Ne kaltinimai, o sprendimai: LINAVOS prezidento pozicija dėl vairuotojų trūkumo
Šis komentaras publikuotas „Verslo žinių” skiltyje „Įžvalgos“ 2025 m. birželio 4 d.
Peržiūrėti VŽ versiją →
Viešumoje vis dažniau pasirodo kritikos vežėjų sektoriui dėl profesionalių vairuotojų trūkumo. Dažnai skamba paprasta išvada – kalti patys darbdaviai. Tačiau tokia pozicija, nors ir skamba patogiai, nepadeda ieškoti realių sprendimų. Mūsų sektorius pripažįsta problemą, bet kviečia į ją žvelgti giliau ir kompleksiškiau.
Tarptautinės vežėjų organizacijos IRU duomenimis, pasaulyje šiuo metu trūksta apie 3,6 mln. profesionalių vairuotojų, o vien Europoje – daugiau nei 426.000. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos masto iššūkis. Tuo pačiu Lietuva – viena iš didžiausių krovinių pervežimo šalių ES. Sektorius generuoja reikšmingą dalį šalies BVP, eksportuoja paslaugas ir sumoka šimtus milijonų eurų mokesčių kasmet.
Norime auginti savo, Lietuvoje parengtus, profesionalius vairuotojus. Tačiau šiandien viena iš esminių problemų – profesinio rengimo neatitikimas darbo rinkos poreikiams. Norint tapti vairuotoju procesas yra per ilgas, sudėtingas ir nepritaikytas realioms sektoriaus sąlygoms.
Siūlome įdiegti pameistrystės modelį, kuris leistų mokymąsi derinti su praktika įmonėse, įvesti tikslines stipendijas profesinėse mokyklose bei taikyti mokestines lengvatas įmonėms, priimančioms jaunus vairuotojus į praktiką.
Užsieniečių įdarbinimo procedūros šiuo metu yra pernelyg ilgos ir dažnai besikeičiančios, o tai kelia neapibrėžtumą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Siūlome sukurti vadinamąjį „žaliąjį koridorių“ – aiškiai apibrėžtą, spartesnę tvarką dokumentų derinimui ir leidimų dirbti bei gyventi išdavimui vairuotojams iš draugiškų trečiųjų šalių.
Taip pat būtina atkurti ankstesnę praktiką, kai leidimas dirbti išduodamas konkrečiai įmonei, kuri įsipareigoja pasirūpinti darbuotojo integracija ir apmokymu. Toks darbuotojas turėtų išdirbti nustatytą minimalų laikotarpį, kad būtų užtikrintas įmonės investicijų atsiperkamumas ir išvengta situacijų, kai vairuotojai nepagrįstai migruoja tarp skirtingų darbdavių.
Infrastruktūra – ne mažiau svarbi grandis užtikrinant patrauklias darbo sąlygas vairuotojams. Lietuvoje ir ypač – Vakarų Europoje vis dar trūksta saugių, patogių poilsio aikštelių profesionaliems vairuotojams. Siūlome sukurti nacionalinę ir europinę aikštelių plėtros programą, kurią galėtų įgyvendinti kartu valstybės, savivaldybės institucijos ir privatūs investuotojai.
Administracinė našta – viena iš nematomų, bet labai realių kliūčių tiek vežėjų kasdienybėje, tiek kontrolės institucijų darbe. Siūlome diegti skaitmeninį vairuotojo dokumentų aplanką – vieningą sistemą, kurioje viskas būtų pasiekiama tiek įmonei, tiek inspektoriams. Tai sumažintų klaidų riziką, taupytų laiką ir padidintų skaidrumą.
Turime žiūrėti į tendencijas: paslaugų eksporto pajamos transporto srityje 2024 m. jau sumažėjo 65 mln. Eur. Įmonių bankrotų skaičius auga. Ar apie tai turi galvoti tik vežėjai? Ar valstybė, politikai ir socialiniai partneriai gali sau leisti būti stebėtojais, kai griūva vienas iš ekonomikos pagrindų?
Sektoriaus reputacijos klausimas neturėtų būti sprendžiamas vien per viešas replikas ar kaltinimus. Kviečiame socialinius partnerius, valdžios institucijas ir politikus žengti į nuoširdų dialogą.
Tik kalbėdami ne apie kaltuosius, o apie tai, ką galime padaryti kartu, turime galimybę išspręsti tai, kas iš tiesų svarbu – kaip Lietuva užsitikrins profesionalių vairuotojų ateitį.