Naujienos

Praėjusią savaitę vykusiame Trišalės tarybos posėdyje buvo nagrinėtas dienpinigių mažinimo teisinio reguliavimo klausimas. Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai LINAVA posėdyje atstovavo prezidentas Erlandas Mikėnas ir generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis. Diskusija atskleidė esmines teisines spragas, kurios pastaraisiais metais kelia vis didesnę finansinę ir teisinę riziką tarptautinio transporto sektoriaus įmonėms.

LINAVOS prezidentas Erlandas Mikėnas pažymi, kad dienpinigių klausimas transporto sektoriuje jau seniai tapo sistemine problema. „Kalbame ne apie pavienius ginčus ar piktnaudžiavimą, o apie teisinio reguliavimo spragas, kurios šiandien kelia rimtą grėsmę viso sektoriaus stabilumui“, – sako E. Mikėnas.

Iki 2022 m. liepos 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas darbdaviams leido mokėti dienpinigius nuo 50 iki 100 procentų Vyriausybės nustatytų dienpinigių normų, netaikant papildomų objektyvių kriterijų. Tačiau nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, dienpinigių sumažinimas (iki 50 proc.) tapo galimas tik tuo atveju, jei jie diferencijuojami pagal objektyvius kriterijus. Problema ta, kad teisės aktuose iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, kas laikytina tokiais kriterijais, kokie iš jų būtų tinkami tarptautinio transporto sektoriui ir kaip jie turėtų būti taikomi praktikoje.

Pasak LINAVOS generalinio sekretoriaus Narūno Raulinaičio, būtent šis neapibrėžtumas ir tapo pagrindine šiandieninių ginčų priežastimi. „Įstatymų leidėjas paliko darbdaviams pareigą taikyti objektyvius kriterijus, tačiau nepasakė, kokie jie turi būti. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės veikė teisinio neaiškumo sąlygomis, o dabar už tai priverstos prisiimti reikšmingas finansines pasekmes“, – teigia N. Raulinaitis.

2022–2023 m. darbdavių taikomos dienpinigių mokėjimo tvarkos nebuvo sistemingai kvestionuojamos. Tačiau vėliau pradėjus formuotis teismų praktikai, pradėta aktyviau vertinti darbdavių nustatyti kriterijai ir kai kuriais atvejais priteisiami 100 procentų dienpinigiai atgaline tvarka – iki trejų metų laikotarpiui.

Tai sukuria itin didelę finansinę naštą įmonėms. Praktikoje vienam vairuotojui gali būti priteisiama 10–15 tūkst. eurų už tariamai „neprimokėtus“ dienpinigius. Jei tokioje situacijoje atsiduria įmonė, turinti 100 ar daugiau vairuotojų, bendra priteisiamų sumų apimtis gali siekti milijonus eurų. Ieškiniai dažnai teikiami masiškai, pasinaudojant susidariusiu teisiniu neapibrėžtumu, o ginčų nagrinėjimas perkrauna tiek Darbo ginčų komisijas, tiek teismus.

LINAVOS prezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžia, kad susidariusi situacija kelia grėsmę ne tik pavienėms įmonėms, bet ir viso sektoriaus stabilumui. „Šiandien problema kyla ne dėl piktnaudžiavimo ar sąmoningo darbuotojų teisių pažeidinėjimo, o dėl neaiškaus ir neišbaigto teisinio reguliavimo. Verslas negali veikti nuolatinės retrospektyvių ieškinių grėsmės sąlygomis – tai žlugdo stabilumą ir kelia riziką sektoriaus tvarumui“, – sako E. Mikėnas.

Trišalės tarybos posėdyje pasiūlymas spręsti dienpinigių mažinimo kriterijų klausimą nebuvo patvirtintas. Nuspręsta sudaryti papildomą darbo grupę, į kurią bus įtraukti ir verslo atstovai, tarp jų – asociacijos LINAVA atstovai.

LINAVOS siūlymu, būtina kuo greičiau rasti sisteminį sprendimą. Atkreipiame dėmesį, kad problema kilo ne dėl piktnaudžiavimo, o dėl neapibrėžto teisinio reguliavimo. Teisinį aiškumą šioje srityje privalo užtikrinti įstatymų leidėjas, o sprendimai turi būti priimami dialogo būdu, įtraukiant visas suinteresuotas puses.