Naujienos

Lietuvoje trūksta daugiau kaip 10 tūkst. profesionalių, tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų, tad transporto verslo atstovams nuolatinės šių darbuotojų paieškos – kasdienybė. Problemą jau trečius metus iš eilės apsunkina tai, kad Lietuvoje šiai profesijai yra įvestos kvotos, skirtos darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Metinis kvotų limitas išsenka anksčiau laiko, o problemą dar labiau gilina tai, kad kvotomis naudojasi laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios pagal kvotas į Lietuvą atvykusius dirbti profesionalius vilkikų vairuotojus „pernuomoja“ užsienyje registruotoms įmonėms. Milžiniškas šių profesionalų trūkumas transporto sektoriui kasmet atneša milijoninius nuostolius, o valstybei – mažesnes pajamas, nes sumokama mažiau mokesčių. Apie tai verslo atstovai ir politikai diskutavo specialioje internetinėje laidoje „Kas versle veža?“ didžiausiame šalies naujienų portale Delfi.

Laidoje diskutavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir krovininės tarybos pirmininkas Vytas Bučinskas, Seimo vicepirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Jonas Jarutis, Seimo Ekonomikos komiteto narys, Liberalų Sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Kvotų sistemoje esančias spragas ir pokyčių būtinybę vis ryškiau įžvelgia jau ne tik pats verslas bei verslo organizacijos, bet ir politikai bei institucijos.

Pasak asociacijos „Linava“ viceprezidento V. Bučinsko, kvotos nuolat transporto sektoriuje kelia aistras, nes jomis tarsi norim a palengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą, bet kvotų jau trečius metus iš eiles neužtenka. Taip vairuotojų trūkumo problematika tik gilėja.

„Kalbant apie užsieniečių įdarbinimą, mes turime suvokti svarbų faktą – jei prieš 15-20 metų Lietuvos transporto parką sudarė apie 25 tūkst. vilkikų, tai šiai dienai mes jų turime jau 60-80 tūkst. Turint omenyje, kiek mes turime Lietuvoje gyventojų ir kad jų kasmet mažėja, tai natūralu, kad niekada nebus tiek vietinių vairuotojų pas mus, kad patenkintume poreikius. Mes visada būsime priversti dairytis po užsienio šalis, jei norime palaikyti transporto sektorių kaip trečią pagal dydį mūsų šalies ūkio šaką, kuri sukuria apie 13 proc. BVP. Tad reikia daryti viską, kad neapsunkinti mūsų šalies verslo, o jam padėti“, – teigė jis.

Tuo tarpu LVK prezidento A. Romanovskio teigimu, kvotos netgi turi tam tikrą apgaulės elementą, nes dauguma gali galvoti, kad jos yra tos, kurios leidžia įvažiuoti į šalį užsieniečiui, bet jos iš tikrųjų yra skirtos administracinės naštos mažinimui.

„Kvotų panaikinimo klausimas apskritai turėtų būti siejamas su viso proceso peržiūrėjimu ir atlaisvinimu, nes mes dabar puikiai žinome: jeigu atsiveži darbuotojus pagal kvotas, nereikia pereiti Užimtumo tarnyboje vadinamojo darbo rinkos testo. O jeigu kvotą viršiji, jau yra ilgesnė biurokratinė procedūra. Kyla klausimas, ar tai yra teisingas požiūris? Iš vienos pusės tarsi sakoma nėra problemų, bet kada galima įvežti darbuotojus, bet nuo tam tikro momento turi įsivelti į biurokratinį procesą. Galbūt būtų galima sakyti, kad pati mintis kvotų atsisakymo yra teisinga, bet kartu atsisakant ir papildomų biurokratinių barjerų“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Seimo vicepirmininkas J. Jarutis pripažino, kad jeigu žiūrėti į šios dienos perspektyvas, tai kvotos nėra labai geras dalykas. Visgi priežastis, pasak jo, įvesti kvotas buvo vedina gero tikslo – siekiant sumažinti visas biurokratines procedūras. Jis iškarto atkreipė dėmesį ir į tai, kaip kvotomis naudojasi tie, kurie darbuotojus pernuomoja užsienio šalių įmonėms.

„Verslas geba greitai prisitaikyti prie visų dalykų ir pasibaigus kvotoms įdarbinimas vis tiek vyksta. Visgi manau, kad dar didesnė problema dabar yra ta, kad didžioji dalis per kvotas atvykusių asmenų nedirba Lietuvos transporto sektoriuje, kadangi yra įmonės, kurios tuos darbuotojus nuomoja užsienio šalims. Manau, kad artimiausiu metu turėsime spręsti šią problemą, nes vis tiek įmonės ir valstybė investuoja į darbuotojus“, – tvirtino J. Jarutis.

Liberalų Sąjūdžio frakcijos, kuri siūlo naikinti užsieniečių įdarbinimo kvotas, narys A. Bagdonas paaiškino, kodėl buvo nuspręsta pasiūlyti tokį sprendimą.

„Matome, kad keletą metų iš eilės trūksta tam tikrų profesijų atstovų, tarp kurių – ir vilkikų vairuotojai. Kvotos yra skirtos palengvintam darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, tačiau akivaizdžiai matome ir tai, kad joms pasibaigus biurokratizmas apkrauna ne tik verslą, bet ir visą valstybės aparatą, nes reikia atlikti papildomus darbus, kad žmonės Lietuvoje galėtų dirbti. Ir mes čia kalbame ne apie pagalbą asmenims, kurie atvyksta, o apie pagalbą mūsų verslams Lietuvoje, kadangi demografinė Lietuvos padėtis blogėja ir darbuotojų toliau truks. Liberalų sąjūdis vieningai įregistravo įstatymo projektą dėl kvotų naikinimo ir tikrai ieškosime sprendimų su visais dėl verslo sąlygų gerinimo Lietuvoje“, – teigė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją kvotų klausimu pristatęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad ministerijos tikslas yra toks, jog kuo daugiau piliečių dirbtų ir užsidirbtų, bet pirmiausia tai turėtų būti ne užsieniečiai, o lietuviai.

„Kvotos nėra esminė problema. Pasibaigus kvotai galima toliau atsivežti užsieniečius tik reikia pirma siūlyti darbą lietuviams. Tai yra gerai, nes lietuvių darbas mums prioritetas. Problema kai kvota pasibaigia ir procedūra keičiasi netikėtai, kaip nutiko šiemet. Migracijos departamentas rodė, kad kvotos užteks iki metų galo, tačiau lapkričio 17 d. paskelbė, kad skaitiklis buvo užstrigęs ir kvota baigėsi. Verslas pagrįstai tikėjosi, kad kvotos dar yra kai teikė prašymus. Todėl šiemet kvotą padidinome. Paslaugų sektoriui papildomai 3,5 tūkst. asmenų. Padės tiems verslams, kurie jau pateikę prašymus Migracijos departamentui. Ištaisom klaidą, bet manom, kad pačios kvotos nėra blogai. Kita vertus, sutinkam, kad gali būti ir geriau.“, – mintimis dalijosi V. Šilinskas.

Laidoje taip pat diskutuota apie kvotas transporto sektoriuje tirpdančią svarbią problemą – Lietuvoje leidimą dirbti gavusių profesionalių vilkikų vairuotojų, atvykusių dirbti pagal kvotas, nuomą užsienyje registruotoms įmonėms. Apie tai, kaip konkrečiai nuo jų nukenčia vilkikų vairuotojai ir kaip tai kenkia bendram mūsų šalies įvaizdžiui. Tuo tikslu buvo dalijamasi mintimis, kokių veiksmų galima tikėtis artimiausiu metu iš politikų bei institucijų, siekiant spręsti šią užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje problemą.

Plačiau apie transporto ir logistikos sektoriui vis didesnį nerimą keliančias tendencijas dėl profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumo ir į Lietuvą atvykusių dirbti vairuotojų iš tolimųjų šalių tokių kaip Uzbekistanas, Kazachstanas, įdarbinimą – specialioje internetinėje laidoje „Kas versle veža?“ laidoje.