LINAVA kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetą dėl didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymo projekto

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (Linava) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitete (Komitetas) svarstomu didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymo projektu Nr. XVP-1378 (Įstatymo projektas).

Linava nepritaria esamai Įstatymo projekto redakcijai ir dėl žemiau nurodytų argumentų prašo jį iš esmės tobulinti.

Visų pirma, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas priimti reguliavimas nustatytas atsižvelgus į Belgijos pavyzdį. Visgi, vieša informacija rodo, kad Belgijoje degalų kainų viršutinių ribų mechanizmas nustatytas ne ryšium su esama degalų kainų krize, o daug anksčiau, ir šiuo metu šio mechanizmo taikymas susiduria su esminėmis problemomis – degalų tiekimo sutrikimais, laikinu prekybos degalinėse sustabdymu siekiant išvengti nuostolingos prekybos.

Vertinant rizikas, susijusias su degalų tiekimo sutrikimais bei laikinu prekybos degalinėse sustabdymu, atsižvelgtina ir į Lietuvos energetikos agentūros Komiteto bei kituose Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose ir komisijose pristatytus duomenis, pagal kuriuos kilus degalų kainų krizei, mažmeninėje prekyboje degalų kainų prekybinė marža tik sumažėjo ir 2025 m. kovo mėn. vidutiniškai sudarė 8,5 ct / l. Tuo tarpu degalų kainų augimą lemia kitos pagrindinės degalų kainų dedamosios, kurias Įstatymo projektu nesiūloma reguliuoti – t.y. didmeninė degalų kaina (daugiau nei pusė galutinės degalų kainos dalies) ir mokesčiai (akcizas bei PVM mokestis).

Kadangi vežėjams yra itin svarbus nepertraukiamas ir iš anksto suplanuotas degalų įsigijimas, degalų tiekimo sutrikimai bei laikinas prekybos degalinėse sustabdymas turėti akivaizdžios neigiamos įtakos Linavos narių veiklai.

Antra, Linavos nuomone, Įstatymo projekto negalima svarstyti atsietai nuo kitų Lietuvos Respublikos Seimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) priimtų / inicijuotų veiksmų dar iki Įstatymo projekto pateikimo: (i) Lietuvos energetikos agentūra pradėjo viešai skelbti degalų kainas; (ii) Šiuo metu LRV svartomas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 19-4 straipsniu įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti degalų kainų mažmeninėse prekybos vietose galimą padidinimą  vieną kartą per parą – 10:00 valandą; (iii) 2026-04-14 priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37, 37-1 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas. Todėl, svarstant Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą turi būti kompleksiškai įvertintas jo priėmimo tikslingumas atsižvelgus į kitas priimtas / šiuo metu svarstomas teisėkūros iniciatyvas.

Linavos nuomone, atsižvelgus į tai, kad vieną iš esminių degalų kainos dalių Lietuvoje sudaro mokesčiai, o akcizo tarifas Lietuvoje dyzelinui yra apskritai didžiausias iš Baltijos šalių, būtent mokestinio reguliavimo korekcijos (pavyzdžiui, dalinio akcizo grąžinimo mechanizmo nustatymas) gali būti efektingiausios priemonės atsižvelgti į degalų kainų augimą. Tą patvirtina ir kitų ES šalių patirtis, kurios reaguodamos į degalų kainų augimo krizę, visų pirma imasi mokestinio reguliavimo pakeitimų.

Trečia, Linava pasisako už stabilų ir nuoseklų reguliavimą, o teisės aktų pakeitimai turi būti priimti prieš tai tinkamai įvertintus jų poveikį rinkai. Kadangi Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas turėtų tiesioginį poveikį rinkai, jis bet kokiu atveju negalėtų būti priimtas kaip „greita priemonė“, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai negalėtų įsigalioti anksčiau nei po trijų mėnesių nuo jų priėmimo. Todėl akivaizdu, kad Įstatymo projekto tikslas reaguoti į šiuo metu esamą degalų kainų augimo krizę, Įstatymo projektu negali būti pasiektas.

 Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Linava prašo Komiteto atsižvelgti į aukščiau nurodytas pastabas svarstant Įstatymo projektą.