Užimtumo tarnyba: šalyje dirba per 160 tūkst. trečiųjų šalių piliečių
Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo 162,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, tai yra 11,2 proc. daugiau nei prieš metus. Iš jų apie 50 proc. (80,5 tūkst.) dirba transporto ir saugojimo sektoriuje, kuris išlieka pagrindine užsieniečių įdarbinimo sritimi.
Didžiausią trečiųjų šalių darbuotojų dalį sudaro: Ukraina – 52,7 tūkst. (apie 32,5 proc.), Baltarusija – 47,2 tūkst. (apie 29,1 proc.), Uzbekistanas – 11,7 tūkst. (apie 7,2 proc.), Tadžikistanas – 7,4 tūkst. (apie 4,6 proc.), Indija – 7,1 tūkst. (apie 4,4 proc.). Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai kartu sudaro apie 61,6 proc. visų trečiųjų šalių darbuotojų Lietuvoje, išlikdami dominuojančia darbo jėgos grupe.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo imigrantų struktūra palaipsniui keičiasi. Lyderystę darbo rinkoje išlaiko Ukrainos piliečiai, tačiau ryškėja auganti darbuotojų tendencija iš Azijos ir Afrikos šalių. Pirmąjį metų ketvirtį daugėjo darbuotojų iš Kazachstano (+300) ir Uzbekistano (+100), o ypač išsiskyrė Filipinai – vien šiemet atvyko apie 600 darbuotojų, o bendras filipiniečių skaičius Lietuvoje siekia apie 2,7 tūkst. Tuo pat metu mažėjo atvykstančiųjų iš Baltarusijos, Pakistano, Tadžikistano ir Kirgizijos. Per metus reikšmingai augo ukrainiečių (+10,8 proc., apie +5,1 tūkst.), uzbekų (+29,4 proc., apie +2,7 tūkst.) ir indų (+27,4 proc., apie +1,5 tūkst.) skaičius.
Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, gerokai mažiau baltarusių (-300), pakistaniečių (-300), tadžikų (-117), kirgizų (-115). Mažiau imigrantų iš Bangladešo, Šri Lankos, Kirgizijos, Tadžikistano.
Transporto ir saugojimo sektorius išlieka didžiausiu trečiųjų šalių piliečių darbdaviu – čia dirba apie 80,5 tūkst. darbuotojų, o per metus jų skaičius padidėjo 7,2 proc. Didžiausi įdarbinimo srautai fiksuojami iš Uzbekistano (+1,7 tūkst.), Indijos (+900), Filipinų (+700) ir Ukrainos (+700). Tai rodo, kad sektorius vis labiau remiasi ne tik tradicinėmis kilmės šalimis, bet ir sparčiai augančiais darbuotojų srautais iš Azijos regiono.
Apibendrinant, transporto sektorius Lietuvoje išlieka kritiškai priklausomas nuo trečiųjų šalių darbo jėgos. Nors bendras darbuotojų skaičius auga, ryškėja struktūriniai pokyčiai – daugėja darbuotojų iš tolimesnių regionų, o naujų atvykimų tempas kai kuriose tradicinėse šalyse lėtėja. Tai gali turėti ilgalaikę įtaką vairuotojų ir logistikos specialistų pasiūlai Lietuvoje.