Naujienos

Riboti ir drausti – ne visada yra geriausia išeitis. O neišdirbti sprendimai gali atnešti daugiau nuostolių nei naudos. Taip galima kalbėti apie Seimo biudžeto ir finansų komiteto siūlymą Vyriausybei apsvarstyti iki 600 litrų apriboti vilkikų bakuose įvežamo kuro kiekį. Deja, bet toks draudimas gali tapti šūviu sau pačiam į koją. Dėl ribojimų atsiradusios papildomos bakų patikros neišvengiamai ilgintų vilkikų eiles Lietuvos pasienio kontrolės postuose, o dar blogiau, kad Lietuvos kaip tranzitinės šalies patrauklumas gerokai sumažėtų, nes vežėjai rinktųsi patrauklesnius maršrutus. Dėl to finansiškai nukentėtų ir mūsų valstybė. Tad ar tikrai tai yra savalaikis sprendimas, kai Europoje ir Lietuvoje ir taip vyrauja pakankamai  nestabili ekonominė situacija? 

Svarstyti kuro ribojimą vilkikų bakuose logiška būtų tik tuomet, jei iki smulkiausių detalių būtų įvertinama potenciali tokio veiksmo nauda. Pavyzdžiui, būtų šimtu procentų žinoma, kad įvežamo kuro bakuose ribojimas paskatins pro mūsų šalį tranzitu važiuojančius vežėjus piltis kurą Lietuvoje, kadangi tai papildytų ir valstybės biudžetą. 

Visgi turime būti realistai. Lietuva yra labai maža šalis ir įsivertinę mūsų šalyje esančius atstumus, pamatysime, kad, pavyzdžiui, nuo Medininkų pasienio kontrolės punkto iki Kybartų ar Kalvarijos viso labo yra apie 250 kilometrų. Ir jam įveikti vilkikui tereikia vos 80-90 litrų kuro. 

Taigi, vežėjas ir su mažesniu negu 600 litrų baku neturės kliūčių pilnai nuvažiuoti atstumą iki Kaliningrado srities, kur kuras pigesnis. Ar Lenkijos, kur kuras taip pat bus pigesnis po mūsų šalyje priimto akcizų didinimo įstatymo. 

Tikėtina, kad dėl įvedamų draudimų tranzitinis transportas taupydamas laiką bei pinigus dar dažniau rinktųsi patrauklesnius ir pigesnius maršrutus. Ar tai gerai? Ne. Nes valstybė prarastų krovinių srautus, tad, galimai ir milijonais eurų mažiau surinktų mokesčių į biudžetą. 

Be abejo, valstybė su investicijomis į naują kelių apmokėjimo sistemą, kuomet bus skaičiuojamas kelių mokestis už nuvažiuotą atstumą, tikėjosi gauti grąžą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tranzitinių vežėjų. Bet ar tikrai taip bus?

Svarstant apie apribojimus, trūksta aiškesnės informacijos,  kaip būtų tvarkomasi pasienio kontrolės punktuose, kur dėl ribojimų, atsiradus papildomoms patikroms, galimai, padidėtų apkrova muitinės darbuotojams. Kaip būtų elgiamasi nustačius pažeidimus? Ar kuras konfiskuojamas, ar apmokestinamas papildomais mokesčiais?  Ar imamasi dar kokių nors papildomų priemonių? O ką jau kalbėti, kad dėl apkrovos vėl gali imti augti vilkikų eilės pasienyje.

Pasienio kontrolės punktuose šiuo metu ir taip yra gausu darbo. Reikia tikrinti, ar nėra vežamos prekės, kurioms taikomos sankcijos. Tai galima tik įsivaizduoti, kas bus, kai dar reikės pilnai patikrinti ir kuro bakus.

Apie didelę pasienio kontrolės punktų apkrovą negalvoti šiuo atveju tiesiog neįmanoma. Juk turime visai šviežią pavyzdį, kai Lenkijai uždarius pasienio punktus su Baltarusija, Lietuvos pasienyje su Baltarusija nusidriekė kilometrinės vilkikų eilės. Ir dešimtimis valandų, neturėdami tinkamų sąlygų laukė šimtai vilkikų vairuotojų. Tuomet eilės ir susidarė, nes muitinės darbuotojams apkrova buvo milžiniška, jie vos spėjo suktis. 

Be jokios abejonės, įvežamo kuro kiekio ribojimas bei privalomas kuro bakų talpos tikrinimas gali mus ir vėl į panašią situaciją pastatyti. O didelės eilės, ilgas laukimas vežėjams reiškia ne ką kitą kaip patiriamus nuostolius. 

Matant kiekvieną draudimą ir ribojimą, kuris liečia transporto ir logistikos sektorių visada norisi ištarti garsiąją patarlę – devynis kartus pamatuok, o tik dešimtą pjauk. Transporto ir logistikos sektorius yra trečia pagal dydį ūkio šaka, per metus generuojanti 13 proc. šalies BVP. Tad kiekvienas sprendimas liečiantis šį sektorių yra be galo svarbus.

Vytas Bučinskas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir Krovininės tarybos pirmininkas