Naujienos

Asociacija „Linava“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, ragindama iš naujo įvertinti siūlomą Kelių eismo taisyklių pakeitimą, kuriuo nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse būtų privaloma vežiotis sniego grandines. Pagal siūlomą tvarką jos būtų naudojamos kelio ruožuose, kuriuose dėl slidžių įkalnių ar nepakankamo sukibimo transporto priemonė negalėtų tęsti važiavimo.

Asociacija palaiko priemones, kurios realiai prisideda prie eismo saugumo, tačiau abejoja, ar bendras reikalavimas visoms šioms transporto priemonėms būtų proporcingas ir praktiškai įgyvendinamas. Ypač daug klausimų kyla dėl jo taikymo reguliariaisiais maršrutais keleivius vežantiems autobusams ir sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms.

Grandinių montavimas sunkiasvorei transporto priemonei nėra greitas ar paprastas veiksmas. Vairuotojui pirmiausia reikia rasti saugią ir pakankamai lygią vietą sustoti, tinkamai pritvirtinti grandines, jas įtempti, o pradėjus važiuoti gali tekti dar kartą sustoti ir patikrinti jų būklę. Pasibaigus probleminiam kelio ruožui, grandines taip pat reikia saugiai nuimti. Netinkamai sumontuotos ar atsipalaidavusios grandinės gali sugadinti padangas, stabdžių sistemą, pakabą ar kitus transporto priemonės elementus.

Ypatingų praktinių klausimų kyla dėl autobusų, vežančių keleivius reguliariaisiais maršrutais. Jei autobusas su keliomis dešimtimis keleivių žiemą pasiektų slidžią įkalnę, vairuotojui tektų ieškoti vietos saugiai sustoti ir montuoti grandines. Kyla klausimas, ar prieš tokias įkalnes būtų įrengtos pakankamo dydžio aikštelės, kiek laiko keleiviams tektų laukti ir kaip papildomi sustojimai paveiktų maršrutų tvarkaraščius bei paslaugų patikimumą.

Ne mažiau svarbus ir vairuotojų saugumas. Grandines gali tekti montuoti sningant, esant prastam matomumui, slidžiai dangai ir šalia intensyvaus eismo. Todėl siekiant sumažinti vieną riziką gali būti sukurta kita – vairuotojas būtų priverstas išlipti iš transporto priemonės ir atlikti montavimo darbus pavojingoje kelio vietoje.

Kreipimesi taip pat atkreipiamas dėmesys į kelių priežiūrą. Slidžių įkalnių, nuokalnių, tiltų, viadukų ir kitų rizikingų kelio ruožų savalaikis valymas bei barstymas pirmiausia yra kelių priežiūros sistemos uždavinys. Grandinės neturėtų tapti priemone, kompensuojančia nepakankamą probleminių kelio ruožų priežiūrą.

Prieš įvedant naują reikalavimą taip pat prašoma pateikti faktinius duomenis, kuriais remiantis nuspręsta, kad Lietuvoje toks reguliavimas yra būtinas: kiek pastaraisiais metais buvo atvejų, kai M2, M3, N2 ar N3 kategorijų transporto priemonės sutrikdė eismą dėl sniego grandinių trūkumo, kuriuose kelių ruožuose tokios problemos kyla ir ar buvo įvertintos alternatyvios priemonės.

Siūloma svarstyti proporcingesnį sprendimą: identifikuoti konkrečius rizikingus kelio ruožus, grandinių naudojimo reikalavimą sieti su faktinėmis oro ir kelio sąlygomis, vairuotojus apie jį informuoti kelio ženklais ar kitomis priemonėmis, o prieš probleminius ruožus įrengti saugias, sunkiasvorėms transporto priemonėms pritaikytas grandinių montavimo vietas. Taip pat siūloma įvertinti išimtis reguliariaisiais maršrutais važiuojantiems autobusams ir transporto priemonių gamintojų nustatytus grandinių naudojimo apribojimus.

Kartu Susisiekimo ministerijos prašoma prieš priimant galutinį sprendimą organizuoti susitikimą su keleivinio ir krovininio transporto atstovais. Vežėjai pasirengę pasidalyti praktine patirtimi apie transporto priemonių konstrukciją, grandinių montavimo galimybes, vairuotojų saugą, tinkamų sustojimo vietų poreikį ir kitus praktinius aspektus.

„Linava“ ragina neskubėti priimti siūlomo reguliavimo ir prieš galutinį sprendimą įvertinti jo būtinumą, proporcingumą bei realias įgyvendinimo galimybes, taip pat išklausyti keleivių ir krovinių vežėjų praktinę poziciją.