Naujienos

Erlando Mikėno, „Linavos” prezidento komentaras
2025 m. balandžio 29 d.

Lietuvoje vykstanti degalų akcizų reforma pastarosiomis savaitėmis atsidūrė žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Tačiau vis dar trūksta vieno labai svarbaus aspekto paminėjimo: kas labiausiai nukenčia dėl šios politikos. Atsakymas labai aiškus: Lietuvoje veikiantys vietiniai vežėjai.

Tarptautiniai vežėjai – savo degalų strategiją jau seniai perorientavo į Lenkiją. Remiantis mūsų duomenimis, net 80–90 % tarptautinių pervežimų įmonių pildosi degalus užsienyje. Kainų skirtumas tarp šalių – akivaizdus: Lietuvoje dyzelino akcizas siekia 0,52 €/l, kai Lenkijoje – 0,397 €/l. Tai tiesiogiai lemia sprendimą degalus pirkti kaimyninėje šalyje.

Tačiau vidaus pervežimų sektorius tokios „prabangos“ neturi. Jei važiuoji Vilnius–Kaunas–Klaipėda – tavo pasirinkimas vienas: mokėti tai, ką diktuoja Lietuvos akcizų politika. O tai nėra vien tik dyzelino litras. Degalai sudaro apie 30–40 % visų sąnaudų keleivių vežimo veikloje, todėl net nedidelis pabrangimas sukelia grandininę reakciją visoje paslaugų kainodaroje.

Todėl labai aiškiai galime pasakyti: jei niekas nesikeis, keleivių bilietai brangs. Regioninės vežimo įmonės jau dabar skelbia, kad yra priverstos peržiūrėti maršrutus, o kai kur planuojami jų nutraukimai. Tai tiesiogiai paveiks priemiesčių gyventojus, senjorus, studentus, kurie neturi alternatyvų.

Trijų lygių žala

Šiandien matome trijų lygių pasekmes. Vežėjai – ypač regioninės įmonės – balansuoja ant ribos. Jų sąnaudos auga, o klientai nenori (ar negali) mokėti daugiau. Keleiviai – ypač priemiesčių gyventojai, pensininkai, studentai – netrukus pajus bilietų brangimą, o kai kurie liks visai be susisiekimo. Valstybė – netenka milijonų. „Orlen Lietuva“ jau pranešė: prekyba dyzelinu per du pirmus metų mėnesius krito 66 proc. VMI duomenimis, bendras degalų pardavimų kritimas – apie 15–16 proc. Tai reiškia ne tik nesurinktus akcizus, bet ir prarastą PVM, mažėjantį degalų importą, nykstančią konkurenciją.

Reikia ne reakcijų, o plano

Politikai sako, kad „situacija nėra dramatiška“. Leiskite nesutikti. Tai – ne laikinas nuokrypis, o nuosekli kritimo tendencija, kuri tęsiasi mėnesiais ir ji stiprės, kol priimsime sprendimus.

Turime dvi kryptis: arba stabdyti papildomus akcizus, įvestus šiemet, arba bent jau skaidriai ir aiškiai suplanuoti 3–4 metų akcizų politiką. Kad įmonės žinotų, kur link juda politika, ir galėtų planuotis veiklą.

Šiandien Lietuvoje nė vienas vežėjas nežino, kiek kainuos litras po pusmečio. Taip neplanuojama verslo ateitis. Taip tik stumiamas verslas iš šalies. Klausimas ar valstybė nori stipraus vežėjų sektoriaus, kuris moka mokesčius čia, Lietuvoje.

Verslas nėra varomas oru

Mes, vežėjai, nesame išimtis. Kaip vilkikas nevažiuos be dyzelino, taip ir verslas nevažiuos be prognozuojamos politikos. Reikia nebausti tų, kurie dirba Lietuvoje – reikia padėti jiems čia likti.

Todėl vežėjai ragina valdžią ne tik klausytis verslo, bet ir veikti. Nes verslas nėra varomas oru. O šalies ekonomika – tuo labiau. Jei tai dar neakivaizdu šiandien – tai taps labai akivaizdu rytoj, kai neliks nei keleivių maršrutų, nei biudžeto surinkimo, nei konkurencingo transporto sektoriaus.

Šiuo metu akivaizdu, kad laimi mūsų kaimynai lenkai, nors buvo tikėtasi, jog akcizai bus didinami ir kitose šalyse. Deja, šis lūkestis nepasiteisino: valstybės biudžetas nesulaukė planuotų pajamų, o didesnė finansinė našta užgriuvo Lietuvos vietinį verslą ir gyventojus.