Nuo šių metų gruodžio 1 dienos Čekijoje pradės veikti nauja mokesčių ir rinkliavų už kelius sistema. Tai reiškia, kad iki šiol šioje šalyje veikusio operatoriaus „Kapsch“ mokesčių aparatai nebeveiks. Juos pasikeis naujieji „CzechToll“ ir „SkyToll“ konsorciumo palydoviniu ryšiu grįsti kelių mokesčių aparatai. Savo ruožtu, specialistai aiškina, kad sistemos pokyčiai paveiks ir didelę dalį Lietuvos vežėjų – ne mažiau nei 300 įmonių. Anot specialistų, didžiausia našta Lietuvos vežėjams bus beveik 1000 Čekijos kronų (apie 40 eurų) didėsiantis depozitas už naująjį įrenginį, o taip pat administraciniai prisitaikymo kaštai.

Kelionės kryptis – Čekija

Asociacijos „Linava“ Krovininio transporto skyriaus vadovas Valdas Kazlauskas sako, kad teoriškai bet kuris vežėjas gali važiuoti į Čekiją ar per ją.

„Šiuo metu daugiausiai pervežimų vyksta naudojantis bendrijos licencijomis. Tai reiškia, kad teoriškai bet kuris vežėjas gali važiuoti į Čekiją ar per Čekiją. Todėl tikslaus skaičiaus, kiek Lietuvos vežėjų per metus kertą šią šalį ar važiuoja į ją kaip į galutinį tašką, neturime. Tiesa, apie 100 mūsų asociacijos įmonių turi išduotus leidimus gabenti prekes iš Čekijos. Taip pat dar yra važiuojantys tranzitu. Tokių pervežimų kur kas daugiau. Tačiau tai yra vien mūsų asociacijos vežėjų duomenys, o norint įsivaizduoti visos Lietuvos skaičius, veikiausiai, tai reikėtų padauginti bent 3 kartus“, – sako V. Kazlauskas.

Vežėjų pečiams – administracinė našta

Vertindamas pasikeitimus Čekijos kelių mokesčių rinkimo sistemoje Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos atstovas mano, kad tokie pokyčiai vežėjams taps administracine našta.

„Galima sakyti, kad finansiškai vežėjams tai nekainuos, nes įsigiję naują aparatą jie turės sumokėti užstatą, kiek daugiau nei 2 tūkstančius kronų, bet vėliau, jei aparatas bus nepažeistas ar netgi nenaudotas, šį užstatą yra galimybė susigrąžinti. Tačiau vežėjai privalo pasikeisti dabar turimus aparatus. Tai padaryti jie gali patys arba bendradarbiaudami su mokesčių mokėtojų administratoriais, o tai savaime yra papildoma administracinė našta“, – teigia V. Kazlauskas ir priduria, kad įvedus naujoves dažnai atsiranda ir techniniai trukdžiai, dėl kurių pirmiausiai nukenčia vežėjas.

Jam antrina ir bendrovės „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko.

„Visiškai sutinku, kad pagrindinis veiksnys siekiant pakeisti šiuo metu turimus kelių mokėjimo aparatus į visiškai naujus yra administracinė našta, nes pereinamojo laikotarpio nebus. Gruodžio 1 dieną seni aparatai nebeveiks, tad kiekviena transporto priemonė privalės turėti naują aparatą. Todėl „DKV“ savo klientams siūlo visapusišką registracijos pagalbą, siekiant palengvinti šį procesą“, – pasakoja A. Michejenko.

Problemą padėtų išspręsti vienas mokesčių už kelius aparatas

Šiuo metu mokėjimo už kelius sistemų įvairovė Europoje yra pakankamai didelė. Kai kuriose šalyse vis dar veikia popierinės vinjetės, o kitur jau naudojamasi palydoviniu ryšiu grįstais mokesčių už kelius aparatais. Savo ruožtu, Europos Parlamentas ir Taryba šių metų kovo pabaigoje priėmė direktyvą dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo. Ši direktyva įpareigoja šalis nares ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 19 d. perkelti direktyvos reikalavimus į savo teisinę bazę. Kol kas tai yra padariusios padariusios maždaug pusė visų valstybių narių, todėl kitose šalyse vežėjams vis dar tenka naudotis vietinėmis kelių mokėjimo sistemomis.

„Įsivaizduokit, dabar situacija yra tokia, kad jei aš važiuoju iš Lietuvos per Lenkiją, Čekiją, Vokietija – visose šalyse man reikia skirtingų aparatų. Taip pat dar yra Beniliukso šalyse galiojančios elektroninės vinjetės. Kartais juokaujame, kad sudėjus visus vežėjų turimus aparatus, jie uždengtų pusę vairuotojo stiklo. Tačiau dėl to kyla labai rimti saugumo klausimai, o ką jau kalbėti apie patogumą. Todėl esu tikras, kad jeigu būtų sukurtas vienas mokesčių už kelius Europoje aparatas, jis vienareikšmiškai pakeistų situaciją“, – sako asociacijos „Linava“ atstovas.

Nuo 2020 m. Čekijoje sunkvežimiams bus apmokestinti visi valstybiniai keliai. Tikėtina, kad po 2020 m. mokesčius teks mokėti ir už kitus kelius. V. Kazlauskas pastebi, kad apmokestinus visus valstybinius kelius, tai vežėjams reikštų ne tik didelę administracinę naštą, bet ir papildomas išlaidas.

Daugiau informacijos galime rasti čia: 

http://www.linava.lt/naujiena/nauja-cekijos-keliu-mokesciu-sistema-nuo-2019-m-gruodzio-1-d-tik-nariams/

VSAT Varėnos pasienio rinktinė informuoja, kad š. m. lapkričio 27 d. nuo 2.00 iki 5.00 valandos (nakties) Šalčininkų pasienio kontrolės punkte bus vykdomi šviesolaidinio kabelio remonto darbai. Darbų metu šiame punkte neveiks interneto ryšys, todėl nebus vykdomos patikrinimo procedūros.

Asociacijos „Linava“ prezidiumas patvirtino Priėmimo ir dalyvavimo TIR garantinėje sistemoje bei šalinimo iš jos taisyklių pakeitimus – taip atsirado galimybė gauti TIR knygeles ir ne asociacijos „Linava“ nariams. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik „Linavos“ nariai.

„Linavos“ prezidiumas tokį sprendimą priėmė po to, kai buvo pakeistas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B-593 „Dėl TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto darbo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. 

 Pagal naują tvarką asmuo, kuris nedalyvauja asociacijos „Linava“ veikloje ir nori gauti TIR procedūros vykdytojo leidimą, turi pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius atitikimą keliamiems reikalavimams (pridedamas dokumentų sąrašas).

Ne asociacijos nariai gali reikalingus dokumentus pateikti „Linavos“ TIR departamentui (Jankiškių g. 1, Vilnius) arba Muitinės departamentui tiesiogiai (A.Jakšto g. 1, 01105 Vilnius).

Ne „Linavos“ nariams, norintiems dalyvauti  TIR garantinėje sistemoje, yra taikomi tokie mokesčiai:

Vienkartinis dokumentų tvarkymo mokestis stojantiems į TIR sistemą – 1000 eurų

Pirminė įstojimo į TIR sistemą garantija – 3000 JAV dolerių

Kasmetinis administruojamų dokumentų tvarkymo mokestis – 600 eurų

Su visa asmenų, nedalyvaujančių „Linavos“ veikloje ir norinčių gauti TIR knygeles mokėjimo tvarka, galima susipažinti čia: (Aprašas)

Iš TIR sistemos asmuo, nedalyvaujantis asociacija „Linava“ veikloje, gali būti pašalintas „Linavos“ generalinio sekretoriaus sprendimu, jei neatitinka reikalavimų, pavyzdžiui, pateikia melagingus duomenis, pažeidžia TIR knygelių naudojimo tvarką, nevykdo finansinių įsipareigojimų, turi įsiskolinimų valdžios institucijoms, pažeidžia reikšmingus muitų teisės aktus ir pan.

„Linavoje“ lapkričio 20 d. lankėsi Norvegijos darbo inspekcijos ir Norvegijos profesinių sąjungų atstovai, su kuriais buvo aptarta padėtis krovininio transporto sektoriuje.

Susitikime kartu su „Linavos“ atstovais dalyvavo Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas. Jis kartu su „Linavos“ atstovais pristatė svečiams iš Norvegijos Lietuvoje vykdomą socialinį dialogą.

Svečiai pasidžiaugė, kad Lietuvoje prasidėjo socialinis dialogas, o Asociacija „Linava“ ir Lietuvos profesinei sąjungai priklausančios transporto darbuotojų profesinės sąjungos šių metų rugsėjį pasirašė pirmąją Lietuvoje šakos kolektyvinę sutartį privačiame sektoriuje.

Susitikime norvegai domėjosi Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos veikla – nariais, valdomomis transporto priemonėmis, narių atstovavimu.

Nemažai dėmesio buvo skirta transporto sektoriaus svarbai Lietuvos ekonomikoje. „Linavos“ nariai pristatė situaciją, kurioje šiandien atsidūrė vežėjai – iš vienos pusės verslo sąlygas grasina pabloginti Europos Sąjungos svarstomas Mobilumo paketas, iš kitos pusės situaciją gerokai apsunkins Vyriausybės numatytas įvesti vairuotojų atlyginimų koeficientas 1,65.

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ nuotrauka

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai trečiadienį susitiko su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kuriam įteikė deklaraciją su 279 šalyje veikiančių transporto įmonių vadovų parašais.

„Linavos“ prezidento Romo Austinsko, prezidiumo nario Artūro Telmento ir sekretoriaus transporto politikai Tomo Garuolio įteiktoje deklaracijoje rašoma, kad Vyriausybės nutarimas, numatantis nuo 1,3 iki 1,65 didinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio dydį, buvo priimtas skubos tvarka, remiantis neįvardintais motyvais.

Taip pat dokumente akcentuojama, jog toks sprendimas galimai pažeidžia reikalavimus, kad mokestiniai pakeitimai turi būti derinami su visuomene ir suinteresuotais asmenimis bent prieš pusę metų. Priešingai nei numato teisės aktai, nutarimas buvo priimtas praėjus vos kelioms valandoms nuo projekto užregistravimo.

„Šiuo metu toks sprendimas svarstomas Seimo komitetuose, tad prašėme Seimo pirmininko atkreipti dėmesį į projekto eigą ir padėti išsaugoti kelių transporto sektorių, kuris yra vienas didžiausių šalies mokesčių mokėtojų, kasmet sugeneruojantis daugiau nei 6 procentus bendrojo vidaus produkto ir įdarbinantis daugiau nei 80 tūkst. darbuotojų“, – teigė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Susitikime taip pat pažymėta, kad Vyriausybės nutarimo priėmimas neatitinka šalies Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pasirašyto susitarimo dėl trišalio bendradarbiavimo, kitaip vadinamos Trišalės tarybos, kuriuo šalys įsipareigojo keistis aktualia informacija, konsultuotis dėl šalims priimtinų šių klausimų sprendimo būdų, trišaliu principu rengti ir derinti teisės aktų projektus, juos svarstyti kartu.

„Šalies vežėjai ir asocijuotos struktūros yra atviros dialogui, tačiau šiuo atveju nebuvome įtraukti į jokias diskusijas, kas rodo, jog sprendimų priėmėjai nesupranta arba nevertina sektoriaus kuriamos naudos šalies ekonomikai“, – pabrėžė R. Austinskas.

Seimo pirmininkui įteiktoje deklaracijoje teigiama, jog skubotai primetama finansinė našta neapgalvota atsižvelgiant ir į tai, jog transporto sektorius netolimoje ateityje ir taip patirs papildomą ekonominę įtampą dėl tarptautiniu lygiu vykstančių procesų, pirmiausia taip vadinamo „Mobilumo paketo“.

„Manome, jog visi šiuo metu šalies viduje svarstomi įstatymų projektai turėtų būti neatsiejami nuo šios grėsmės vežėjams ir orientuoti į transporto sektoriaus apsaugą, o ne priešingai – naikinimą. Todėl būtina koeficiento klausimą vertinti kompleksiškai ir neatsietai nuo „Mobilumo paketo“ poveikio Lietuvos transporto sektoriui ir visai šalies ekonomikai“, – rašoma dokumente.

Vežėjai susitikime priminė, kad jau yra kreipęsi į Ministrą Pirmininką, Vyriausybės kanclerį ir suinteresuotus Seimo komitetus bei pabrėžė, kad jei minėtas nutarimo projektas toliau skinsis kelią biudžeto svarstymuose, vėžėjai padarys savo išvadas.

Nuotrauka – Lietuvos Respublikos Seimo

„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, svarstant  komandiruojamų darbuotojų ir kelių eismo transporto vairuotojų darbo sąlygas, Seimo nariams trumpai pristatė atliktos sektoriaus analizės rezultatus. Jis teigė, kad Vyriausybė, padidindama vairuotojų algų koeficientą iki 1,65, nesilaikė reikalingų procedūrų, verslą pastatė prieš faktą. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, kad smulkiosios transporto bendrovės neišgyvens, o darbo neteks apie 35 tūkst. darbuotojų.

Visas T.Garuolio pasisakymas – pridedamoje nuorodoje (nuo 1 val. 38 min. įrašo)

https://www.youtube.com/watch?v=tCiohxBsMNk

Besidomintys transporto sektoriaus analize gali susipažinti su doc.dr. Eglės Stonkutės atlikta analize: http://www.linava.lt/wp-content/uploads/2019/10/Lietuvos-krovinių-vežimo-automobiliais-sektoriaus-konkurencingumo-ekonominė-analizė.pdf

„Linavos“ XXXVI kongresas lapkričio 20 dieną neįvyko, gruodžio 4 d. kviečiamas pakartotinis kongresas.

Lapkričio 20 d. Linavos mokymo centre nesusirinkus kvorumui, pakartotinis kongresas vyks gruodžio 4 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, (Laisvės pr. 5 Vilnius).

Registracija į kongresą – nuo 10.00 val. iki 11.00 val.
Pradžia – 11 val.

KONGRESO DARBOTVARKĖ:

1. Pranešimas apie Asociacijos „Linava“ veiklą.
2. Dėl Asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimo.  Dokumentas atsisiuntimui: 
   Įstatų keitimas XXXVI kongresui
3. Dėl Asociacijos „Linava“ narystės mokesčių dydžių ir mokėjimo tvarkos. Dokumentas atsisiuntimui:
   Pataisytas nutarimas dėl mokesčių 2019-11
4. Asociacijos „Linava“ draudimo bendrovės steigimo klausimai.
5. Asociacijos „Linava“ Revizijos komisijos pranešimas.
6. Asociacijos „Linava“ 2020 metų biudžeto tvirtinimas. Dokumentai atsisiuntimui:
   2020 m. biudžetas (Excel)  (PDF)
   2020 m. pinigų srautai (Excel)  (PDF)
   XXXVI Kongreso nutarimas dėl biudžeto patvirtinimo
7. Asociacijos „Linava“ narių pasisakymai ir pasiūlymai.

Antradienį vykusioje Trišalėje taryboje pristatyta Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus konkurencingumo ekonominė analizė: baiminamasi, kad mokestiniai perversmai daugybę mažų transporto įmonių pasmerks bankrotui, o situacija kelių transporto sektoriuje taps nevaldoma.

Trišalės tarybos nariams buvo pateikta Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus konkurencingumo ekonominę analizė, kurią pristatė jos autorė, Baltijos tyrimų ir plėtros instituto (Baltic Institute for Research and Development) vadovė doc. dr. Eglė Stonkutė. Analizė buvo parengta įvertinus pasaulio pramonės gamybos augimo tendencijas, Europos vartotojų ir geografinį pranašumą, geografinius atstumus ir kitus svarbius aspektus.

Atsižvelgiant į analizę, transporto sektoriaus padėtis gerokai pablogės, mažos įmonės, kuriose dirba 1-9 darbuotojai, yra pasmerktos žlugti. Po mokestinio perversmo darbo neteks beveik 35 tūkst. transporto įmonių darbuotojų. Analizėje taip pat pabrėžiama, kad galima tikėtis darbuotojų emigravimo į kitas šalis bei darbuotojų perėjimo į vis dar dirbančias įmones. Remiantis Statistikos departamento 2017 metų duomenimis, iki 9 automobilių šiandien eksploatuoja 85 proc. Lietuvos įmonių.

Analizėje teigiama, kad mažėjantis darbuotojų skaičius turės įtakos ir asociacijos ekonominiam stabilumui. Išmokos bedarbiams gali siekti 110, 6 mln. eurų, o negautos „Sodros“ pajamos – 102 mln. eurų. Tuo metu būsimas metinis BVP praradimas būtų lygus 1,6 proc.

Analizės rezultatai parodo, kad Lietuva iš eksportuojančios šalies gali tapti importuojančia šalimi, o tai neigiamai paveiktų šalies einamąjį balansą, kurio teigiamą rezultatą generuoja transporto paslaugų eksportas.

Vyriausybė jau yra nutarusi nuo 2020 sausio 1 d. transporto sektoriuje MMA koeficientą padidinti nuo 1,3 iki 1,65. Taip pat svarstoma MMA padidinti nuo 555 iki 607 eurų.

Siekdami iki galo išnaudoti konstruktyvaus dialogo galimybes su valstybės institucijomis, „Linavos“ vežėjai atšaukia lapkričio 20 d. planuotą protesto akciją prie Seimo rūmų. Vietoje šios protesto akcijos Seimo pirmininkui, Seimo valdybai bei Ministrui pirmininkui bus įteikta deklaracija, kurią jau pasirašė 279 Lietuvos vežėjų įmonės.

Vežėjai buvo gavę Vilniaus savivaldybės leidimus rengti protesto akcijas lapkričio 20 ir lapkričio 27 d. Atšaukus lapkričio 20 d. įspėjamąją akciją, vežėjai pasilieka galimybę savo poziciją išreikšti numatytos lapkričio 27 dienos protesto akcijos metu. Tačiau vežėjai viliasi, kad radikalių priemonių neprireiks, bus surasta galimybė kylančias problemas išspręsti civilizuotu būdu.

Vežėjai yra gavę informacijos, kad lapkričio 20 d. yra planuojamos provokacijos, siekiančios suteršti vežėjų gerą vardą bei sukelti įtampą tarp vežėjų ir valstybės institucijų. „Linava“ pabrėžia, kad neturi nieko bendro su provokacijomis ir neprisiima jokios atsakomybės už galimas provokatorių veiksmų pasekmes.

„Linava“ taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prasidėjus aktyviems asociacijos veiksmams, viešumoje padaugėjo bandymų Lietuvos vežėjų automobiliais asociaciją susieti su įvairiais skandalais. „Linava“ visuomet skatino laikytis teisės aktų bei dirbti skaidriai ir atsakingai, o toks padidėjęs dėmesys krovininio transporto sektoriui rodo, kad nepakanka civilizuotų argumentų paaiškinti tiems veiksmams, kurie pastaruoju metu nukreipti į vežėjų bendruomenę.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo lapkričio 4 d., darbdaviai, įdarbinę užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, arba užsienietį, komandiruojamą iš užsienio valstybės jurisdikcijai (įskaitant ES šalis) priklausančio darbdavio laikinai dirbti Lietuvoje, turės apie tai pateikti informaciją.

Ji bus teikiama per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), užpildant atitinkamos formos pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (forma – LDU).
Pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU forma) teikimas „Sodrai“:

• Įdarbinus trečiosios šalies pilietį, pranešama ne vėliau kaip įdarbinimo dieną;
• Priėmus komandiruojamą užsienio valstybės pilietį (įskaitant Europos Sąjungos šalis), pranešama ne vėliau nei likus vienai dienai iki darbo Lietuvoje pradžios.

Darbdaviai atgaline tvarka taip pat turės pateikti ir informaciją už laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. Ši informacija galės būti pateikta iki 2019 m. gruodžio 15 d.
Informaciją „Sodra“ perduos Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Duomenys leis VDI tikrinti, ar nepažeidžiamos į Lietuvą komandiruotų darbuotojų garantijos, kontroliuoti sezoninių ir komandiruojamų darbuotojų gyvenimo sąlygas, vykdyti nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę ir prevenciją bei rinkti ir analizuoti komandiruotų darbuotojų statistiką.
Daugiau informacijos bendruoju Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonu  (8 5) 2139772

Lapkričio 8 d. IRU Generalinėje asamblėjoje prezidentu dvejų metų kadencijai išrinktas Rumunijos atstovas Radu Dinescu.

Ženevoje vykusioje IRU Generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo išrinktas naujas IRU prezidentas, „Linavą“ atstovavo prezidentas Romas Austinskas ir viceprezidentas Rimantas Martinavičius.

Generalinėje asamblėjoje taip pat buvo išrinktas naujas IRU prezidiumas, kuris darbą pradės nuo 2020 sausio 1 d. „Linava“ į IRU prezidiumą buvo iškėlusi savo kandidatą Romą Austinską, tačiau jis nesurinko pakankamo balsų skaičiaus.

IRU Generalinė asamblėja nepatvirtino naujų IRU įstatų. Patvirtinimui buvo reikalingi du trečdaliai asamblėjos narių balsų (417 balsų), tačiau už įstatus balsavo tik 346 balsai.

Šiandien Lietuvos kelių transportas yra kryžkelėje. Koks tolimesnis likimas laukia šio sektoriaus, didžiąja dalimi priklauso nuo politinių sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Tokiomis mintimis Lietuvos susisiekimo konferencijoje lapkričio 7 d. dalijosi „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Savo pranešime „Politinės rizikos ir kelių transportas“ „Linavos“ atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos strateginė padėtis leidžia jos vežėjams per kelias dienas pasiekti didžiausias ES rinkas, taip pat Rusiją ir kitas Rytų Europos šalis.

„Įsikūrę prie Europos Sąjungos rytinės sienos, Lietuvos vežėjai turi puikias sąlygas tapti Europos Sąjungos, Rusijos ir Azijos rinkų ekspertais“, – kalbėjo sekretorius transporto politikai.

Didelis dėmesys tarptautinėms rinkoms, investicijos į Europos ir Azijos rinkų pažinimą bei infrastruktūros plėtrą yra pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos vežėjai tapo svarbiais transporto rinkos dalyviais.

T.Garuolis, vertindamas politinę riziką demokratinėse šalyse, svarbiais veiksniais vadino įstatymų leidybos efektyvumą, dėl kurio gali sumažėti pelningumas ar pasikeiti verslo aplinka.

Vienu iš veiksnių, kurie labai skaudžiai palies Lietuvos transporto sektorių, pripažįstamas Mobilumo paketas. Tai yra išorinė politinė rizika Lietuvai. Savo pranešime T.Garuolis jis aptarė numatomą Mobilumo poveikį ir atkreipė dėmesį, kad Lietuva susidurs ne tik su išorinėmis grėsmėmis. Drastiškos mokestinės iniciatyvos gali būti priskiriamos prie vidinių politinių rizikų.

„Vidinės politinės rizikos gali sukelti problemų ne tik verslui, bet ir viešųjų finansų tvarumui“, – kalbėjo T.Garuolis apie suplanuotą vairuotojų atlyginimo koeficiento padidinimą iki 1,65.

Baigdamas savo pranešimą T.Garuolis pateikė skaičiavimus, kad vairuotojų atlyginimų koeficientą padidinus iki 1,65, Lietuva pagal darbo kaštus kelių transporte Lietuva nusileis tik Prancūzijai, Liuksemburgui, Nyderlandams, Airijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, lenkdama Slovėniją, Maltą, Portugaliją, Estiją, Slovakiją, Čekiją, Lenkiją, Kroatiją, Latviją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją.

Lietuvos transporto saugos administracija praneša, kad vadovaujantis Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis paskirstymo, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2BE-264, iki 2019 m. lapkričio 25 d. priimamos vežėjų, pageidaujančių 2020 m. gauti ETMK leidimus, paraiškos.

Lietuvai skirti ETMK leidimai 2020 m.:

- 80 metinių leidimų  „EURO IV saugi“ transporto priemonėms,

- 600 metinių leidimų  „EURO V saugi“ transporto priemonėms,

- 1092 metiniai leidimai „EURO VI saugi“ transporto priemonėms.

Rusijoje galios 90 ETMK leidimų, skirtų „Euro V saugi“ transporto priemonėms, ir 84 ETMK leidimai, skirti „Euro VI saugi“ transporto priemonėms.

Po 2019 m. lapkričio 25 d. paraiškos gauti ETMK leidimus nebus priimamos.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas ir viceprezidentas Rimantas Martinavičius dalyvauja Ženevoje vykstančioje IRU generalinėje asamblėjoje.

Prezidentas lapkričio 7 dieną dalyvaus IRU krovinių transporto tarybos posėdyje, viceprezidentas R.Martinavičius dalyvaus IRU keleivinio transporto taryboje.

Lapkričio 8 d. Ženevoje vyks IRU generalinė asamblėja, kurios metu bus renkamas IRU prezidentas ir prezidiumo nariai, IRU Revizijos komisija. IRU Generalinėje asamblėjoje taip pat bus patvirtinta nauja IRU įstatų redakcija, aptarti artimiausi renginiai  – 2020 vasarį Londone vyksiantis IRU logistikos ir inovacijų forumas bei spalio mėnesį Berlyne organizuojamas IRU pasaulinis kongresas.

Linavos mokymo centrui (LMC) nuo lapkričio pradžios vadovauja Nijolė Badikonienė. Ji šiose pareigose pakeitė Viktoriją Mockevičienę, LMC vadovavusią pastaruosius kelerius metus ir tolimesniam tobulėjimui pasirinkusią kitą sritį.

Nijolė Badikonienė iki šiol dirbo „Linavos“ Paslaugų plėtros ir inovacijų departamento Paslaugų skyriaus vadove.

„Atėjau į įmonę, kuri veikia nuo 1997 metų ir turi savo istoriją, kurioje sąžiningai dirba ilgametę patirtį turintys profesionalai. Linavos mokymo centrą įkūrė „Linava“, todėl pagrindinis centro tikslas – mokyti ir konsultuoti transporto sektoriaus darbuotojus, o dirbant su klientais, manau, svarbiausios vertybės – tai profesionalumas, kūrybiškas požiūris į darbą, nuolatinis siekis tobulėti ir, be abejonės, pagarba žmogui bei tolerancija,  – sako N. Badikonienė.

Anot naujos LMC vadovės, LMC yra dinamiškas, nebijo pokyčių ir siekia būti atramos tašku šioje nuolat kintančioje verslo aplinkoje.

„Sieksime būti tokiais, kuriais pasitiki klientai, nes jie mums yra svarbiausi“, – sako LMC vadovė.

Gerbiami Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nariai

Maloniai Jus informuojame, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – Asociacija „Linava“) prezidiumas 2019-10-23 prezidiumo posėdyje pakeitė ir patvirtino šią Asociacijos „Linava“ XXXVI kongreso darbotvarkę:

KONGRESO DARBOTVARKĖ:

1. Pranešimas apie Asociacijos „Linava“ veiklą.
2. Dėl Asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimo.
3. Dėl Asociacijos „Linava“ narystės mokesčių dydžių ir mokėjimo tvarkos.
4. Asociacijos „Linava“ draudimo bendrovės steigimo klausimai.
5. Asociacijos „Linava“ Revizijos komisijos pranešimas.
6. Asociacijos „Linava“ 2020 metų biudžeto tvirtinimas.
7. Asociacijos „Linava“ narių pasisakymai ir pasiūlymai.

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti Asociacijos „Linava“ XXXVI kongrese, kuris įvyks 2019 m. lapkričio 20 d. Viešosios įstaigos „Linavos“ mokymo centras patalpose (3 aukšte), adresu Jankiškių g. 41, Vilnius.
Kongreso darbo pradžia – 11.00 val.
Registracija į kongresą – nuo 10.00 val. iki 11.00 val., prašome nevėluoti.

Daugiau informacijos apie XXXVI kongresą rasite: http://www.linava.lt/naujienos/kongresas
Iškilus klausimams, prašome kreiptis el. paštu: office@linava.lt

Pagarbiai,

Sekretorius bendrųjų reikalų valdymui,
pavaduojantis generalinį sekretorių
Jonas Juodka

Lapkričio 20 d. susitikti su Kauno skyriaus migracijos specialistais kviečiami Kauno įmonių atstovai. Susitikimo metu bus paaiškintos migracijos procedūros, klientų aptarnavimo Migracijos departamente tvarka, pristatyta nauja, spalio 14 d. startavusi elektronines paslaugas užsieniečiams bei Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims teikianti Lietuvos migracijos informacinė sistema MIGRIS, atsakyta į susirinkusiuosius dominančius su aptariama tema susijusius klausimus. Pageidaujantieji susitikti su migracijos specialistais prašomi registruotis el. paštu kaunas@migracija.gov.lt, turintieji klausimų, prašomi juos pateikti registracijos metu.

Kauno skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad registruotis į pasirinktą susitikimą būtina iki lapkričio 11 d. Susitikimai vyks Kaune, Chemijos 4B, 5 aukšto salėje, jų pradžia – 9.30 val.

Migracijos departamentas informuoja, kad jau nuo šio pirmadienio, lapkričio 4 d., informacija apie migracijos paslaugas klientams lietuvių, rusų ir anglų kalbomis bus teikiama vieningu Migracijos departamento skambučių centro telefono numeriu – 8 707 67000. Klientai bus konsultuojami Lietuvos Respublikos pasų ir asmens tapatybės kortelių, užsieniečių, elektroninių migracijos paslaugų (MIGRIS) ir kitais klausimais.

Informacija apie migracijos paslaugas nebus teikiama ankstesniais Migracijos departamento ir Policijos departamento bendraisiais informacijos teikimo numeriais.

Paklausimus el. paštu klientai ir toliau galės siųsti bendruoju Migracijos departamento el. p. – info@migracija.gov.lt.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė džiaugiasi, kad Migracijos departamento skambučių centro įkūrimas – dar viena kompleksinė priemonė gerinant klientų aptarnavimą: „Atsinaujinęs Migracijos departamentas diegia naujus klientų aptarnavimo standartus – nuo šiol klientai visą reikiamą informaciją gaus laiku, paskambinę vienu telefono numeriu. Atsižvelgiant į klientų poreikius, konsultacijos bus teikiamos lietuvių, rusų ir anglų kalbomis“.

Migracijos departamentas primena, kad spalio 14 d. startavo nauja migracijos paslaugų informacinė sistema MIGRIS (www.migracija.lt), kurioje klientai gali el. būdu teikti prašymus dėl leidimų gyventi, rezervuoti vizito į Migracijos departamento skyrius laiką, rasti informacijos apie migracijos paslaugas. „Užsieniečių patogumui informacija užsieniečių ir Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais bus teikiama ir Migracijos departamento skyriuose, iš anksto rezervavus vizito laiką, o siekdami mažinti klientų eiles skyriuose, nuo lapkričio 4 d. įsteigiame daugiau klientų aptarnavimo langelių,“ – teigiamus pokyčius vardija E. Gudzinskaitė.

„Linavos“ ir profesinių sąjungų pasirašyta sutartis jau veikia – taikos sutartimi pasibaigė vienas darbuotojo ir vežėjo ginčas.

Tarpininkaujant Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“ vadovui Gintarui Čiužui ir „Linavos“ sekretoriui transporto politikai Tomui Garuoliui pavyko surasti sprendimą vežėjo ir vairuotojo ginče dėl atlyginimo. Ginčas pasibaigė taikos sutartimi, sprendimui neprireikė nei valstybės institucijų įsikišimo, nei brangiai kainuojančių teisininkų konsultacijų.

Vairuotojas Jonas (pavardės pageidavo neskelbti) kreipėsi pagalbos į Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“ vadovą“ Gintarą Čiužą, nes darbdavys du mėnesius nemokėjo atlyginimo. Pretenzijos tarp darbuotojo ir darbdavio buvo abipusės – darbdavys turėjo pastabų dėl darbo kokybės ir darbo laiko, darbuotojas – dėl laiku neišmokėto atlyginimo. Abi ginčo pusės buvo pakviestos bendram pokalbiui – taip pavyko surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

„Jei ne Gintaras Čiužas, greičiausiai nieko nebūčiau pešęs“, – pasakojo vairuotojas Jonas. Anot jo, profsąjungų lyderis tikrai padėjo rasti sprendimą iš sudėtingos situacijos – vairuotojui laiku negavus atlyginimo, nebuvo pinigų susiruošti į reisą naujoje įmonėje, trūko pinigų vairuotojo šeimos pragyvenimui.

Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“ vadovas G.Čiužas sako, jog pasirašius tarptautinio krovininio kelių transporto šakos kolektyvinę sutartį profesinės sąjungos turi kur kas daugiau galimybių spręsti darbuotojų problemas.

„Pasirašę susitarimą su „Linava“, darbdavių atstovus galime kviesti į bendras tarybas ar komisijas, kuriose sprendžiame kilusius ginčus, galime ieškoti palankesnių sprendimų“, – pasakojo G.Čiužas.

Kaip žinoma, vienas iš pirmųjų susitarimų su profesinėmis sąjungomis tarp Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“  ir Lietuvos transporto darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ buvo pasirašytas šių metų rugsėjį. Šis susitarimas vertinamas kaip žingsnis į priekį socialinio dialogo kelyje, kuriuo einant neturi būti ignoruojami nei vienos šalies interesai.

Pasirašyta kolektyvinė sutartis nustato mobiliųjų tarptautinio krovininio kelių transporto darbuotojų (vairuotojų), dirbančių įmonėse, dalyvaujančiose tarptautinio krovininio kelių transporto veikloje darbo, socialines ir ekonomines sąlygas ir garantijas. Derantis dėl šios sutarties bei ją sudarant buvo vadovaujamasi lygiavertiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principais. Pasirašytoje sutartyje aptarti vairuotojų draudimo, darbo ir poilsio laiko, kitų garantijų klausimai. Taip pat numatoma, kaip yra sudaromos dvišalės tarybos ir komisijos, skirtos spręsti tarp darbdavių ir darbuotojų kylančioms problemoms.

Trys Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo komitetą, prašydamos artimiausiame komiteto posėdyje apsvarstyti susidariusią situaciją dėl grėsmių Lietuvos ekonomikai strategiškai svarbiam transporto sektoriui.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas bei Lietuvos vežėjų sąjunga bendrame rašte Seimo komitetui rašo, kad Nacionalinio saugumo strategijoje yra įtvirtinta, jog Lietuva, siekdama užtikrinti ekonominį ir energetinį saugumą, vykdys nacionalinio saugumo interesus atitinkančias priemones, skatinančias Lietuvos transporto infrastruktūros konkurencingumo regione didinimą, aktyviai gins šalies vežėjų interesus užsienio rinkose.

Vežėjų asociacijų rašte Seimo komitetui rašoma, kad Lietuvos kelių transporto sektorius nuo 2020 metų susidurs su didžiuliais iššūkiais ir realiomis grėsmėmis, kadangi vežėjų verslui kone tuo pat metu bus suduotas dvigubas smūgis.

„Pirmoji smūgiuoti pasirengusi Vyriausybė, ketinanti nuo 2020 metų sausio 1 dienos didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą“, – tvirtinama rašte Seimo Nacionalinio saugumo komitetui. Vežėjai yra paskaičiavę, kad dėl minėto Vyriausybės sprendimo padidėjusių verslo kaštų pirmosios neatlaikys mažos įmonės, eksploatuojančios iki 10 vilkikų parką. Dalis jų arba turės nutraukti veiklą, arba kelti verslą į palankesnės mokestinės aplinkos šalis, pavyzdžiui Lenkiją.

Antrojo smūgio laukiama iš Europos Parlamento, kuris greičiausiai jau 2020 metų pavasarį patvirtins vadinamąjį Mobilumo paketą. Jo neigiamas pasekmes pajus visos tarptautinio transporto operacijas vykdančios įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio. Jau 2017 metais konstatuota, kad šešios ES periferinės valstybės – Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Vengrija, Latvija ir Lietuva – patirs skaudžiausią Mobilumo paketo poveikį. Gdansko universiteto atliktoje studijoje, kurioje įvertintas Mobilumo paketo poveikis Lenkijai ir kitoms periferinėms ES valstybėms narėms, tyrėjai konstatavo, kad vilkikų skaičius mažose ir vidutinėse įmonėse susitrauks 50 proc., o didelėse transporto įmonėse sumažės 10 proc. Dėl išaugusių darbo sąnaudų 30 proc. vežėjų apribos arba visiškai nutrauks vykdomą veiklą. Mažose ir vidutinėse įmonėse darbo neteks apie 30 proc., didelėse įmonėse – apie 20 proc. darbuotojų.

„Šios niūrios prognozės reikšmingos Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Banko duomenimis, 2017 metais Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriuje dirbo apie 10 proc. visų užimtųjų ir buvo sukuriama 12,1 proc., o vien tik tarptautinis krovininis kelių transportas – daugiau kaip 6 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės“, – rašoma rašte Seimo komitetui.

Vežėjai rašte rašo, kad tokia situacija ne tik kad sustabdys transporto sektoriaus plėtrą, tačiau lems jo susitraukimą. Nepavykus suvaldyti aukščiau minėtų grėsmių, Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius susidurs su reikšmingai išaugsiančiomis veiklos sąnaudomis, todėl didžia dalimi praras turimą potencialą, nulemdamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės, valstybės biudžeto ir eksporto praradimus, taip pat neigiamai paveiks kitus sektorius ir šalies investicinę aplinką. Galiausiai tai taps ne vien atskiro sektoriaus, bet visos mūsų valstybės problema.