vadinamos „pašto dėžutės“. Jos, dažniausiai neturėdamos transporto priemonių ir reikalingų veiklai vykdyti licencijų, paprastai įdarbina vairuotojus iš trečiųjų šalių, ir išnuomoja juos Europos šalių vežėjams – vokiečiams, olandams ar danams. Tokios įmonės iškreipia sąžiningą konkurenciją tarp vežėjų, nes įmonės neturi jokių įsipareigojimų, jų netikrina įvairios institucijos, prižiūrinčios vežėjų veiklą, jos neturi nei įsipareigojimų finansų institucijoms, nei prižiūri transporto priemones. Praktika rodo, kad tokiose įmonėse kyla bene daugiausia problemų dėl pažeidžiamų darbuotojų teisių.

„Pašto dėžučių“ darbuotojai neturėtų būti įtraukti į bendrą kvotą, nes tie darbuotojai Lietuvos įmonėse realiai nedirba, jie įdarbinami Europos šalyse, kur darbo jėga brangesnė, o sąlygos griežtesnės“, – sako „Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas.

Anot jo, tokių darbuotojus nuomojančių įmonių veikla valstybės institucijoms yra gerai žinoma, nes apie tai plačiai diskutuota dar prieš pusantrų metų vykusioje Trišalėje taryboje, todėl norint sutvarkyti šią problemą tereikia noro ir valstybės institucijų tarpusavio bendradarbiavimo.

Lietuvos muitinė informavo, kad 2021 m. sausio 9 d. nuo 9:00 val. iki 17:00 val. dėl planinių techninės įrangos atnaujinimo darbų neveiks Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (toliau – MDAS), Nacionalinė tranzito kontrolės sistema (toliau – NTKS), Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su Europos Sąjungos šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistema (toliau – IDAIS).

Nurodytu laiku, deklarantams pageidaujant, muitinės deklaracijų pateikimui bei įforminimui bus taikoma veiklos tęstinumo procedūra ir su jos atlikimu susiję veiksmai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad MDAS, NTKS neveikimo laikotarpiu teikiant muitinės deklaracijas, Muitinės informacinių sistemų centro IT paslaugų centrui nereikia siųsti prašymų leisti taikyti veiklos tęstinumo („popierinę“) procedūrą.

Tuo atveju, kai eksportuojamos (reeksportuojamos) prekės išvežimo muitinės įstaigai turi būti pateiktos kartu su elektroniniu eksporto manifestu, nurodytu Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 „Dėl Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“, 5.8–5.16 punktuose, tačiau dėl MDAS neveikimo elektroninio eksporto manifesto duomenų neįmanoma pateikti iki prekių faktinio atvykimo į išvežimo muitinės įstaigą arba elektroninio eksporto manifesto duomenys pateikti išvežimo muitinės įstaigai iki MDAS neveikimo, tačiau pateikus prekes, išvežimo muitinės įstaiga negali išvežimo rezultatų suvesti MDAS, išvežimo muitinės įstaigai turi būti teikiami Eksporto lydintieji dokumentai (ELD).

Lietuvos muitinė atsiprašo už nepatogumus.

Aktualija (lrmuitine.lt)

Kaip informavo „Latvijas auto“, trečiųjų šalių piliečiai,  turintys leidimą gyventi Lietuvoje ir atvykstantys iš Rusijos pusės, gali be problemų kirsti Rusijos-Latvijos sieną. Įvažiuojantis asmuo su savimi turi turėti galiojanti pasą ir dokumentą, patvirtinanį teisę būti ES teritorijoje (leidimą gyventi arba vizą). Pareigūnai gali paprašyti darbo sutarties.

Primename – prieš įvažiuojant į Latviją, asmenys privalo užsipildyti anketa https://covidpass.lv/ puslapyje, ir įvažiuojant parodyti gauta QR-kodą.

Taip pat informuojame, kad iki š. m. sausio 25 d. naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį nuo 22:00 val. iki 05:00 val. Latvijoje paskelbtos komendanto valandos. Jeigu dėl pagristų reikalų tenka važiuoti per Latvijos teritoriją šiuo laikotarpiu, reikia užpildyti pažymą (Pašapliecinājums | Valsts policija (vp.gov.lv)), pažymą turi būti užpildyta prieš kelionę.

„Linava“ tikisi kartu su Migracijos departamentu išspręsti problemą, kai vežėjų įmones atsisakoma įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą, dėl to kyla problemų įdarbinant į Lietuvą iš užsienio atvykstančius dirbti vairuotojus.

Vežėjai pastaruoju metu susidūrė su problema, kai Migracijos departamentas neįtraukia įmonių į Patvirtintų įmonių sąrašą. Migracijos departamentas savo sprendimą grindžia tuo, kad įmonės neatitinka Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo nuostatų. Kaip priežastis nurodomas per mažas mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis bei nepertraukiamo vairuotojo  darbo laiko įmonėje trūkumas.

„Linava“ viliasi, kad kartu su Migracijos departamentu pavyks ištaisyti buvusios valdžios įvestus nepagrįstus ribojimus, dėl kurių įmonėms tiesiog nebelieka galimybių patekti į patvirtintų įmonių sąrašą“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Anot jo, į Patvirtintų įmonių sąrašą šiemet atsisakoma įtraukti įmones, kurios tokiomis pačiomis sąlygomis anksčiau buvo įtraukiamos į sąrašą ir todėl galėjo samdyti darbuotojus, atvykusius dirbti iš užsienio. Nuo metų pradžios situacija pasikeitė, todėl vežėjai susiduria su didelėmis problemomis ieškant vairuotojų.  Kaip žinoma, vairuotojai Lietuvoje yra įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.

Neaiškumų dėl atlyginimo vidurkio nekiltų, jei valstybės institucijos, skaičiuodamos vairuotojų atlyginimų vidurkius, skaičiuotų dienų, kurias vairuotojas dirbo, skaičių. Dabar atlyginimo skirtumas atsiranda dėl to, kad vairuotojai iš trečiųjų šalių prašo 4 mėnesių neapmokamų atostogų – tą laiką jie nori praleisti su šeima savo šalyje. Todėl toks darbuotojas dirba apie 8 mėn. per metus, turi 3 savaites apmokamų atostogų, o truputį daugiau kaip 3 mėn. naudojasi neapmokamomis atostogomis. Dažniausiai taikomas toks vairuotojų darbo grafikas: 6 savaites dirba, 3 savaites praleidžia savo šalyje su šeima.

„Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas yra įsitikinęs, kad abejonių vežėjų vykdoma veikla nekiltų, jei valstybės institucijos atidžiau stebėtų vadinamas „pašto dėžutes“ – įmones, kurios deklaruoja užsiimančios pervežimais, o realiai teikia tik vairutojų nuomos paslaugas šitų šalių (Vokietijos, Olandijos, Danijos ir kt.) įmonėms. Tokios bendrovės dažniausiai neturi joms priklausančių transporto priemonių, neturi licencijos ir įvairių įsipareigojimų, jos tiesiog įdarbina vairuotojus ir juos išnuomoja. „Pašto dėžutės“, anot A.Telmento, iškreipia konkurenciją ir leidžia piktnaudžiauti bendraujant su darbuotojais.

Patvirtintų įmonių sąrašo paskirtis – nustatyti įmones, į kurias atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams taikomos supaprastintos sąlygos, nustatytos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, šiems užsieniečiams kreipiantis dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Daugybė Lietuvos vežėjų įmonių samdo darbuotojus iš trečiųjų šalių, nes Lietuvoje darbo jėgos stinga, todėl vežėjams ypač aktualu patekti į patvirtintų įmonių sąrašą.

„Linavos“ vadovybė sausio 6 d. dalyvavo Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui koordinavimo darbo grupės posėdyje, kuriame buvo aptarta patys svarbiausi klausimai.

„Linava“ šiam posėdžiui pateikė savo lūkesčius antros koronaviruso bangos metu. Darbo grupei perduotos priemonės suskirstytos į ekonomines ir administracines.

Vežėjai pageidautų SODROS, PVM mokesčių atidėjimų, įmonių likvidumo užtikrinimas lengvatinių kreditų ir palūkanų dėka. Krovinių ir keleivių vežėjams labai svarbu, kad būtu išsaugoti visi 2020 metais INVEGA taikyti finansiniai instrumentai. Vežėjai taip pat pageidautų bankų kreditų atidėjimo moratoriumo, subsidijų dėl prastovų (dalinis darbo užmokesčio kompensavimas po prastovų) bei subsidijų patalpų nuomai kompensuoti.

Vežėjai taip pat pageidautų panaikinti arba padidinti kvotas, įsivežant 3-ių šalių vairuotojus, sugrąžinti minimalios algos koeficientą 1,3 vietoje dabar taikomų 1,65.

„Linava“ atkreipė dėmesį, kad labai apsunkintas vairuotojų iš trečiųjų šalių (ypač Baltarusijos ir Ukrainos) atvykimas į Lietuvą. Vežėjai mano, kad svarstytina nauja subsidijų priemonė, kuri leistų užtikrinti tokius vairuotojų pervežimus.

Pervežimų keliais rinka iškreipta dėl leidimų vežti krovinius pariteto nebuvimo. Todėl vežėjai mano, kad reikalinga parama deryboms dėl leidimų su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu ir kitų šalių transporto ministerijomis.

Didžioji dalis „Linavai“ priklausančių keleivių vežėjų yra savivaldybių įmonės, kurios konkuruoja su privačiu verslu. Jos tiek praėjusiais, tiek šiais metais negali pretenduoti į paramą, jei neskaičiuosime prastovų kompensavimo. Tuo tarpu privatūs keleivių vežėjai turėjo ir turės galimybę gauti paramą pagal naujai pristatomas priemones. Didžioji dalis savivaldybėms priklausančių įmonių iš savo steigėjų gavo informaciją, jog šiais metais turės kreiptis į privačias kredito įstaigas ir ten skolintis reikalingas apyvartines lėšas, kad nesustotų keleivių vežimas mieste ir priemiesčiuose. Todėl „Linava“ prašė atsižvelgti į tai ir numatyti galimybę gauti paramą ne tik privataus kapitalo bendrovėms, bet ir savivaldybių įmonėms.

„Linavos“ prezidiumo nario Romo Vosyliaus vadovaujama „Linavos“ sudarytų sutarčių finansinio pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo darbo grupė per 2016-2020 metus sugrąžino į „Linavos“ sąskaitą 745589,96 eurų. Tačiau tokia situacija gerokai erzina kai kuriuos veikėjus ir įtraukia vežėjus į tuščias diskusijas.

 Manipuliuojant esamais faktais pastaruoju metu viešumoje bandoma paskleisti abejones dėl skolų išieškojimo bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ (SVK) veiklos – neva ji buvo kažkieno proteguota ar neskaidriai veikė. Todėl norime priminti visiems vežėjams akivaizdžius faktus, o kai kuriems nesąžiningiems veikėjams – „atgaivinti“ atmintį.

 2016 metų sausį prezidiumo posėdyje, kuriam pirmininkavo tuometinis prezidentas Erlandas Mikėnas, dalyvaujant prezidiumo nariams J.Misiūnui, A. Rutkauskui, A.Motiejūnui, R.Martinavičiui, I.Stančinskajai, R.Vosyliui, D.Abramavičiui ir V.Smaidžiūnui, tuometiniam asociacijos generaliniam sekretoriui V.Milėnui bei Revizijos komisijos nariams A.Monkevič, M.Kapleriui ir A.Mecelienei buvo priimtas sprendimas pasirašyti sutartį su bendrove „Skolų valdymo konsultacijos“. „Už“ tuomet balsavo 7, susilaikiusių ir prieš balsuojančių nebuvo. Už šį sprendimą tuomet nebalsavo tik J.Misiūnas, kuris trumpam buvo palikęs salę. Šie faktai yra užfiksuoti „Linavos“ posėdžio protokole Protokolas-2016-01-20-Nr.-32279.pdf (linava.lt) Kitaip tariant, tiek E.Mikėnas, tiek A.Rutkauskas patys pritarė sutarties sudarymui su „Skolų valdymo konsultacijos“ dar 2016 metų pradžioje.

 Vadovaujantis šiuo prezidiumo sprendimu, 2016 metų sausio 27 dieną „Linava“ pasirašė sutartį su skolų išieškojimo bendrove.

 2016 metais liepos mėnesį tuometinis generalinis sekretorius prezidiumo nariams jau pristatinėjo „Skolų valdymo konsultacijos“ darbo rezultatus. Darbo grupė buvo bendrovei pateikusi skolininkų sąrašą, kuris vėliau buvo papildytas dar keliais skolininkais. Tuometiniame prezidiumo posėdyje kalbėta, kad padidėjus darbo apimtims, buvo prašoma padidinti bendrovės gaunamą sėkmės mokestį. Tuomet visas prezidiumas vienbalsiai balsavo už tai, kad būtų pasirašyta sutartis su UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ numatant 10 proc. maržą, atskirais atvejais, pritariant prezidiumui – ir didesnę. O atvejui su Baltijos-Amerikos klinika nutarta taikyti 20 proc. maržą. Tuomet prezidiumo posėdyje pirmininkaujant Erlandui Mikėnui dalyvavo V.Bučisnkas, B.Geležiūnas, R.Martinavičius, J.Misiūnas, A.Motiejūnas, A.Rutkauskas, I.Stančinskaja, M.Svirko, A.Telmentas,  R.Vosylius. Vadinasi, aršiausi kritikai patys priėmė sprendimus dėl „Skolų valdymo konsultacijos“ sutarties ir atlygio dydžio.  Posėdžio protokolą galima rasti čia: Protokolas-2016-07-27-Nr.-5290.pdf (linava.lt)

 Dar kartą bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ sutarties klausimas buvo svarstytas jau 2019 metais spalį. Tuomet išklausytas bendrovės vadovas ir 9 prezidiumo balsais priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo ir nustatyti sėkmės mokestį priklausomai nuo asociacijos atgautų sumų. Čia galima rasti detalesnę informaciją prezidiumas1023.pdf (linava.lt)

 Įvertinus išdėstytus faktus, akivaizdu, kad garsiausiai šaukiantys dėl skolų išieškojimo bendrovės sutarties sąlygų yra tiesiogiai susiję su pasirašytomis sutartimis ir tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus. Todėl dabar bandymai kelti klausimus ir drumsti vandenį labai panašūs į bandymą tiesiog apkaltinti kitus asmenis dėl savo padarytų sprendimų. Panašu, kad veiklos efektyvumas ir į asociaciją sugrįžusios lėšos labai smarkiai erzina tuos, kurie nenorėjo, kad būtų išieškotos skolos iš bendrovės „Solaris Baltic“.

 Asociacija „Linava“ dar kartą ragina vežėjus nepasiduoti įvairioms provokacijoms, o susidarant nuomonę vadovautis faktais, o ne melagystėmis.

Plačiau

Nuo š. m. sausio 1 d. krovininio transporto vairuotojas, išvažiuojantis į ES per Doverio uostą arba Lamanšo tunelį, turi pateikti prašymą įvažiuoti į Kento grafystę (Kent Access Permit – KAP). Leidimų sistema padeda valdyti srautą patvirtindama, kad vairuotojai turi atitinkamus dokumentus ES importo kontrolei.

Pateikti prašymą dėl leidimo įvažiuoti į Kentą, galimaČIA.

Kas turi gauti KAP leidimą:

• Sunkvežimis išvažiuoja per Doverio uostą arba Lamanšo tunelį;
• Transporto priemonei, kurios svoris didesnis kaip 7,5 tonos.

Leidimas reikalingas net ir tuščiai transporto priemonei.

Leidimas galioja 24 val. Leidimą reikia gauti kiekvieną kartą išvažiuojant iš Jungtinės Karalystės (toliau – JK).

Vairuotojas gali būti sulaikytas ir nubaustas (bauda iki 300 svarų) už tai, kad įvažiavo į Kento apskritį be leidimo arba pateikė netikslią informaciją, keliaudamas link Doverio uosto ar Lamanšo tunelio.

Kam nereikia KAP leidimo:

• Transporto priemonei, kurios svoris mažesnis kaip 7,5 tonos;
• Transporto priemonei, kuri neišvažiuoja iš JK per Doverio uostą ar Lamanšo tunelį;
• Transporto priemonei, kuri nekirs sienos, pvz. važiuoja tranzitu per Kento grafystę arba į iškrovimo/pakrovimo tašką;
• Pristato priekabą, kuri bus gabenama į užsienį.

Įvažiavus į Kento grafystę su leidimu, kontrolės metu gali paprašyti papildomų dokumentų susijusių su kelione (muitinės deklaracija ir pan.)

Važiuojant iš JK į Prancūziją, krovininio transporto vairuotojas privalo turėti neigiama COVID-19 testo atsakymą, padaryto ne vėliau kaip prieš 72 val.